25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, 1,5 mlrd. eur naujų užsienio investicijų, nuolatinių gyventojų skaičius – 190 tūkst. (šiuo metu Klaipėdoje apie 150 tūkst.), dvigubai didesnis apskrities BVP ir dvigubai didesni atlyginimai gyventojams. Tokius tikslus pagal naujai parengtą strategiją sau išsikėlė Klaipėda iki 2030 m.
Uostamiesčio naujame ekonominės plėtros plane skiriamas dėmesys keturioms kryptims. Žadama plėtoti jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką bei kūrybinę ir paslaugų ekonomiką.
Nors strategijoje pateikiamos prognozės, kad iki 2030 m. Klaipėdoje gyventojų skaičius sumažės iki 126,2 tūkst., tikimasi, kad įgyvendinus visus ekonominės plėtros plano tikslus mieste pavyks padidinti gyventojų skaičių ir jis pasieks 190 tūkst.
Šurmulys Klaipėdoje ištisus metus
„Klaipėda bus jaunų žmonių miestas, universiteto miestelis bus Klaipėdos regiono mokslo ir inovacijų centru, kuriame savo ateities pamatus klos studentai ir mokslininkai. Lietuvos įmonės toliau kels savo rinkos vertę diegdamos pažangiausius sprendimus gamyboje ir įmonės
valdyme, o miesto centrą pripildys paslaugų įmonės, kuriose didžiausioms pasaulio kompanijoms IT sprendimus kurs laisvai angliškai kalbantys specialistai, – taip uostamiestį 2030 m. mato miesto plėtros agentūros „Klaipėda ID“ direktorius Simas Simanauskas. – Klaipėdą miesto svečiai lankys ištisus metus, vasarą – dėl mėlynosios vėliavos paplūdimių su visa išvystyta infrastruktūra bei vandens pramogomis, o žiemą – dėl unikalių sveikatinimo paslaugų ant jūros pakrantės. Klaipėda bus tiesiog geriausia vieta gyventi, dirbti, ilsėtis ir investuoti Baltijos jūros regione“.
Pasak jo, nauju ekonominės plėtros planu Klaipėda užsibrėžė tikslą tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu. Tam pasiekti bus susikoncentruota į palankių sąlygų verslui, investuotojams ir talentams sukūrimą. Bus kuriama ateities poreikius atitinkanti švietimo ir mokslo sistema.
„Tikimės, kad numatyti veiksmai padės grąžinti dalį klaipėdiečių, kurie pasirinko savo gyvenimą kurti kitur, bei paskatins lietuvius ir užsieniečius atvykti į Klaipėdą, mokytis, dirti ir kurti savo ateitį čia. Įgyvendintas planas turi užtikrinti, kad Klaipėdos mieste 2030 m. gyvens 190 tūkst. gyventojų, o jų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius sieks 1,5 tūkst. eur“, – vylėsi S. Simanauskas.
Ekonominės plėtros plane numatyta daugybė skirtingų priemonių, kurios padės pasiekti išsikeltus tikslus. „Klaipėda ID“ vadovas teigia, kad strategijai suveikti reikia įgyvendinti visas numatytas priemones, o tas, kurios nepasiteisins, pakeisti geresnėmis.
„Koks tikslas kurti strategiją, nusimatyti 110 priemonių su įgyvendinimo kalendoriumi, jei vis tiek koncentruosimės tik į 5 ar 10 svarbiausių? Turbūt tam nereikėjo pusantrų metų darbo, o apklausę 30 klaipėdiečių iš skirtingų visuomenės grupių būtume galėję įsivardinti svarbiausius darbus Klaipėdai. Pagrindinė strategijos prielaida – gerai apmokamų darbo vietų kūrimas ir aukšta švietimo paslaugų kokybė padės išlaikyti ir pritraukti daugiau jaunų žmonių į miestą, kurie įneš daugiau gyvybės, o sukūrę šeimas padės miestui toliau augti“, – kalbėjo pašnekovas.
Svarbus ir gyventojų indėlis
S. Simanauskas įsitikinęs, kad įgyvendinus strategiją, Klaipėdai neteks susidurti su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Pašnekovas pastebėjo, kad 15 metų miestas kasmet netenka po 1–1,5 proc. gyventojų. Vis dėlto tai vyksta ne tik dėl emigracijos.
„Ne paslaptis, kad Klaipėdoje vyksta intensyvi suburbanizacija, kai miestiečiai dirba, savo vaikus leidžia į darželius ir mokyklas mieste, o gyvena priemiestyje. Tai iliustruoja ir skaičiai: Klaipėda yra tik 1 iš 3 savivaldybių (kitos – Vilniaus m. ir Vilniaus raj.), kuriose 2018 m. į pirmas klasės pradėjo eiti daugiau pirmokų nei 2017 m. (500 daugiau nei pernai)“, – teigė jis.
„Klaipėda ID“ atstovas priminė, kad ir toliau miestas turi skirti daug dėmesio profesiniam orientavimui, siūlyti aukštojo mokslo studentams tik geriausias studijų programas sektoriuose, kuriuos Klaipėda yra pasiruošusi auginti.
„Tam tikslui viena iš numatytų priemonių strategijoje – aukštojo mokslo įstaigų konsorciumas, kuris buvo sudarytas 2018 m. pabaigoje. Jau prasidėjo veiksmai analizuojant būsimų darbo vietų pasiūlą, kad galima būtų užtikrinti studentų pasiūlą, kai bus sukurtos naujos darbo vietos. Kitaip nei iki šiol verslas į švietimo procesus įsitraukia ne tik su 1–2 metų perspektyva, bet su toliaregišku matymu, ko darbo rinkai reikės už 5–10 metų“, – tikino pašnekovas.
Kalbėdamas apie ekonominės plėtros programos potencialą, S. Simanauskas pastebėjo, kad sėkmingai įgyvendinant ją reikalingas ir tolimesnis skirtingų šalių bendradarbiavimas – savivaldos, verslo, mokslo. Tačiau ir patys gyventojai atlieka svarbią funkciją siekiant ekonomiškai stipresnės Klaipėdos.
„Gyventojai atlikto labai svarbų vaidmenį įsitraukiant į strategijos kūrimą, kuomet daugiau nei 200 įvairių profesijų atstovų prisidėjo savo idėjomis bei pasiūlymais, kurie sugulė į vientisą planą. Dabar svarbiausia miestiečių užduotis – reikalauti atliktų darbų, kuriuos miesto suinteresuotos šalys susitarė įgyvendinti. Natūralu, jog įgyvendinant tokio masto ambiciją bus priemonių, kurios nepasiteisins. Reikia nebijoti klysti, nepavykusius projektus operatyviai pakeisti kitais, dėl to pasiūlymai iš miestiečių ir miesto svečių yra visada laukiami“, – pridėjo jis.
Kaip keisis Klaipėda?
Kaip atrodys Klaipėda po daugiau nei dešimtmečio gana detaliai yra nurodyta minėtoje ekonominės plėtros strategijoje.
Joje kalbama, kad iki 2030 m. uostamiestyje bus aptarnaujama ne mažiau kaip 15 proc. Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovinių. Ties Melnrage iškils mišrios paskirties išorinis giliavandenis uostas.
Žadama išplėtoti suskystintų gamtinių dujų (SGD) klasterį, kuris padės miestui tapti SGD technologijų ir platinimo centru Baltijos teritorijoje.
Pokyčiai žadami ir poilsiautojams, kurie rinksis Smiltyje ir Girulius. Planuojama, kad šioje teritorijose bus siūlomas poilsis su sveikatingumo centrais. Danės upėje, Kuršių mariose, Smiltynėse bus atidaryti maži uosteliai.
Klaipėda per daugiau nei dešimtmetį taip pat užsibrėžė tikslą tapti pirmaujančiu Lietuvos regionu atsinaujinančios energijos naudojimo ir gamybos srityse.
Tikimasi, kad Klaipėdos LEZ ir pietinėse industrinėse teritorijose įsikurs aukštos pridėtinės vertės elektrinių automobilių komponentų, autonominių sistemų, robotų ir su robotika susijusių prietaisų, plastiko ir netaršios chemijos produkcijos gamintojai.
Uostamiestis lauks ir kūrybinių industrijų atstovų. Klaipėdoje bus bandoma pramonėje pritaikyti kūrybines industrijas, kuriami skaitmeninės kūrybos sprendimai vietinėms ir užsienio pramonės įmonėms.
Dar viena sritis, kuri Klaipėdai turėtų atnešti ekonominės naudos, – išvystytas verslo turizmas. Be to, norima, kad miestas garsėtų tiek tarp Lietuvos, tiek tarp užsienio gyventojų kaip vieta, kur galima puikiai derinti darbą su aktyviu ir sveiku poilsiu.
Dėmesys ir karinėms inovacijoms
Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas džiaugėsi, kad miestui jau pavyko sudaryti ekonominės plėtros tarybą, įgyvendinimo grupę, kurios rūpinsis, kad Klaipėdos išsikelti tikslai būtų įgyvendinti.
„Toliau būtinos organizacinės ir investicinės priemonės, kurios padės suderinti mechanizmą tolimesniam darbui“, – kalbėjo jis.
Kaip vieną iš svarbių darbų savivaldybės atstovas įvardijo migracijos iš Klaipėdos miesto stabdymą.
„Nors išvykimas nėra labai didelis palyginus su kitais miestai, vis dėlto nutekėjimą turime, todėl privalome imtis priemonių ir galvojame, ką daryti, kad žmonės neišvažiuotų, o kuo daugiau atvažiuotų talentų ir gyventojų. Būtent tam jau sukurtas Klaipėdos miesto aukštųjų mokyklų konsorciumas“, – teigė pašnekovas.
Kad iki 2030 m. Klaipėda taptų ateities miestu, jau pradėta tvarkyti ir miesto infrastruktūra: tvarkomos pagrindinės miesto sankryžos ir gatvės.
Miesto patrauklumui didinti jau šį mėnesį planuojama atidaryti skaitmeninių technologijų mokslų centrą. Jame savo biurą turės „Verslios Lietuvos“ atstovai.
„Taip pat jau sudaryti ketinimų protokolai tiek skaitmeninių inovacijų plėtrai, tiek karinių inovacijų plėtrai. Taigi dar du centrai atsidurs po vienu stogu“, – vardijo R. Zulcas.
Klaipėdos miestas svarsto ir susisiekimo klausimą. Pašnekovo teigimu, nusistatytas tikslas, kad atsirastų nauja keltų linija, kuri jungtų Klaipėdą su Lenkija.
„Ši galimybė svarbi mūsų turizmui automobiliais, nes jaučiame šiek tiek atskirti dėl Kaliningrado srities šio tipo keliautojams. Todėl norėtume užtikrinti susisiekimą tarp Gdansko ir Klaipėdos“, – akcentavo jis.
Miestą žadama keisti ne tik dėl didesnių investicijų ir naujų darbo vietų. Norima, kad Klaipėda pritrauktų ir daugiau turistų. Tam žadama investuoti į Smiltynės ir Girulių teritorijas.
„Pernai atlikome galimybių studiją dėl Smiltynės pavertimo kurortine teritorija. Buvo įvardytos priemonės, kurias turime atlikti. Jau esame numatę konkrečius darbus atlikti šiemet: oro taršos, vandens tyrimus, taip pat medicinos punkto paslaugos teikimas, – pasakojo R. Zulcas. – Esame suplanavę pėsčiųjų ir dviračių taką tarp senosios ir naujosios perkėlų palei Kuršių marias. Taip pat esame paruošę miško–parko koncepciją, kur parkas būtų sukurtas be didelės invazijos. Čia reikalingas pažintinių takų, sanitarinių mazgų įrengimas“.
Kaip pasakojo savivaldybės atstovas, patrauklumą poilsiautojams žadama didinti ir Giruliuose. Tačiau čia viskas priklauso nuo sprendimo dėl išorinio uosto statybos: „Jei bus pakeisti įstatymai dėl pajūrio ruožo, konkrečiai nuo Melnragės iki Girulių, tuomet būtų galima urbanizuoti šią teritoriją, įrengiant patrauklius turizmo centrus, SPA“.