Reakcijos į Bellą – pačios įvairiausios
Katytė Bella – robotas, padedantis dvaro padavėjams nešioti lėkštes. Nors dvaro darbuotojai prie roboto jau spėjo priprasti, pirmąkart jį išvydę svečiai ne iškart gali patikėti savo akimis.
Bene labiausiai robotas traukia mažųjų dvaro lankytojų dėmesį, kurie jį tyrinėdami greitai supranta, kad robotas – su charakteriu. Kai vaikai paglosto roboto ausytes, jis kikena ir juokiasi, o kai dėmesio sulaukia per daug, paprašo pasitraukti.
Bellos nuotraukos dažnai kelia nuostabą ir socialiniuose tinkluose, tačiau reakcijos čia būna įvairios – dalis komentatorių pusiau juokais, pusiau rimtai svarsto, ar maistą nešiojantys robotai nepakeis restoranuose dirbančių žmonių ir neatims jų darbo vietų. O kaip yra iš tikrųjų?
Kaip sako katytę Bellą dvare „įdarbinusi“ Rokiškio tautodailininkų asociacijos pirmininkė Birutė Dapkienė, robotas dvare pasirodė ne darbų atimti, o sunkiai dirbantiems padavėjams padėti.
„Dvare – didžiulės erdvės. Tokius atstumus suvaikščioti su lėkštėmis ir padėklais, kai vyksta šventės ir lankosi daugiau žmonių, yra didžiulis krūvis. Vieną dieną pamačiau reklamą su tokiais robotais, ir pasakiau – viskas, jis mums būtinai reikalingas“, – prisimena B. Dapkienė.
Pakrautas per naktį, robotas gali sėkmingai dirbti visą dieną. Vis dėlto, restorane jis tikrai nedirba vienas – užsakymus priima žmonės, o, robotui atvežus maistą, jį ant stalų taip pat išdėlioja čia dirbantys padavėjai.
„Visi pergyvena, kad robotai iš žmonių darbo vietas atims. Bet juk, būdama ūkininkė, nešienauju žolės dalgiu, o naudoju vejapjovę. Viskas modernėja, o žmogus, kuris yra gabus ir darbštus, galbūt atsisės ir sukurs dar vieną robotą. Darbo vietos niekas neatims, jei būsi lankstus sistemai ir prisitaikysi prie inovacijų. Niekas tavęs nenublokš į šalį, jeigu pats nenueisi“, – sako B. Dapkienė.
Dvaras ir robotas – kaip močiutė su anūku
Vienu metu robotas gali vežti 12 karštųjų patiekalų. Anot B. Dapkienės, robotas ypač praverčia rengiant furšetus. Suprogramavus roboto maršrutą ir nukrovus jį užkandžiais, jis iš lėto suka ratus per dvaro erdves ir taip „pasiūlo“ svečiams pasivaišinti.
B. Dapkienė neslepia, kad robotas kainavo brangiai – už jį teko sumokėti 12 tūkst. eurų. Jos manymu, turbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl kavinėse ir restoranuose besidarbuojančius robotus sutinkame labai retai. Kita vertus, aptarnaujant stalus ne tokioje erdvioje vietoje, roboto pagalba gali neatrodyti reikalinga, o štai kavinėje, kurioje yra slenksčių, robotas dirbti net negalėtų.
Vis dėlto, B. Dapkienė neabejoja, kad ateityje restoranuose ir kavinėse dirbantys robotai nebestebins lankytojų taip, kaip šiandien, ir juos sutiksime vis dažniau – kaip ir kitus pagalbininkus, pastaruoju metu vis labiau padedančius žmogui buities darbuose.
„Dar neseniai tie patys robotai siurbliai ir vejapjovės buvo naujovė, o dabar jų pilna. Manau, valgius nešiojantys robotai irgi išplis – tai tik laiko klausimas. Gali būti, kad ateityje jie netgi galės atlikti ir daugiau funkcijų – pavyzdžiui, bevažinėdami ir grindis išsiurbs. Juk viskas daroma dėl patogumo“, – sako B. Dapkienė.
Rokiškio tautodailininkų asociacijos pirmininkė džiaugiasi, kad dvare jaučiama skirtingų epochų darna – stebėdama lankytojų reakcijas, ji neabejoja, kad katytė Bella dvaro aplinkoje sėkmingai pritapo.
„Šis dvaras ir robotas kartu man atrodo kaip močiutė su anūku. Tos naujovės, atrodo, nedera dvare, bet tuo pačiu ir dera. Jie vienas kitą papildo“, – sako ji.