– Papasakokite, kaip kilo idėja sukurti tokią erdvę vaikams ir jaunimui?
– Norėjome išspręsti vaikų ir jaunimo prasmingo laisvalaikio užimtumo problemą, ypač vasaros metu, kurią išsikėlėme sau kaip tikslą. Jaunimo „peckionės“ ant miestelio stulpų, stotelių, slampinėjimas pamiškėmis ir jų šiukšlinimas signalizavo apie kūrybinių veiklų stoką. Diskutavome ir apie kitą Akademijos bendruomenės, ypač vaikų, „skaudulį“, kaip „atgaivinti“ visų pamėgtus elfus Kamšos draustinyje, kurie turėjo išsikraustyti, kad nedrumstų natūralaus draustinio gamtos ritmo. Ir čia, tarsi, apsijungė visos mintys į vieną bendrą viziją – tam tikslui pasitelkėme įtraukias veiklas, kurios įgalintų kūrybinių įgūdžių, vaizduotės, tvarių draugysčių mezgimo bei gamtos pažinimo lavinimą.
Pasitelkus profesionalius menininkus, Gražvydą Andrijauskaitę ir Gediminą Visockį, sukūrėme projektą – „Elfų istorijos Akademija“, kurioje visą vasarą dūzgė veiklos ir kūrybinės dirbtuvės. Antram gyvenimui prikėlėme mistinius personažus elfus, kuriuos įkurdinome naujoje vietoje – XI-tame (Marvos) forte, o jiems namelius kūrėme su elfų namelių kūrėju, vaikams geriau žinomu, kaip dėde Gedu. O nepamirštant elfų priešistorės Akademijoje prie Kamšos draustinio pažintinio tako, ant greta esančių garažų sienų visą vasarą kartu su bendruomene „virė“ bendrakūrybinis tapymo procesas. Dirbtuves kuruojant Gražvydai Andrijauskaitei, gimė Kamšos gamtos motyvais tapytas piešinys, simbolizuojantis elfų žinutę, kuri simboliškai „atvėrė“ vartus į gamtą, raginant ją pažinti ir tausoti. Šiuo meno kūriniu ne tik skleidžiame darnumo su gamta žinutę, bet tuo pačiu užmaskavome ir graffiti „peckelius“. Svarbu paminėti, kad šiam meno kūriniui pagrindinius piešinius kūrė Akademijos mokymosi įstaigų vaikai, kurių piešiniai ir buvo perkelti ant sienų.
O skatinant Akademijos jaunimo saviraišką, vyresniems vaikams organizavome graffiti edukaciją „Gatvės menas kultūringai“. Praėjus jau daugiau nei porai mėnesių galime teigti, kad norimą rezultatą pasiekėme, nes suteikėme jaunimui erdvę, tam skirtą sieną, kur jie ir šiandien gali ateiti reikšti kūrybinę energiją su dažų flakonėliu rankoje, šitaip nukreipiant dėmesį nuo objektų išpaišymo neleistinose vietose.
– Kokie buvo didžiausi iššūkiai nuo idėjos iki projekto įgyvendinimo?
– Atsakymą į šį klausimą tiksliausiai įvardino menininkė Gražvyda: „Iššūkis, tuo pačiu ir džiaugsmas, buvo visų amžiaus grupių savanorių gausa, kai kiekvienam reikėjo paskirti konkrečią užduotį išvengiant chaoso, vieną vakarą net pritrūkom teptukų. Labai džiaugiuosi, kad susirinkdavo tiek žmonių, neabejingų kurti savo aplinką“. Šie Gražvydos žodžiai puikiai apibūdina ir viso projekto metu atspindinčias veiklų nuotaikas. Norinčių dalyvauti vykusiose veiklose, tiek sienos tapymo, elfų namelių dirbtuvėse, naktinių vabzdžių stebėjime, Kamšos miško pažintinėje ekskursijoje, vabalų dirbtuvėse, aplinkos tvarkymo talkose, tiek finalinėse projekto pristatymo eitynėse, buvo tiek daug, kad buvo nemenkas iššūkis viską tinkamai sukoordinuoti. Bet projekto dalyvių gausa tik įrodė, kad užimtumo problema, ypač vasaros metu, tikrai egzistavo, ir šio projekto dėka, mes galėjome ją išspręsti.
– Kokių reakcijų sulaukėte iš aplinkinių?
– Reakcijų buvo išties daug, bet jos visos tik teigiamos. Projekto veiklose į rankas imti teptuką ar plaktuką galėjo visi nuo mažiausio iki vyriausio. O kadangi piešinys ant sienų buvo kuriamas šalia kelio, visad būdavo praeivių ir stebėtojų, kurie stabteldavo pakalbinti, pasidžiaugti. Žmonės nebuvo abejingi, dažniausiai reaguodavo šiltai, džiaugdavosi, klausinėjo ar bus piešinio pratęsimas, siūlė savų idėjų. Gavome nemažai ir žinučių, dėkojančių už vykdomas prasmingas veiklas, į kurias įtraukiami vaikai kartu su tėvais ir seneliais.
– Kokios edukacijos šiuo metu vyksta šiose erdvėse?
– Jaunimui sukurta gatvės meno siena atvira visus metus, kur jaunimas gali laisvai reikštis su dažų flakonėliu rankose. O elfų miestelis Marvos forte lankomas vaikučių su tėvais ar seneliais, taip pat ir darželių/mokyklų grupių. Bet mūsų pagrindinis tikslas buvo ne tiek sukurti specialias erdves, o duoti „meškerę“, t.y. įvairių kūrybinių dirbtuvių metu šią vasarą edukuoti, kad vaikai patys gali kurti erdves kad ir savo ar darželių kiemuose, patys gali tyrinėti gamtą, patys gali surinkti šiukšles ir tam nereikia laukti suorganizuotos talkos. Ir labiausiai džiugina tai, kad tas jau vyksta ir pasibaigus projektui. Štai Noreikiškių lopšelio-darželio „Ąžuolėlis“ auklėtiniai jau sukūrė savo elfų namelį, antai dviejų jaunuolių, berenkančių šiukšles Kamšos draustinyje nuotraukas išvydome socialiniuose tinkluose. Ir šis rezultatas išties džiugina.
– Kurios jūsų organizuojamos veiklos yra populiariausios?
– Sunku išskirti kurią nors vieną veiklą, nes jos visos gan skirtingos, bet tuo pačiu siejasi su gamtos tematika, kuri akivaizdžiai patraukli tiek mažam, tiek dideliam Akademijos gyventojui. Kai registracijos į dirbtuves ar edukacijas užsipildo vos per vieną dieną, suvoki, kad projektas ne tik sėkmingas, bet ir prasmingas. Tuo pačiu sufleruojantis užduotį – tęsti projekto veiklas net jam ir pasibaigus. Štai elfų miestelis, gyventojų pageidavimu, šventiniam laikotarpiui persikraustys į Akademijos eglynėlį, o elfai įsikurs po aukštaūgėmis eglėmis, kur vaikus kvies ne tik surasti visus pasislėpusius išdykusius elfus, bet ir per eglutės įžiebimo šventę kvies vaikus įžiebti žibintus elfų nameliams. Tad elfų kuriamos istorijos Akademijoje vienareikšmiškai tęsiasi, o jų kryptį padiktuoja pati bendruomenė.
– Kaip manote, kodėl svarbu kurti tokias erdves, kur vaikai turėtų kur prasmingai praleisti laiką?
– Visų pirma dėl to, kad jų laisvalaikis būtų prasmingas jiems patiems, o ne žalingas. Kūrybiškas, sąmoningas, gamtos svarbą suprantantis jaunas žmogus, susiformavęs pamatines vertybes yra ne tik mūsų bendruomenės, bet ir visos Lietuvos ateitis. Be to, besiformuojančiai asmenybei yra svarbu atrasti atitikmenis to, kas yra mokoma mokykloje ir per veiklas bendruomenėje įsitikinti, kad gamtosauginė veikla nesibaigia uždarius klasės duris.
– Kaip randate žmonių, kurie užsiimtų su vaikais ir paaugliais?
– Akademijoje įsikūręs ne tik universitetas, bet ir gimnazija, darželiai, privačios mokyklos ir tarp mūsų bendruomenės aktyvistų yra labai daug tėvų, kurie ne tik patys augina vaikus, bet yra ir dėstytojai, mokytojai, auklėtojai, kurie mielai prisideda prie įvairių organizuojamų veiklų. Taip pat turime platų ratą draugų menininkų, kurie dirba su vaikais.
– Ką dar ateityje planuojate šioje erdvėje? Gal atsiras veiklų ir suaugusiesiems?
– Mūsų planai ir norai tęsti šį projektą išties dideli. Vos tik atšils orai, vėl planuojame kibti į darbus, griebti teptukus į rankas ir kartu su visais norinčiais tęsti sienos dažymo darbus. O sienų, kurios „prašosi“ būti „papuoštos“ gamtos motyvais yra tikrai ne viena. O ir elfų miesteliui turime didelių planų – orientacinis žaidimas, elfų pasakų knyga – ir tai tik keletas iš daugelio svarstytinų idėjų. Taip pat ir gamtą skatinančios pažinti edukacijos, ekskursijos neliks nuošaly. Po tokio gausaus bendruomenės narių įsitraukimo šiame projekte, tiesiog būtina tęsti elfų istorijas Akademijoje, kur savo vietą atras tiek mažas, tiek didelis.
„Elfų istorijos Akademija“ – bendruomenė, laimėjusi MAXIMA LT iniciatyvą „Mes bendruomenė“ ir gavusi finansinę paramą.
