Kol Vilniuje vienas po kito dygsta nauji daugiabučių pastatai, Klaipėdoje išvysti statybos kranus tenka rečiau.
Kaip skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų teikėjos „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, šiemet, išankstiniais duomenimis, sostinėje nekilnojamojo turto plėtotojai pastatė daugiau nei 4300 naujų butų. Kaune – apie 1000. O štai Klaipėdoje – vos apie 450.
Vangiai stato naujus butus
Vis dėlto pašnekovas išliko optimistiškas ir paminėjo, kad toks rezultatas Klaipėdai nėra prastas, nes užpernai uostamiestyje buvo pastatyti tik 186 nauji butai.
Panaši naujų butų statybų statistika Klaipėdoje buvo ir paskutinius penkerius metus: kasmet buvo pastatoma apie 150–200 naujų butų“, – kalbėjo jis.
S. Vagonis pabrėžė, kad iki paskutinės krizės Klaipėda galėjo pasigirti antrąja vieta Lietuvoje pagal būstų pardavimų aktyvumą, tačiau paskutiniai metai Kaunas uostamiestį išstūmė į trečiąją vietą.
„Iki krizės Klaipėda buvo daug aukščiau už Kauną tiek pardavimų skaičiumi, tiek kaina. Atėjus krizei šie du miestai susilygino. O dabar, panašu, kad Kaunui geriau sekasi ir Klaipėdą galime laikyti trečiu miestu pagal rinkos aktyvumą“, – komentavo nekilnojamojo turto ekspertas.
Kita vertus, vertindamas būsto kainas, pašnekovas paminėjo, kad Klaipėdoje jos panašios į Kauno.
„Tačiau, jei žiūrėsime į naujos statybos apimtis, tai Klaipėdoje naujos statybos butų dar labai mažai. Nors nekilnojamojo turto rinka, sandorių kiekis vienam gyventojui, atrodo aktyviai, naujos statybos butų skaičius atrodo nedidelis“, – pažymėjo S. Vagonis.
Pašnekovas svarstė, kada pagaliau Klaipėda šioje srityje pabus, nes priežasčių, kodėl pagal naujo būsto statybą uostamiestis turi atsilikti nuo kitų didmiesčių, jis nemato.
Pasiteiravus, kas galėtų padėti išjudinti rinką šioje srityje, S. Vagonis paminėjo pačius nekilnojamojo turto vystytojus.
Paklausą stimuliuoja ir esama pasiūla. Čia Kaunas galėtų būti geras pavyzdys: jame pardavimai buvo mažesni ne todėl, kad žmonės nenorėjo pirkti būsto, bet todėl, kad neturėjo ką pirkti. Plėtotojams pradėjus aktyviau statyti, iškart aktyvesni pasidarė ir pardavimai. Drąsesni plėtotojai nusprendė nepabijoti, pradėjo statybas, pardavė butus ir taip ratas įsisuko“, – pasakojo nekilnojamojo turto ekspertas.
Keliasi į miesto pakraštį
Nekilnojamojo turto paslaugas teikiančios bendrovės „Inreal“ praėjusių metų pirmojo pusmečio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje pastebėta, kad pernai pradžioje, palyginus su 2017 m. pirmuoju pusmečiu, Klaipėdoje butų pardavimų rinka sulėtėjo. Iš kitos pusės stipriai išaugo individualių namų ir kotedžų pardavimai.
Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius Klaipėdoje buvo sudaryta 1460 (arba 8,2 proc. mažiau) butų pirkimo sandorių. Tuo metu individualių namų ar kotedžų nupirkta 100 – 2,2 kartų daugiau nei prieš metus.
„Vienas didžiausių Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkos iššūkių yra gyventojų migracija į Klaipėdos miesto pakraštį ar rajoną. Ši tendencija turėtų tęstis ir toliau, nes Klaipėdos rajone yra daugybė laisvų žemės sklypų, kuriuose galima statyti individualius namus, įsikurti nuosavame būste bei turėti pakankamai gerą susisiekimą su Klaipėdos miesto centru. Taigi, prielaidų būsto, ypač butų, paklausai augti Klaipėdos mieste nėra daug“, – įsitikinę „Inreal“ ekspertai.
Praėjusių metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje buvo nupirkta tik 130 naujų butų, nors vystytojai pasiūlė 230. Didžioji dalis – ekonominės klasės.
„Pastebima, jog pastaruoju metu Klaipėdoje auga statytojų aktyvumas. Didėjanti naujo, modernaus bei kokybiško būsto pasiūla pirminėje rinkoje leidžia netolimoje ateityje tikėtis ir aktyvesnių pirkėjų veiksmų“, – konstatuojama apžvalgoje.
Taip pat skaičiuojama, kad suaktyvėjus vystytojams butų pasiūla pradėjo stipriai lenkti paklausą ir iki pernai metų vidurio neparduotų butų lygis uostamiestyje išaugo penktadaliu ir pasiekė 660 butų metų viduryje.
Į butus investuoja ir emigrantai
Nekilnojamojo turto agentų tinklo „Capital“ Klaipėdos biuro vadovė Ivona Berezinskė taip pat pastebėjo, kad klaipėdiečiai paskutiniu metu gyvenimą mieste keičia į priemiestį.
„Atsižvelgiant į pardavimus ir didžiausią susidomėjimą objektų, kuriuos siūlome, vieno segmento išskirti negalima, bet galima paminėti, kad šiuo metu dažniausiai gyventojai ieško kotedžų arba nuosavų namų ir keliasi į kitą Palangos plento pusę“, – kalbėjo ji.
Kaip paminėjo pašnekovė, klaipėdiečiai atokesnes vietas renkasi norėdami daugiau gamtos ir palikti daugiabučius: „Pažiūrėjus į mūsų turėtus sandorius tai galbūt net būtų galima šiek tiek susieti su subsidijomis pirmam būstui. Jau ne vieną tokį sandorį turėjome“.
Pasak I. Berezinskės, daugiausia pardavimų – ekonominės klasės būsto. Prestižinės klasės pardavimai vienetiniai ir dažniausiai tokiu atveju būstas perkamas Klaipėdos senamiestyje, o ir pasiūla šios klasės nekilnojamajam turtui nėra labai didelė.
Nekilnojamojo turto ekspertė taip pat pastebėjo, kad į naujos statybos butus uostamiestyje investuoja emigrantai: „Ir dažnai perka ne tik sau būstą, bet investuoja savo pinigus“.
Pasiteiravus, ar matytų pašnekovė potencialo naujiems daugiabučių projektams Klaipėdoje, pašnekovė teigė, kad galimybių naujiems pastatams tikrai yra.
„Kalbant apie naujos statybos butus, turime sėkmingus miegamuosius rajonus ar naujai besikuriančius kaip Tauralaukis, tai šiose vietose paklausa tikrai yra. Žmonės nori keltis į naują būstą, bet nebenori miesto centro. Nebenori miesto šurmulio. Poreikį jaučiame. Gyventojai nori ir didesnių butų – 3–4 kambarių, o šiandien tai surasti būtų sudėtinga“, – pastebėjo ji.