Jaunimui atskleis visai kitą ES pusę
„Nedalyvaujant rinkimuose kiti nusprendžia, kokia Europos Sąjunga bus ateityje. Todėl turime daugiau kalbėti apie Europos Sąjungą, jos istoriją ir jos teikiamas galimybes, svarbu tai daryti dažniau ir įvairesniais formatais. DELFI „Geriausia ever pamokų diena“ yra vienas iš būdų sudėtingomis temomis kalbėti žaismingai ir patraukliai“, – sako M. Vaščega.
Paklausus, ką akcentuos Žalgirio arenoje susirinkusies tūkstantiems jaunų žmonių, atsako, kad kalbės apie Europos Sąjungą, tačiau visiškai kitaip, nei esame įpratę.
„Dažnai tenka girdėti, jog Europos Sąjunga – sudėtinga, biurokratiška organizacija, kurioje dirba vien rimti kostiumus vilkintys vyrai ir moterys ir viskas sukasi vien apie politiką ir procedūras. Tame yra dalis tiesos – norėdami sėkmingai veikti ir priimti visai Europai svarbius sprendimus, turime mokėti kalbėtis ir susitarti, o tam reikalingos taisyklės ir principai. Tačiau Europos Sąjunga yra daug daugiau nei tai“, – patikina M. Vaščega.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad visų pirma Europos Sąjunga yra 27 narių šeima, o narystė joje suteikia mums visiems įvairių galimybių ir atneša daug naudos: nuo galimybių mokytis ir studijuoti užsienyje pagal „Erasmus+„ programą, galimybės laisvai keliauti, keleivių ar vartotojų teisių apsaugos iki ES investicijų į svarbius transporto ar energetikos projektus.
„Noriu atskleisti jaunuoliams, kurie jau kuria ir ateityje dar kurs Europos Sąjungą, kokia ji įvairi, visapusiška ir kartais netikėta, taip pat parodyti, kad Europa – ne kažkur toli, o kiekvieno iš mūsų gatvėje, kieme, mokykloje, mieste“, – sako pašnekovas.
Jaunimo nuomonė ypatingai svarbi
Europos Komisija jau žengė tvirtą žingsnį jaunimo įtraukimo į politikos procesus srityje. 2022-ieji buvo Europos jaunimo metai. Vienas iš pagrindinių to rezultatų – įsipareigojimas, kad Europos Komisija, siūlydama mus visus liečiančias iniciatyvas, konsultuosis su jaunimu ir sieks sužinoti jų nuomonę ir vertinimą.
Jaunimo klausimai išliks labai svarbūs ir naujosios Europos Komisijos darbotvarkėje. Per pirmąsias šimtą kadencijos dienų Europos Komisijos nariai suorganizuos diskusijas su jaunimu. Planuojama, kad ateityje tokie susitikimai bus rengiami kasmet.
„Aš pats visada vertinu galimybę bendrauti, diskutuoti su jaunimu iš visų Lietuvos kampelių ir jį išklausyti. Tam mes, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, esame įkūrę Europos jaunimo komandą. Ta yrai jaunųjų Europos ekspertų komanda, kurios nariais tampa Lietuvos miestų ir regionų vyresniųjų klasių moksleiviai. Didžiuojamės jų aktyvumu ir entuziazmu ir džiaugiamės, kad jie padeda mūsų visuomeniniame gyvenime geriau išgirsti Lietuvos ateities balsą“, – sako EK atstovybės vadovas.
Mūsų jaunimas drąsus ir kūrybiškas
Pasak Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje vadovo, joje reguliariai stažuojasi studentai ir studentės, kurie yra kūrybiški ir drąsių idėjų turintys jaunuoliai, kurių negąsdina sudėtingos, rimtesnės proto mankštos reikalaujančios užduotys. „Mano patirtis rodo, kad yra daug jaunų žmonių, kurie noriai imasi sudėtingų darbų, bendrauja, siūlo naujas idėjas, nori mokytis ir tobulėti“, – sako pašnekovas.
Į klausimą, kokį šiandien jaunimą mato srityje, apie kurią kalba ir kuo jis skiriasi nuo kitų ES šalių, jei skiriasi, M. Vaščega atsako, kad ši karta, kuri gimė ar užaugo jau Europos Sąjungoje, pasižymi drąsa, žingeidumu, noru pažinti ir kurti geresnį ir saugesnį pasaulį ir to paties tikisi iš savo aplinkos. Tokį jaunimą jis sutinka bendraudamas su vyresniųjų klasių moksleiviais, studentais ir jaunaisiais profesionalais. Todėl svarbu, kad kuo plačiau įtrauktume jaunus žmones į visuomeninį gyvenimą ir suteiktume jiems galimybę dalyvauti politikoje ir priimant sprendimus.
„Apskritai šiandieninį jaunimą matau kaip dinamišką ir įvairiapusę žmonių grupę. Jie auga greitai kintančiame pasaulyje, kur informacijos srautai yra milžiniški, kur daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, kur technologijos vystosi nežmonišku greičiu. Tai formuoja jų požiūrį ir elgesį.
Ir nors dalis kritikos ir iššūkių, susijusių su šiuolaikiniu jaunimu, gali būti pagrįsti, būtina atsiminti, kad tai yra apibendrintos tendencijos ir tikrai ne visi jaunuoliai atitinka šiuos stereotipus“, – pastebi M. Vaščega.
Mažiau nei pusė aukštųjų mokyklų absolventų randa jų išsilavinimo lygį atitinkantį darbą
Paklausus, kur šioje srityje iš esmės vis dar kliūname, su kokiais iššūkiais susiduriame, o kur išties galime didžiuotis, EK atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių dalis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o jų įsidarbinimo galimybės gerėja. Tačiau tik 47 proc. aukštųjų mokyklų absolventų randa jų išsilavinimo lygį atitinkantį darbą. Ši tinkamų įgūdžių trūkumo problema reikalauja visų mūsų dėmesio.
„Įgūdžiai yra labai svarbus konkurencingumo ir socialinio teisingumo veiksnys. Įmonėms reikia darbuotojų, kurie turi įgūdžių, reikalingų prisitaikant prie kintančio pasaulio, įskaitant žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, o žmonėms – galimybės gauti gerą išsilavinimą ir profesinį parengimą, kad galėtų sėkmingai dirbti ir patogiai gyventi. Todėl labai svarbu nenustoti mokytis ir tobulinti savo kvalifikacijas“, – neabejoja M. Vaščega.
EK atstovas sako, kad gyvename įdomiais laikais, kuomet kasdien išmokstame ar sužinome ką nors naujo. Tačiau šiandien galime tik spėlioti, kokios naujos profesijos atsiras po dešimties – dvylikos metų, kai mokyklą baigs dabartiniai pirmokai. Todėl turime būti atviri pokyčiams ir nenustoti mokytis.
Politologijos pamokos lėmė profesijos pasirinkimą
Į klausimą, kokia pačiam pamoka mokykloje buvo įdomiausia, M. Vaščega atsako, kad mokėsi Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje, kurioje nuo seno gausu atsidavusių pedagogų ir žinių siekiančių mokinių.
„Visuomet su geriausiomis emocijomis atsimenu mokyklos metus ir galėčiau prisiminti ne vieną įdomią pamoką. Tačiau mano atmintyje ypač įstrigo politologijos pamokos, kurios buvo tam tikra mokyklos naujovė ir naujo vėjo gūsis tuo metu, kai apie narystę Europos Sąjungoje ar NATO nepriklausomybę neseniai atgavusi Lietuva dar nelabai drįso svajoti.
Šios pamokos padrąsino žiūrėti plačiau ir paskatino norą geriau pažinti pasaulį. Manau, kad jos prisidėjo ir prie to, kad prieš 20 metų nedvejodamas dalyvavau viename pirmųjų Europos Sąjungos tarnautojų konkursų ir iki šios dienos čia dirbu siekdamas Europos vienybės ir solidarumo“, – apie tai, kas nulėmė būsimą profesiją sako EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Nemokamame renginyje, skirtame jaunimui, taip pat dalyvaus tokie žinomi žmonės kaip keliautojai Orijus Gasanovas, Aurimas Valujavičius, didžėjus Jonas Nainys ir daug kitų išskirtinių asmenybių.
Registracijos forma, informacija apie renginį ir pamokų vedėjai – čia.
