– Ji turėjo Dievo dovaną pasakoti – ramiai, lėtai, įdomiai, – prisimena Arvydas, dabar pats vaikus mokantis geografijos Vaškų gimnazijoje ir Pasvalio Lėvens pagrindinėje mokykloje, Vaškuose taip pat turintis technologijų pamokų.
Prisimena Arvydas ir kitus savo mokytojus. Rimantą Indrišionį, įžiebusį susidomėjimą sklandytuvais.
– Lietuvių kalbos mokytoja Danutė Anilionienė išmokė bendrauti, šnekėti išėjus prieš klasę. Jau buvo 1988-ieji, kvepėjo laisvė… Petras Anilionis mokė fizikos, Aldona Dilytė buvo labai gera matematikė, anglų kalbos mokytoja Onutė Vaitiekūnienė, giminaitė, – tikra profesionalė. Ir dabar už sienos dirba mano pradinių klasių mokytoja Nijolė Magelinskienė, – mosteli Arvydas.
Ir jis svajojo apie mokytojo profesiją?
– Nelabai, – prisipažįsta. – Baigęs Vaškų vidurinę, įstojau į Buivydiškių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą mokytis veterinarijos. Kažkodėl ateitį siejau su žemės ūkiu. Nors kai mokydamasis garsiai kartojau anatomijos kursą, grupiokė pastebėjo, kad gerai išaiškinu. Gal ir turiu tokį sugebėjimą.
Metus Arvydas dirbo Titkonių žemės ūkio bendrovėje, ketino veterinariją studijuoti aukštojoje mokykloje, tačiau nebuvo neakivaizdinių studijų, o namuose – jau šeima.
– Tad Vilniaus pedagoginiame įstojau studijuoti biologijos. Mano specialybei buvo artimiausia, kai kuriuos veterinarijos mokslo dalykus net užskaitė, – Arvydas atskleidžia, kaip pradėjo dirbti Degesių pagrindinėje mokykloje, Pakruojo rajone.
Vėliau Arvydas atėjo mokyti ir Vaškų vidurinėje, o Pasvalio Lėvens mokykloje dirba antrus metus:
– Geografijos vaikai mokosi nuo šeštos klasės, po dvi valandas per savaitę, tik dešimtokai – vieną. Vienuoliktoje klasėje mokiniai renkasi istoriją arba geografiją. Pasirinkusieji išplėstinį geografijos kursą per savaitę mokosi tris valandas.
Vaškų gimnazijoje dabar mokosi 24 vienuoliktokai. Iš šios klasės sutikome kelis vaikinus. Paklausus, kas labiau patinka – geografija ar technologijos, balsai nusvėrė, kad technologijos.
– Nes ten veikla, kūryba, – Arvydas pripažįsta, jog dirbtuvėse sukuriantys įvairių įdomių darbelių nuo iškabų lentelių iki Europos žemėlapio su šviečiančiomis sostinėmis…
Arvydas stengiasi ir geografijos pamokas paįvairinti, išeiti už keturių kabineto sienų:
– Vakare pasistatom teleskopą ir susirinkę stebim mėnulį. Daug metų veikė jaunųjų gidų mokykla, su kuria paruoštais maršrutais keliaudavom po visą Lietuvą, o mokiniai pasakodavo apie geografines, istorines, gamtines vietas. Labai malonu prisiminti ir galvoju, jog būtų smagu šią tradiciją atgaivinti.
Baigiantis mokslo metams su šeštokais tradiciškai važiuoja prie Mūšos upės, matuoja profilį, gylį, upės terasą, sudarinėja akinę nuotrauką. Vaikams patinka, nors ir nėra lengva.
– Su devintokais Šiaurės Lietuvoje atliekam geologinius-geomorfologinius tyrimus. Keliaujam per Pakruojo, Biržų, Pasvalio karjerus, atodangas, šaltinius, – pasakoja Arvydas.
Jis priklauso Lietuvos geografų asociacijai, kasmet su mokiniais dalyvauja respublikiniame Česlovo Kudabos geografų konkurse:
– Respublikoje Jonas Kaziliūnas šeštoje klasėje užėmė trečią vietą, septintoje – penktą. O Jurgita Gaigalaitė kiekvienais metais dalyvaudavo šiame konkurse nuo šeštos iki dvyliktos klasės. Aukščiausias jos pasiekimas – devinta vieta. Dabar matau, kad keliauja po pasaulį.
Beveik kasmet pasirenka abiturientų laikyti geografijos egzaminą.
– Daug ruošiuosi pamokoms, vakarais iki vėlumos, – prisipažįsta Arvydas. – Šiandien sunkiau, keičiasi programos, o kai kurios klasės, aštuntokai ir dešimtokai, dar neturi naujų vadovėlių. Naujose programose mažiau teorijos, daugiau globalių temų.Arvydas neslepia, kad mokytojui maloniausia, kai mokinys padėkoja už gražią, įdomią pamoką:
– Iki šiol pats savo darbą analizuoju, svarstau, ką ne taip padariau. Ir šeimoje pasitariam su žmona Jurgita, kolege istorike.
Kodėl taip mažai vyrų mokytojų?
– Mokykloje reikia daug kantrybės, – šypteli Arvydas.