Rezultatai verčia suklusti
Yra tokia nauja tyrimų sritis – gilinimasis į teigiamą komplimentų poveikį ir tai, kas skatina žmones juos sakyti. Du mokslininkai, įskaitant Kornelio socialinę psichologę Vanessa Bohns, atliko keletą tyrimų, siekdami geriau suprasti, kaip žmonės jautėsi prieš ir po komplimentų teikimo ar gavimo, rašoma psychologytoday.com.
Pirmajame tyrime mokslininkai įdarbino žmones kolegijos miestelyje, kad jie vyktų į nurodytas vietas ir pagirtų ketvirtą tos pačios lyties asmenį, su kuriuo susidūrė. Prieš išvykdami dalyviai atsakė į kai kuriuos klausimus apie tai, kaip jie jautėsi, sakydami komplimentus.
Atvykę į miestelį trumpai pagirdavo sutikto žmogaus aprangą, pavyzdžiui: „Man patinka tavo marškiniai ar suknelė.“ Išsakęs komplimentą dalyvis pagyros gavėjui įteikdavo užklijuotą voką su anketa viduje, palaukdavo, kol jis ją užpildys ir vėl užklijuos. Tada komplimentų sakytojas grįždavo į laboratoriją su įvykdyta apklausa.
Apklausos parodė, kad komplimentų sakytojai neįvertino, kaip gerai jų pagyros privers žmones jaustis. Kitaip tariant, žmonės, sulaukę komplimentų, jautėsi gerokai laimingesni, labiau patenkinti ir pamaloninti, nei numatė tyrimo vykdytojas. Komplimentai stipriai pakeldavo žmogaus nuotaiką.
Antrajame tyrime komplimentų sakytojai galėjo sakyti komplimentus už viską, kas jiems nuoširdžiai patiko. Šį kartą jie ir vėl neįvertino gavėjų reakcijos. Ir net po to, kai patyrė teigiamą reakciją, jie vis tiek neįvertino, kaip iš tiesų gerai jautėsi jų gavėjai.
Trečiojo tyrimo metu mokslininkai uždavė klausimą, ar žmonės vengia sakyti komplimentus nepažįstamiems žmonėms, nes nerimauja dėl to, kad šie jausis nepatogiai? Šį kartą jie paprašė komplimentų sakytojų nuspėti, ar jų gavėjai nejaus neigiamų jausmų gavę komplimentą. Pastebėta, kad komplimentų davėjai „drastiškai pervertino, kaip susijaudinusiai, nepatogiai ir susierzinusiai“ jaustųsi gavėjai, ir tai greičiausiai trukdo žmonėms sakyti daugiau komplimentų.
Pasakyti gerą žodį nepažįstamajam dera ar ne?
Tyrėjai taip pat domėjosi, ar nerimas dėl pokalbio su nepažįstamuoju atgraso žmones nuo komplimentų.
Ketvirtajame tyrime jie įdarbino dalyvius, kuriuos vadino „trečiųjų šalių prognozuotojais“, kad jie bandytų nuspėti, kaip jausis komplimentų gavėjai. Šį kartą pastebėta, kad komplimentų sakytojai jautė nerimą prieš sakydami komplimentus, o jei kurio nerimo lygis didesnis, labiau tikėtina, kad atitinkamai gavėjas į komplimentą reaguos neigiamai. Komplimentų teikėjai taip pat nerimavo dėl savo gebėjimo veiksmingai pasakyti komplimentą.
„Trečiųjų šalių prognozuotojai“ nepranešė, kad jautė nerimą prieš pasakant komplimentą (jiems nereikėjo prieiti ir kalbėtis su nepažįstamu žmogumi) ir buvo labiau tikėtina, kad komplimento gavėjas jausis pamalonintas bei laimingas sulaukęs pagyros.
Buvo prieita prie išvados, kad nerimas dėl pokalbio su nepažįstamu žmogumi ir dėl to, kad komplimentas nėra veiksmingas, greičiausiai atgraso žmones nuo komplimentų nepažįstamiesiems.
Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad komplimentų teikėjai buvo geresnės nuotaikos po to, kai pasakė komplimentą, ir pranešė, jog ateityje sakys komplimentų nepažįstamam žmogui.
„Daugeliui iš mūsų pasitaiko momentų, kai ką nors pastebime ir vertiname kitame žmoguje – galbūt mums patinka tai, ką jis vilki, arba buvome tikrai sužavėti kokio nors jo pristatymo, tačiau tuo nepasidaliname, nepagiriame žmogaus, – sakė V. Bohns. – Šis tyrimas pateikia paaiškinimą, kodėl šiuo metu esame linkę pamiršti, kaip geras, paprastas, net ir nepatogiai pasakytas komplimentas privers kitą žmogų jaustis.“
Parengta pagal psychologytoday.com.