Organizatorė šiemet kvietė festivalio svečius pasipuošti baltais rūbais ir neapsiriko – violetinių levandų žiedų ir baltos spalvos derinys sukūrė nepakartojamą šventės nuotaiką, lengvumo ir nekasdieniškų patirčių ilgesį.
Kalvotoje pamiškėje pražydę tūkstančiai levandų krūmelių tapo ne tik žaliava kasmet žiūrovų akivaizdoje verdamam distiliatui. Turbūt svarbiausia jo paskirtis – festivalio metu sukurti ypatingo grožio foną tūkstančiam nuotraukų, kurias savo telefonais bei kitais fotografuojančiais prietaisais padaro ir socialiniuose tinkluose išplatina šventės svečiai.
Paklausta, ar vasaros pradžioje Dzūkiją kamavusi sausra nepakenkė levandoms, L. Zajankauskienė sakė, kad šie augalai tokį orą mėgsta, auga kraštuose, kur vasarą būna karščiai ir mažai drėgmės.
Nuo 2017 m. rengiamą Levandų festivalį ekologinio ūkio šeimininkė nusižiūrėjo viešėdama panašiame renginyje Latvijoje, bet ir latviai ir lietuvė įkvėpimo sėmėsi iš garsiųjų Provanso levandų laukų Prancūzijoje. Pats festivalis nemokamas, bet jo metu buvo galima įsigyti ne vien levandų žiedų eterinio aliejaus, kurį Loreta gamina kartu sus savo mama Jūrate Stirbiene. Buvo ir levandų kavos su ledais, levandų limonado. Gal tik tradiciškai kasmet festivalyje verdama firmos „Eigila“ žvėrienos sriuba kvepėjo ne levandomis.
Festivalyje dainavo Kristina Cibulskė, šoko Lazdijų meno mokyklos auklėtiniai, Lazdijų rajono žirgininkai kvietė už du eurus pasivažinėti bričkelėmis po vaizdingas Kurdimakščių apylinkes.
„Sako, kad mūsų amžiaus lietuviai susitinka tik per laidotuves, o mes kasmet čia atvažiuojam ir pasimatom, vis iš naujo drauge nusifotografuojam“, – pasakojo alytiškė Jūratė, ką tik apkabinusi iš Marijampolės atvykusią savo pusseserę Ireną.
Lazdijietis Aldas atkreipė dėmesį, kad tokios žmonių daugybės Levandų festivalyje jam dar neteko matyti nė vienais metais, nors būna čia ir fotografuoja renginio dalyvius kasmet.