Lietuva, o ypač Klaipėdos kraštas, gali pasigirti unikaliu reiškiniu, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Kaip portalui DELFI pasakojo Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis specialistas Jonas Satkūnas, Lietuvos geoterminis laukas yra išskirtinis ir kaimynių atžvilgiu turi dvigubai didesnį potencialą.
Nuo daržininkystės iki apšalusio tirpinimo
„Lietuvos vakarinėje ir iš dalies vidurinėje dalyse aptikti nemaži geoterminės energijos ištekliai yra perspektyvi, ekologiškai švari energijos rūšis“, – akcentavo jis.
Nustatyta, kad Vakarų Lietuvoje gręžiniuose nustatytas šilumos srautas siekia 70–80 mW/kv. m, o kai kuriuose net 90–100 mW/kv. m. Kaip aiškino J. Satkūnas, geoterminė anomalija vyksta todėl, kad kristaliniame pamate slypi karšti granitai ir giliau mantijoje vyksta procesai. Geologijos tarnybos atstovas teigė, kad didžiausią potencialą turi vidurinio ir apatinio devono bei kambro vandeniniai sluoksniai, taip pat ir seklūs geologiniai sluoksniai.
Pasak jo, miestai, kurie turi daugiausia potencialo išnaudoti geoterminę energiją Lietuvoje, yra Klaipėda, Palanga, Kretinga, Plungė, Gargždai, Nida, Šilutė ir Šilalė. Čia priklausomai nuo gylio ir sluoksnio vandens temperatūra gali siekti nuo 25 iki 85 laipsnių šilumos. Dar viena gera žinia minėtoms teritorijoms – geoterminio vandens šaltiniai yra laikomi atsinaujinančiais.
Pasiteiravus, kaip be sprendimo šildymui ir elektros gamybai, dar būtų galima išnaudoti geoterminius vandenis, J. Satkūnas teigė, kad šį turtą būtų galima išnaudoti, pavyzdžiui, gydymo, poilsio, sveikatos profilaktikos srityse. Taip pat žemės ūkyje – daržininkystėje, grūdų džiovinime, pramonėje – vaisių ir daržovių džiovinime, plentų ir kelių ledui tirpinti, žuvivaisos ir akvakultūros vystymui. Galbūt net ir cheminiams elementams iš geoterminių sūrymų išgauti.
Unikalus tyrimas, kuriame dalyvavo klaipėdiečiai
Uostamiesčio gyventojai gerai žino savo išskirtinumą turint perspektyvų vystymąsi galinčių suteikti geoterminių vandenis. Būtent pernai Klaipėdoje buvo atliktas išskirtinis biomedicininis geoterminio vandens tyrimas. Jame dalyvavo apie 200 uostamiesčio gyventojų.
Tyrimo metu miestiečiai buvo kviečiami pasinaudoti nemokamomis geoterminio vandens procedūromis ir vėliau pasidaryti organizmo veiklos tyrimą. Klaipėdos universitetas kartu su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku bandė išsiaiškinti, kokį poveikį žmogui mažinant streso simptomus ir gerinant bendrą sveikatą turi skirtingos mineralizacijos geoterminis vanduo.
Prie projekto dirbęs prof. Artūras Razbadauskas teigė, kad Klaipėdos regione aptinkamas geoterminis vanduo yra didelės mineralizacijos, o jo druskingumas kelis kartus aukštesnis už Baltijos jūros vandenį. Iš dalies jį būtų galima net palyginti su Negyvosios jūros vandeniu.
Prie projekto prisijungę gyventojai galėjo išbandyti 10 individualių geoterminio vandens procedūrų, kurių trukmė buvo po 20 minučių.
Kaip vėliau skelbta pranešime spaudai, nemaža dalis tyrimo dalyvių po procedūrų prasitarė pajutę teigiamą poveikį: pagerėjusią nuotaiką, miego kokybę, odos būklę, didesnį energijos kiekį, mažesnį stresą, nuovargį. Tarp išvardytų pasikeitimų fiksuota ir pagerėjusi širdies, virškinimo sistemų veikla, darbingumas.
Po tyrimo Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Lolitos Rapolienės, konstatavo, kad remiantis tyrimo duomenimis, geoterminis vanduo savo darbą atliko: užfiksuota, kad iš tiesų geoterminio vandens procedūras išbandžiusiems gyventojams sumažėjo streso simptomai, skausmo, nuovargio, depresijos ir nerimo pojūčiai. Taip pat pagerėjo kraujo spaudimas, pulsas, kvėpavimas, oda ir kūno apimtys. O štai laboratoriniai tyrimai parodė sumažėjusius uždegimo rodiklius, cholesterolio kiekį, šlapimo rūgšties kritimą.
O kas toliau?
Klaipėdos miesto savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamentas direktorius Ričardas Zulcas pripažįsta, kad miestas yra ant išskirtinio ištekliaus, tačiau kol kas nei miestas, nei verslas jo pakankamai neišnaudoja.
„Kaip rodo Ūkio ministerijos atlikta regionų studija, kuri vertino turizmo sektoriaus sukuriamą vertę ir naudą, Klaipėdos regione rezultatai yra žemi, lyginant, pavyzdžiui su Druskininkais“, – kalbėjo savivaldybės atstovas.
Klaipėdoje atlikus turizmo ir žemės ūkio galimybių studiją regiono mastu nuspręsta į Klaipėdos miesto tikslus įrašyti turizmo skatinimą, kuris padėtų kelti miesto ir regiono ekonomiką.
„O tai padaryti galima per paslaugų kūrimą, – pastebėjo R. Zulcas. – Paslaugoms kurti reikia naudoti geriausius turimus resursus: turime pajūrį, geoterminį vandenį, gerai išsilavinusius žmones, turizmo mokyklą, universitetą, kuris ruošia sveikatinimo srities specialistus. Todėl prielaidos plėsti sveikatingumo turizmą yra“.
Nepaisant to, pasak pašnekovo, išlieka ekonominės rizikos ir klausimas, kaip panaudoti, pavyzdžiui, jau esamus geoterminio vandens gręžinius ar kur gręžti naujus, ir kurie viešbučiai ar baseinai norėtų naudoti išgaunamą geoterminį vandenį.
„Kai projektavome jau veikiantį naują baseiną, buvo atlikta studija, kuria norėjome išsiaiškinti, kaip galėtume panaudoti geoterminį vandenį naujam 50 m baseinui. Tačiau į geoterminį vandenį žiūrėjome ne į kaip vandens baseinui šaltinį, bet energijos šaltinį baseinui šildyti ir vėdinti. Deja, pasirodė, kad tam reikėtų didelių investicijų reikalingiems įrenginiams įdiegti, todėl pasirinkome kitą ekologišką, bet pigesnį sprendimą – saulės baterijos ant baseino stogo“, – kalbėjo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas.
Pasak jo, tai, kaip Klaipėdai pavyks išnaudoti geotermijos resursus, priklausys ir nuo bendrų Lietuvos prioritetų. Jei Klaipėdos regioną bus nuspręsta vystyti kaip potencialų turizmo regioną, tuomet bus galima galvoti apie tolimesnį geoterminio vandens panaudojimą.
„Pavyzdžiui, Smiltynėje naujus gręžinius gręžti būtų sudėtinga dėl daugybės veiklą joje reglamentuojančių reglamentų, bet vanduo iš kitų gręžinių galėtų čia būti atvežamas ir pašildomas. O kitose zonose, pavyzdžiui, Giruliuose būtų galima galvoti ir apie gręžinius“, – svarstė R. Zulcas.
Kalbant apie sveikatingumo ir SPA infrastruktūrą Klaipėdos krašte, savivaldybės atstovas mato viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (PPP) projektų galimybes.
„Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje iki 2030 m. yra numatytas sveikatingumo turizmas, todėl dabar reikia sukonkretinti priemones, kurios veiktų efektyviausiai ir generuotų pajamas Klaipėdai“, – pridėjo jis.