Atskleis propagandos šydus
„Mėginant suprasti ekonomiką ir ekonominę mūsų gyvenimo kokybę svarbiausia yra duomenys. Lietuvoje lig šiol buvo didžiulė spraga – mes nieko nežinojome apie tai, kaip gyvenome iki 1990-ųjų, todėl mūsų tarpukario ir okupacijos laikotarpio ekonominė pažanga yra ne tik apgaubta mitų, bet netgi yra tapusi propagandos įrankiu. Naujausi duomenys, kuriuos susirinkusiems atskleisiu, leidžia šiuos mitus išsklaidyti. Kartu parodysiu, kokią galią turi šie skaičiai, aiškinant, kodėl mes šiandien vis dar vejamės Vakarų valstybes ir kiek mums dar trūksta iki vakarietiško pragyvenimo lygio“, – į klausimą, ką akcentuos arenoje susirinkusiam jaunimui, atsako A. Klimantas.
Paklausus, kodėl būtent šią temą pasirinko iš visų galimų, dėstytojas šypsosi, kad dėl to, kad ši sritis yra jo „arkliukas“: „3 metus Oksfordo universitete paskyriau pastarojo šimtmečio Baltijos šalių ekonominių duomenų rinkinių konstravimui. Juos išanalizavęs supratau, kiek daug kasdienybėje ir net moksle girdimų legendų apie mūsų ekonomiką jie sudeda į realybės ir fantastikos stalčius. Duomenys tuo pačiu suteikia daugybę atsakymų apie mūsų gyvenimą šiandien ir net ateityje, tad tikrai smagu jaunuoliams visa tai atskleisti“.
ISM dėstytojas sako, kad mokyklose aukštinami tarpukario pasiekimai, o ne vieno senelis ar močiutė užsimena anūkams, kad gyventi „prie ruso“ buvo gerai: „ Tokių legendų jaunimas Vakaruose nebegirdi. Visi žino, kad Vakarų Vokietijos aukso amžius prasidėjo po II pasaulinio karo ir retas vokiečių anūkas išgirs, jog Rytų Vokietijoje buvo geriau. Sunku rasti olandę, kuri tikėtų, jog socialistinė ar sovietinė sistema pranašesnė. Ten, kur ekonominio augimo duomenys išsamūs ir patikimi, propagandai vietos nėra. Mes tebeaugame pažeidžiami ir Rytų kaimynai tuo naudojasi“.
Paklausus, kokį jaunimą šiandien mato, ar jis toks išlepintas kaip kalbama, ir kaip galima jį palyginti su svetur gyvenančiu, A. Klimantas sako, kad jis ne tik dėstytojas, šalia to dirba su sporto renginiais, o versle yra tekę samdyti ir studentus.
„Susidūręs su įvairiomis jaunimo grupėmis nepastebėjau, kad su kažkuriomis iš jų būtų sudėtingiau nei su kitais ar kad situacija prastėja. Visada yra keletas drąsių ir besidominčių, o dauguma pagal Pareto principą yra tie, kurie juda su mase. Suvaldyti ir sudominti jaunuolius nėra taip jau sudėtinga“.
Turime didžiuotis savo tėvais ir seneliais dėl to, ką jie padarė
Į klausimą, kur ekonomikos srityje iš esmės vis dar kliūname, su kokiais iššūkiais susiduriame, o kur išties galime didžiuotis, A. Klimantas sako, kad visos Baltijos šalys kliūva už jausmais grįstų mitų, kurie formuoja mūsų identitetą ir be duomenų daro mus pažeidžiamais: „Mes nenorime girdėti, kad sovietmečiu gyvenimas gerėjo ar buvo geresnis nei „prie Smetonos“, nes bijome legitimizuoti okupacinį režimą. Lygiai taip pat, neturėdama duomenų ar naudodama išpūstą sovietinę statistiką, Rusija tomis baimėmis naudojasi, skatindama mus abejoti vakarietiška sistema.
Turėdami patikimus realaus ekonominio augimo duomenis mes „nukenksminame“ abi emocijas, suteikdami du tvirtus atsakymus. Pirma, taip, augimas sovietmečiu buvo, bet duomenys aiškiai rodo, kad be socializmo ir okupacijos augimas būtų buvęs greitesnis. Antra, mūsų tėvai ir seneliai, dirbdami nepriklausomoje Lietuvoje per 30 metų sukūrė nepalyginamai geresnį pragyvenimo lygį nei kada nors mūsų istorijoje. Turime jais didžiuotis, būti dėkingi ir nepraleisti progos šitą šalį kurti toliau.
Pripažinkime, kad augome okupacijos laikotarpiu ir pabrėžkime, kad visais atvejais nepriklausomybė ir rinkos ekonomika atneša nepalyginamai geresnį gyvenimą“.
Įdomiausia jo paties pamoka – istorijos, o į profesiją pastūmėjo meilė Lietuvai
Įdomiausios jo paties pamokos buvo gimnazijoje, kuomet istorijos mokytojas A. Sindaravičius suskirstydavo mokinius į grupes ir rengdavo diskusijas apie kontraversiškus įvykius mūsų šalies praeityje.
A. Klimantas sako, kad jam labiausiai įsiminė diskusija apie tai, ar 1941 m. birželio sukilimas ir nepriklausomybės paskelbimas prilygsta Vasario 16-ajai ar Kovo 11-ajai.
„Visų pirma, rimtais argumentais mano stovyklai pavyko įtikinti neutralią klasės dalį, kas yra nuostabus jausmas. Antra, diskusija pamokoje yra kaip sultingas vaisius dykumoje. Bandymas įsiminti faktus pasitraukia į šalį ir užleidžia vietą galimybei kontroliuoti, žongliruoti ir žaisti“, – pastebi būsimas didžiausios klasės dėstytojas.
Paklausus, kas pastūmėjo į būsimą profesiją, A. Klimantas atsako, kad visa ugdymo sistema bendrai, kuria galiu tik džiaugtis: „Per 12 metų mokykloje mano meilė Lietuvai ir suvokimas, kad priklausau šitai šaliai, nuolat vystėsi ir stiprėjo. Visi mokytojai buvo tvirtai patriotiški, daugybė mokomųjų dalykų ir renginių man suteikė beprotišką pasididžiavimą tuo, ką nuveikė mūsų valstybė. Todėl man toliau ją tobulinti bei tyrinėti yra natūraliausiai juntama gyvenimo prasmė. Nenuostabu, jog ir savo tyrimuose nagrinėju būtent Baltijos šalių praeitį ir ieškau atsakymų praeičiai ir ateičiai būtent mūsų valstybei“.
Nemokamame renginyje taip pat dalyvaus tokie žinomi žmonės kaip Orijus Gasanovas, Aurimas Valujavičius, Jonas Nainys ir kiti.
Registracijos forma, informacija apie renginį ir pamokų vedėjai – čia.
