Regiono mėlynosios ekonomikos centru siekianti tapti Klaipėda pasitvirtino ekonominės plėtros strategiją „Klaipėda 2030“, kuria sieks ekonominio proveržio ne tik jūrinės ekonomikos ar bioekonomikos srityse, bet ir planuoja tapti pažangios pramonės ir paslaugų bei kūrybinės ekonomikos centru. Šie planai leidžia tikėtis, kad po studijų jaunimas galės dirbti aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose darbuose, inovatyviose įmonėse, o kartu džiaugtis darbą ir laisvalaikį leidžiančia derinti pajūrio atmosfera.
Klaipėda taip pat nusimačiusi, kad viena iš prioritetinių sričių darbo sektoriuje tampa kūrybinių industrijų bei paslaugų sektoriaus vystymas. Planuojama, kad šiose srityse besisteigiant vis daugiau įmonių reikės vis daugiau daugiakalbių specialistų, kurie bus patyrę vadybos ir projektų valdymo klausimu.
Vis dėlto proveržio Klaipėdoje nusprendę įsikurti gyventojai gali jau nelaukti. Jau dabar skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, uosto darbuotojų atlyginimai 2,5 karto didesni už vidutinį šalies atlyginimą. O Klaipėdoje veikiančios su uosto veikla susijusios įmonės sukuria apie 50 tūkst. darbo vietų visoje Lietuvoje.
Klaipėdos regiono poreikius bando patenkinti ir uostamiestyje įsikūrusios aukštosios mokyklos. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitete ruošiami jūrų transporto, jūrų uosto, mechanikos ar suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinieriai. Būtent inžinerijos specialistų didžiulį poreikį Klaipėdoje stebi su darbo rinka susiję specialistai.
Prasidės vilniečių ir klaipėdiečių viliojimo metas?
Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro vedėja Vilma Bridikienė teigė, kad uostamiestyje gerai apmokamą darbą gali rasti visų specialybių atstovai.
„Nors esame ir uosto mietas, bet jame dirbančioms įmonėms taip pat reikia ne tik uostinių profesijų atstovų. Jiems reikalingi tiek logistikos vadybininkai, tiek logistikos inžinieriai, tiek buhalteriai ar vadovai“, – kalbėjo pašnekovė.
Apžvelgdama Klaipėdos darbo rinką specialistė taip pat pastebėjo, kad matomas vis didesnis poreikis ir su turizmu ar poilsiu susijusių specialybių profesionalų.
„Klaipėda turi ne tik uostą, bet ir jūrą. Miestas kasmet priima vis daugiau turistų iš kruizinių laivų, todėl galima sakyti, kad auga gidų, turizmo sektoriaus darbuotojų, sveikatingumo paslaugų vadybininkų. Taip pat matome, kad ateityje plečiantis turizmo sektoriui augs kineziterapeutų, dietologų, grožio specialistų poreikis“, – vardijo pašnekovė.
Vis dėlto V. Bridikienė nepamiršo paminėti, kad didžiulis Klaipėdos potencialas slepiasi uoste bei Laisvosios ekonomikos zonos (LEZ) įsikūrusiose įmonėse.
„Klaipėda tampa miestu, kur susikerta visi logistikos keliai – jūra, geležinkelis, keliai ir oro uostas Palangoje. Tampame stambiu logistikos centru. Todėl jaučiame, kad mūsų, kaip aukštosios mokyklos, įmonės vis dažniau prašo logistikos inžinierių, logistikos vadybininkų“, – pastebėjo specialistė.
Inžinierių reikia ne tik logistikos įmonėms, bet ir gamybos bendrovėms: „Pastebėjome, kad labai didelis inžinerinių specialybių darbuotojų poreikis. Bendrovės automatizuojasi, investuojama į robotiką, todėl šias sritis suprantančių specialistų reikia vis daugiau“.
V. Bridikienė džiaugėsi, kad Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centro atliekami tyrimai rodo, kad uostamiestyje siekti karjeros ir augančio atlyginimo galima vis lengviau.
Studijų ir karjeros centro vadovė teigė įsitikinusi, kad Klaipėdoje įsikurti jauniems žmonėms šiuo metu itin palanku: būsto nuomos kainos patrauklesnės nei sostinėje, pakankamai lengvas patekimas į darželius ar mokyklas, o darbo užmokesčio ir pasiūlymų gausa pakankamai didelė.
Šiuo metu uostamiesčio aukštosios mokyklos aktyviai dirba ir su Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos kūrėjais. Pagal numatytas Klaipėdos prioritetines kryptis yra kuriamos programos, kurios padės patenkinti besivystančio miesto rinkos poreikius.
„Paruošti specialistą reikia 3–5 metų, todėl turime galvoti mažiausiai trejus metus į priekį. Čia svarbu atsakingai planuoti. Pastebėjome, kad, pavyzdžiui, vis auga robotikos specialistų poreikis. Kol kas turime tik jos specializaciją, bet planuojame turėti visą robotikos programą. Taip pat stipriname logistikos bazę, nes tai reikalinga patenkinti regiono poreikiams“, – vardijo pašnekovė.
Kuriuose sektoriuose galima tikėtis didesnių atlyginimų?
Personalo atrankos bendrovės „Atranka 360“ personalo atrankų vadovė Klaipėdoje Julija Stankevičiūtė teigė, kad šiuo metu galima labiausiai pastebėti gamybos ir administracijos darbuotojų poreikį.
„Gamyboje reikalingi inžinerinių specialybių darbuotojai, o į operatorių darbo vietas jau vežami darbuotojai iš kitų šalių“, – pastebėjo ji.
Pasiteiravus kokiuose sektoriuose, šiuo metu Klaipėdoje galima tikėtis didžiausių atlyginimų, personalo atrankų vadovė taip pat paminėjo inžinerines specialybes.
„Taip pat pastebime, kad atlyginimai auga ne tik aukščiausios grandies darbuotojams, bet ir vidutinės grandies, – pasakojo ji. – Be to, didesniais atlyginimais viliojami IT, elektroninės komercijos specialistai. Verslas vis labiau keliasi į elektroninę erdvę ir tie, kurie turi žinių šiose srityse, uždirba daugiau“.
J. Stankevičiūtė atviravo, kad ne visada pavyksta užpildyti darbo vietas Klaipėdoje vien vietinių resursų pagalba, todėl kartais tenka darbuotojus į kai kurias pozicijas vilioti iš kitų miestų.
„Yra tokių darbo pasiūlymų, kur reikia aukšto kalibro specialistų ar vadovų ir tuomet žiūrime į Kauną ir Vilnių. Būna, kad darbdaviai būtent ieško naujų vadovų su vilnietiška ar kaunietiška darbo patirtimi“, – pridėjo ji.
Minimumas jau beveik užmirštas
Personalo sprendimų įmonės „Amber Staff“ Klaipėdos biuro vadovė Vaida Bortelienė, paklausta apie darbo jėgos padėtį uostamiestyje, pirmiausiai paminėjo, kad miesto įmonėms trūksta darbuotojų gamybos ir aptarnavimo sektoriuose.
„Ir visuomet jaučiamas techninių, inžinerinių specialybių darbuotojų poreikis“, – taip pat paminėjo ji.
V. Bortelienė pridėjo, kad Klaipėdoje net nekvalifikuotą darbą dirbantiems atstovams jau retai kada siūlomas minimalus atlyginimas, kuris šiuo metu Lietuvoje siekia 555 eur.
„Kiek susiduriame su savo klientais, praktiškai minimalaus atlyginimo jau nėra likę. Ir patys nuomodami darbuotojus klientams susitariame, kad atlyginimai būtų didesni nei minimalūs, nes Klaipėdoje už minimumą rasti darbuotojų nebegalima, nebent tik bandomajam laikotarpiui“, – pastebėjo V. Bortelienė.
Pasak jos, dar didesnių atlyginimų dėl susidariusios konkurencijos gali tikėtis inžinerinių specialybių atstovai, nes jų poreikis uostamiestyje šiuo metu labai didelis.