Kokia jūsų tipinė diena? Trys dalykai, be kurių neįsivaizduojate savo dienos rutinos?
M. Taučas: tipinė mano diena prasideda Kaune, kadangi į darbą Vilniuje važiuoju iš Kauno į ofisą G2 (LTG komandoje G2, G14, P10 pagal sutrumpintą adresą vadinami biurai – aut. pastaba). Dienos būna įvairios, neapsiriboja vien tik buvimu prie darbo stalo, dažnai susitinkame su mūsų rangovais. Būna, kad tenka važiuoti į objektus, o kartais dienoje daug nuotoliniu būdu vykstančių susitikimų. Kiekviena diena ypatinga, nes nėra tokia pati, kaip prieš tai buvusi. Labai džiaugiuosi šiltu santykiu su komanda – neįsivaizduojame dienos be savaitės pradžios aptarimo prie kavos, ir lygiai taip pat savaitės pabaigoje – ką nuveikėme per savaitę.
E. Lazauskas: kažin ar nustebinsiu: dienoje yra rytas, pietūs ir vakaras – daug susitikimų, kavos ribotai. Vis tik reikia pripažinti, kad nesu savo laiko valdovas. Mano dienotvarkę formuoja visi, kas nori su manimi pasikalbėti ir aptarti darbus. Taigi dienos ir temos labai skirtingos – kiekvienos aktualumas yra kitoks. Akivaizdu, kad generalinio direktoriaus ir jauno pradedančio darbuotojo dienotvarkė ta pati, tik temos ir jų aktualumas skiriasi.
Jei galėtumėte dabar atidaryti naują maršrutą bet kuria kryptimi – koks miestas tai būtų ir kodėl?
M. Taučas: Jeigu kalbėti apie tarptautinį maršrutą – Talinas arba Berlynas, nes susidomėjimas šiomis kryptimis tikrai didelis. Jeigu kalbėtume tik apie Lietuvą – tai norėtųsi geležinkelio vėžės iki Palangos nuo Klaipėdos, pamėgtomis keliaujančių poilsio kryptimis - į Druskininkus, kur anksčiau traukiniai važiuodavo.
E. Lazauskas: Nesinorėtų vienos krypties įvardinti. Kai pasikalbame su LTG grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ vadove Kristina Meide apie mūsų verslo filosofiją – sutariame, kad įsivaizduojame save kelionių versle. O tai reiškia, kad viena kryptimi neprikeliausi. Tad prie visų krypčių pridėčiau Prahą, kurios užuomazgos jau buvo. Tikiuosi, kad kolegoms vis tik pavyks sudėlioti šį maršrutą. Taip pat Krokuva labai graži – norėtųsi ir iki jos greičiau nukeliauti traukiniu. Įgyvendinus mūsų strateginį projektą „Rail Baltica“ – atsivers dar daugiau galimybių įvairioms kryptims.
Geležinkelio ateitis: jei galėtumėte išrasti naujo tipo traukinį, koks jis būtų?
M. Taučas: Studijuoju KTU Transporto priemonių inžineriją, esu ketvirto kurso studentas, tad gilindamasis projektuočiau traukinį, levituojantį dabartiniais bėgiais. Jis būtų tobulesnis, su tam tikrais pritaikytais saugumo komponentais ir, be abejo, suteikiantis geresnę keliavimo patirtį mūsų keleiviams ir darbą mašinistams. Iš tiesų magnetinės levitacijos traukiniai jau važinėja Azijos šalyse.
E. Lazauskas: Kadangi mūsų vizija – būti transporto sistemos stuburu, tad jeigu svajoti, tai svajoti – turime instaliaciją “Portalas” prie Vilniaus geležinkelio stoties. Kodėl gi nekeliauti portalais – teleportuotis traukiniu būtų daug greičiau ir patogiau.
Kur toliausiai esate važiavę traukiniais?
E. Lazauskas: Geri keliavimo traukiniais prisiminimai susiję su kelione Prancūzijoje, kuomet važiavau greituoju traukiniu iš Paryžiaus į Nicą. Įspūdį paliko ir greitasis, net 350 kilometrų per valandą greičiu skriejantis traukinys iš Šanchajaus į Pekiną. Lietuvoje, žinoma, ilgiausias mūsų turimas maršrutas – kelionė iki Klaipėdos. Dabar turime ir naują pirmos klasės vagoną, kuris itin modernus ir keliauti juo yra didelis malonumas.
M. Taučas: ilgiausias mano traukiniu išbandytas maršrutas buvo nuo Kauno iki Varšuvos. Tikrai įdomi patirtis, ir keliauti buvo patogu. Taip pat, kai tik startavo, išbandžiau maršrutą į Rygą. Šiais maršrutais važiavau, kai dar nedirbau LTG grupėje. Svajoju keliauti ir Egidijaus paminėtais maršrutais. Esu dar jaunas – tad viskas ateityje.
Kokio vieno dalyko jūsų kolegos greičiausiai apie jus nežino?
E. Lazauskas: nežino, kad neturiu vidurinio vardo (juokiasi).
M. Taučas: moku groti pianinu. Muzika bei menas ir mano gyvenimo, kiekvienos dienos dalis. Tarsi deguonis.
Kokią knygą vienas kitam rekomenduotumėte?
E. Lazauskas: Netflix šiuo metu rodo amerikiečių mokslinės fantastikos televizijos serialą „3 Body Problem“. Pamatęs pirmąjį sezoną, pradėjau skaityti likusias dalis. Tikrai rekomenduoju.
M.T aučas: Kaip tik planuoju ir aš perskaityti šią knygą. O aš rekomenduočiau perskaityti S. Hawkingso „Trumpą laiko istoriją“ – joje atskleidžiama, nuo ko prasidėjo visata, kaip galime jau minėtus teleportalus panaudoti, kas ir kur mes esame. Knyga pilna įdomių faktų tiems, kas domisi visata.
Kokia įdomiausia jūsų darbo dalis, apie kurią dauguma žmonių nežino?
E. Lazauskas: LTG grupė yra didžiulis holdingas su dukterinėmis įmonėmis. Man lengviau pirmam pamatyti kaip organizacija eina sėkmingų rezultatų link: matau visų sprendimų visumą, kokią įtaką vienas sprendimas daro kitų rezultatams, kiekvienos veiklos pastangas siekiant rezultatų. Taigi turiu tam tikrą privilegiją – prieš akis matyti visų sprendimų dėlionę, suminį visų grupės įmonių rezultatą.
M. Taučas: Man be galo įdomus ir svarbus komandiškumas, mus siejančios vertybės, pokalbiai su kolegomis ir dalijimasis įžvalgomis apie įgyvendintus projektus. Supratimas, kad esame komanda atveda prie labai gražių dalykų, atveria duris iniciatyvoms ir generuoja daug puikių idėjų.
Egidijau, jeigu vienai dienai atliktumėte praktiką LTG grupėje, ko norėtumėte išmokti?
Kuo toliau, tuo daugiau žmonės nesvarsto darbo kaip atskiro dalyko – jis tiesiog gyvenimo dalis. Visi nori, kad ji būtų tiek pat miela širdžiai kaip grįžimas namo. Kas gali tai sukurti? Bendravimas su kolegoms, bandymas suprasti, kuo jie gyvena, sudominti kitus savo asmenybe, įnešti naujų minčių. Kartais užtenka naujos įžvalgos, kuri virsta didele iniciatyva. LTG grupėje pradėjome nuolatinio tobulėjimo kelionę, turime platformą „Idėjų traukinys“ – visi galime prisidėti prie grupės plėtros ir strategijos, tiesiog idėjomis reikia dalintis. Kvailiausias klausimas yra nepaklaustas klausimas.
Martynai, jeigu vienai dienai taptum CEO, kokią idėją įgyvendintum?
Visada svajojau, tiksliau susapnavau mintį, kad LTG grupėje reikėtų įkurti Akademiją, vystančią inovacijas. Kadangi, kaip minėjau, pats studijuoju inžineriją, važiuojant į darbą traukiniu ateina įkvėpimas, nuolat atkreipiu dėmesį į detales ir į tai, ką reiktų tobulinti. Atsižvelgiant į inžinierių trūkumą, Akademija galėtų pritraukti daugiau kuriančių studentų, naujų talentų. Norėčiau pats tokiai akademijai vadovauti. Matau viziją, kad galėtume kurti išskirtinius produktus, netgi parduoti juos kitiems. Tai tam tikra niša.
Egidijau, kokią žinutę perduotum jaunam studentui, svarstančiam ar rinktis LTG, ar kitą įmonę?
LTG grupėje jie galite rasti didžiulę įvairovę, neribotas galimybes pritaikyti savo žinias, judėti tarp skirtingų pozicijų organizacijoje ir kartu sukaupti skirtingų patirčių. Tai nėra vienas fabrikas, kur dirbama nuo 8 iki 17 val. Holdingo mastu galima išbandyti daug skirtingų pozicijų: kurti holdingo strategiją, prisidėti prie mūsų keleivių geresnės kelionių patirties, užtikrinti, kad kroviniai nukeliautų iki reikiamų taško – visa tai juk virsta pasitenkinimu savo darbu, gera emocija skirtingose veiklose palikti savo pėdsaką.
M. Taučas: papildysiu – norėtųsi sugriauti stereotipą apie LTG: tai nėra įmonė tik apie tepalus. Mes dirbame itin moderniame, kurio daug kas gali pavydėti, biure. Čia tereikia turėti tikslą, kur nori būti ir ko pasiekti: grupė vienija apie 400 skirtingų specialybių. Durys atvertos plačiai. Juk kiekvieno jauno žmogaus svajonė yra rinktis ir atrasti save. Čia tai galima padaryti.