Ilgus metus sostinėje gyvenusi Rita šiemet švęs antrus metus savo gyvenimo uostamiestyje. Dėl darbo gyvenamąją vietą pakeitusi moteris stebisi ramiu klaipėdiečių gyvenimu ir juokiasi iš jų supratimu mieste esančių spūsčių.
„Man labai juokinga, kai čia žmonės skundžiasi, kad Klaipėdoje yra kamščiai. Man automobilių spūstis yra tuomet, kai tiesiog stovi automobilių eilėje ir nejudi arba, kai įprastai 15 minučių reikalaujantį atstumą, važiuoji 45 minutes. Klaipėdoje, jei 7 minučių atstumas pareikalauja 15 minučių, žmonės tai jau laiko automobilių spūstimi“, – pasakojo Klaipėdos miesto gyventoja.
Nesiskundžia renginių trūkumu
Persikrausčiusi į uostamiestį Rita taip pat pastebėjo, kad gyvenimas šiame mieste daug ramesnis ir paprastesnis.
„Čia niekas niekur neskuba. Iš pradžių man tai net buvo keista po išsikraustymo iš Vilniaus, kur visi lekia, visiems visko reikia čia ir dabar. Klaipėdoje žmonės moka gyventi. Jei išėjo iš darbo, tai ir viskas, darbas baigėsi“, – savo patirtimi dalijosi buvusi sostinės gyventoja.
Moteris žavėjosi ir klaipėdiečių artimu ryšiu su gamta: „Jei prastesnis oras, mieste nėra žmonių, tačiau jie važiuoja prie jūros žiūrėti audros. Tikrai jaučiu, kad Klaipėdoje visai kitoks gyvenimo tempas ir gyvenimo būdas“.
Rita nesiskundė ir veiklos trūkumu uostamiestyje. Pasak jos, mieste nuolat vyksta daugybė nemokamų renginių. Tereikia tuo domėtis.
„Pavyzdžiui, vasaromis prie molo vyksta nemokamos sporto treniruotės“, – pridėjo ji.
Dar vienas dalykas, kuris maloniai nustebino ilgus metus sostinėje gyvenusią moterį – Klaipėdoje sutvarkyti dviračių takai.
„Žinoma, dalis dar tvarkoma, kad nereikėtų kai kuriose vietose važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, bet, pavyzdžiui, dalis naujų takų eis ir per mišką, o tai bus dar vienas artimesnis ryšys su gamta“, – savo pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Rita taip pat pridėjo, kad ypač gyvenimu džiaugiasi jos pažįstami, kurie jau augina vaikus. Pasak jos, Klaipėdos gyventojai džiaugiasi, kad nereikia paleisti valandų spūstyse vykstant į darželį, mokyklą, darbą ar grįžtant vakarais namo.
„Nors pati vaikų dar neturiu, bet pati jaučiu, kad, palyginus su gyvenimu Vilniuje, kas dieną sutaupau nors po valandą“, – džiaugėsi moteris.
Mąsto iš anksto
Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas supranta, kad vilniečiams Klaipėdos automobilių spūstys gali atrodyti juokingos, tačiau vis dėlto yra ir toliau dirbama, kad mieste transporto priemonių eismas būtų dar sklandesnis.
„Klaipėda visada gyvena ne šia diena, o mąsto keliais dešimtmečiais į priekį“, – teigė jis.
Pasak A. Šulco, spūsčių problemų visiškai eliminuoti nepavyksta jokiems miestams, nebent tose dalyse, kur uždraudžiamas eismas.
„Mes ir turime perspektyvą dėl eismo uždraudimo miesto centre, ypač automobiliams su vidaus degimo varikliais. Apie tai jau kalbame ir su bendruomene“, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto mero pavaduotojas pripažino, kad Klaipėdoje spūstys, palyginus su esančiomis Vilniuje ar Kaune, pakankamai mažos.
„Daugiau tai pavadinčiau sunkiai judančia transporto priemonių eile. O ji susidaro, nes Klaipėda nėra obuolio formos, kaip dauguma kitų miestų. Klaipėda yra pusės obuolio formos. Į uostamiestį galima įvažiuoti tik iš Rytų, o vakarinė visa pusė yra jūra ir marios. Kas rytą į miestą įvažiuoja keliasdešimt tūkstančių automobilių ir todėl susidaro tam tikros spūstys“, – aiškino A. Šulcas.
Kad Klaipėdoje būtų kuo geriau valdomas eismas ir miesto gyventojai bei svečiai galėtų jame kuo patogiau judėti, miestas planuoja įdiegti išmaniąją transporto valdymo sistemą. Ji leistų ne tik gyvu laiku ir nuotoliniu būdu reguliuoti šviesoforus, bet ir reaguoti į nenumatytas situacijas, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobilių judėjimą. Pasak mero pavaduotojas, ši sistema leistų ir geriau eismą sutvarkyti vėluojant ar per anksti atplaukus keltams.
„Klaipėda turi spontaniškų transporto padavimų, pavyzdžiui, kai į uostą atplaukia keltas ir į gatves išvažiuoja keli šimtai transporto priemonių piko valandomis. Šnekamės su keltų bendrovėmis, kad pritaikytų grafikus prie laiko, kai žmonės neskuba į darželius ar mokyklas“, – pasakojo pašnekovas.
Mero pavaduotojas teigė, kad Klaipėdos valdžią šiek tiek neramina valstybės siekis didinti uosto pajėgumus iki 4 kartų.
„Natūralu, kad su tuo augs ir transporto srautai. Deja, valstybė nėra numačiusi resursų, kaip šį transportą leisti per miestą, nes tai bus tranzitinis transportas, trukdysiantis miestiečiams“, – akcentavo jis.
Klaipėdos miestas šiuo metu pasiryžęs pasirūpinti, kad į ir iš uosto važiuojantis transportas nepatektų į miesto gatves.
„Jausdamas šias rizikas miestas yra suplanavęs centrinės Vilnius-Klaipėda magristralės tęsinį iki uosto. Tam reikalingos dviejų lygių sankryžos ties Šilutės plentu, Taikos prospektu ir Minijos gatve. Taip pat yra suplanuotas pietinis išvažiavimas, kad automobiliai neišlįstų į gatves, o miesto Pietuose“, – apie ateities darbus kalbėjo savivaldybės atstovas.
Be to, Klaipėdos mieste eismo situacija turėtų dar labiau pagerėti ir įgyvendinus tramvajaus idėją. O šiais ar kitais metais į Klaipėdos gatves turėtų išvažiuoti ir pirmieji elektra varomi autobusai.
Ramybė dėl darželių
Kita problema, su kuria nesusiduria klaipėdiečiai, tačiau kaip reikiant kenčia, pavyzdžiui, Vilniaus gyventojai – darželiai vaikams.
Kaip pasakojo Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė, uostamiestyje darželių užtenka visiems.
„Bet tikriausiai problema tampa tai, kad darželis yra ne toje vietoje, kur žmogus norėtų. Vieni darželiai yra labiau geidžiami nei kiti, tačiau Klaipėdai pavyksta užtikrinti vietų skaičių darželiuose“, – kalbėjo ji.
J. Simonavičiūtė pridėjo, kad nors darželiuose vietų užtenka, iškyla jų išlaikymo ir efektyvumo klausimas. Savivaldybės atliktas tyrimas parodė, kad metų eigoje lankomumas darželiuose siekia 12,5 vaiko grupėje.
„Tai rodo, kad vaikas vietą turi ir darželis turį vietą užtikrinti, bet lankomumo naudingumo koeficientas nėra labai didelis“, – komentavo savivaldybės atstovė.
Grįždama prie darželių vietos patrauklumo klausimo, J. Simonavičiūtė paminėjo, kad savivaldybėje nuolat galvojama, ar darželių turėtų būti daugiau, kad žmonėms būtų patogiau rinktis, ar reikėtų koncentruotis į tai, kad jau esami darželiai būtų racionaliai išnaudojami.
„Ką jau esame padarę, tai leidžiame vaikams gauti tam tikrą išlaidų kompensavimą lankant privačius darželius. Norime, kad ir privatus verslas šia paslauga užsiimtų ir matome, kad per tokį mechanizmą galima įtraukti privatų verslą ir labiau patenkinti miestiečių poreikius“, – teigė pašnekovė.