Kad kasdien su vaikais kalbasi apie finansus, jų planavimą ir naudojimąsi pinigais, nurodė vos 12 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Iniciatyvos šioje srityje gerokai dažniau imasi moterys – jos tai daro du kartus dažniau (16 proc.) nei vyrai (8 proc.).
„Teigiamų finansinių įpročių formavimas ankstyvame amžiuje padeda prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pakloja pamatus sėkmingam atsakingam elgesiui su pinigais suaugus. Deja, iš apklausos aiškėja, kad tokiems įgūdžiams ugdyti šeimose vis dar skiriama per mažai dėmesio. Kita ryški tendencija – finansų edukacijos iniciatyva šeimoje dažniau paliekama moterims“, – pranešime spaudai komentuoja Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė.
Šių metų rezultatus lyginant su pernai metų duomenimis, ženklių pokyčių nėra – 2022 m. tyrimas parodė, jog su atžalomis apie finansus nuolat kalbėjosi lygiai tiek pat – 12 proc. populiacijos, o respondentų vyrų, kasdien kalbančių su vaikais apie finansus, nuo pernai reikšmingai nepadaugėjo.
Didesnė dalis tėvų (76 proc.) Lietuvoje tik retkarčiais ir nereguliariai kalbasi su vaikais apie pinigus ir jų panaudojimą. 12 proc. tėvų nurodė, jog su vaikais apie finansus nesikalba niekada arba kalbasi itin retai. Šioje grupėje vyrų yra tris kartus daugiau nei moterų.
Paklausti, ar stebi vaikų išlaidas ir ar žino apie atžalų svarbesnius pirkinius, teigiamai atsakė 44 proc. tyrimo dalyvių. Dar 50 proc. teigė tai darantys nereguliariai ir neskiriantys tam didesnio dėmesio. 7 procentai apklausos dalyvių nurodė iš viso nesidomintys vaikų išlaidomis.
Moterys linkusios dažniau imtis atsakomybės už kasdienes vaikų išlaidas. 48 proc. moterų nuolat aptaria svarbesnius vaikų pirkinius ir jų santaupas. Taip elgiasi 40 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų.
Pasak banko atstovės, tyrimas parodė, kad tėvai linkę skirti daugiau laiko vaikų finansų kontrolei nei atžalų edukavimui apie finansų planavimą. „Su vaikais svarbu aptarti, kaip uždirbami pinigai, pasiaiškinti jų išleidimo motyvus ir kartu suplanuoti išlaidas – tai duoda didesnę naudą nei tik išlaidų kontrolė. Tuomet vaikai pradeda pajausti pinigų vertę, sugeba priimti išmintingus sprendimus – tai neabejotinai pravers ateityje, kai atžalos pradės savarankišką gyvenimą“, – pranešime spaudai teigia S. Strockytė-Varnė.
Visuomenės nuomonės tyrimą banko iniciatyva atliko bendrovė „Norstat“, rugpjūtį apklaususi 1 000 turinčių vaikų Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18–60 metų.