Desperatiškus jausmus keliančios šventės
Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis neabejoja, kad artėjančios šventės vienišiems žmonėms gali tapti dvigubu išbandymu. „Žinoma, kad Kalėdinis laikotarpis paaštrina vienišumą. Juk stebėti kaip kiti žmonės susitinka su savo šeimomis ir artimaisiais, kai pats to negali, yra liūdna. Ypač, jei dar nėra galimybės pasimatyti su draugais ar pažįstamais, nes jie patys susitinka su artimaisiais“, – svarsto D. Jakučionis.
Nenuostabu, kad šventinis sezonas vienišiems žmonėms kelia desperatiškus jausmus. „Šventės vienišam žmogui sukelia liūdesį, nes nėra su kuo pasidalinti šventine nuotaika ir tiesiog pabūti kartu. Žmogus dar daugiau galvoja, kad yra niekam nereikalingas, neįdomus ir nėra prasmės gyvenime“, – akcentuoja gydytojas psichoterapeutas. Jis taip pat priduria, kad tokie jausmai ir mintys gali užklupti nebūtinai per šventes, tačiau būtent šventinis laikotarpis juos suintensyvina.
Tiesa, šventės yra vienodai sunkios tiek vienišiems ekstravertams, tiek vienišiems introvertams, sako gydytojas psichoterapeutas: „Ekstravertams, dėl to, kad nėra didelio sambūrio žmonių, kuriame būtų daug veiksmo ir judesio, o introvertams dėl to, kad nėra bent vieno kontakto, su kuriuo galėtų praleisti laiką prasmingiems ir giliems pokalbiams“.
Vienišumo žala prilyginama rūkymui
Neigiama vienišumo įtaka individo psichologinei būsenai, pasak D. Jakučionio, yra nekvestionuojamas faktas. „Psichologinės vienišumo pasekmės yra depresija, nerimo, miego sutrikimai, mažėjantys mąstymo pajėgumai (kognityvinės ir vykdymo funkcijos). Kūnas atrodo pastoviai jaučiasi esantis strese ir įsijungusi „kovok arba bėk“ sistema“, – teigia gydytojas psichoterapeutas.
Vis dėlto, pašnekovo nuomone, ne mažiau svarbu suvokti tai, kad vienišumas gali sukelti ne tik rimtų psichologinių, bet ir fiziologinių problemų. „Vienišumą galima prilyginti su žala, kurią padaro 15 cigarečių surūkymas per dieną ar piktnaudžiavimas alkoholiu. Tai reiškia, kad vienišiems žmonėms yra didesnė rizika sirgti visomis ligomis bei nuo jų mirti“, – teigia D. Jakučionis, pridurdamas, kad šie skaičiai yra išties gąsdinantys, o kartais vienišumas gali padidinti mirštamumo riziką net iki 26 proc.
Pradėti nuo negatyvių minčių nagrinėjimo
Vieniši žmonės dažniausiai yra įsitikinę, kad jie – niekam nereikalingi, sako gydytojas psichoterapeutas. „Tokiu atveju, net gavus patarimą kažką daryti, kyla mintis, kad neverta, nes vis tiek nieko iš to nesigaus“, – teigia D. Jakučionis. Gydytojas psichoterapeutas pripažįsta, kad geriausias būdas sumažinti vienatvės naštą per šventes yra gyvo kontakto palaikymas. Jei žmogus turi kažkokių pažįstamų ar tolimesnių draugų, su kuriais bent kiek palaiko ryšį, vertėtų išdrįsti parodyti iniciatyvą ir susisiekti su jais.
Vis dėlto, kovoje su vienišumu kita alternatyva galėtų būti savo minčių nagrinėjimas. „Daugumos vienišų žmonių mintys apie save yra negatyvios, susijusios su žema saviverte ir tik dar labiau skatinančios užsidaryti ir izoliuotis, – pastebi D. Jakučionis, – Tokių negatyvių minčių, kaip „esu niekam nereikalingas, neįdomus, nėra prasmės“ nagrinėjimas ir paieškojimas realesnių, daugiau tiesą atitinkančių minčių, paremtų faktais gali padėti sumažinti vienišumo sunkumą“.
Praeitais metais per šventes susidūrėme su itin griežtais karantino apribojimais. Jei vis dėlto šiemet nepavyktų išvengti šių ribojimų, psichoterapeutas vienišiems žmonėms rekomenduoja nepamiršti socialinių medijų: „Kitas variantas – pradėti naudotis socialiniais tinklais, susirasti mėgstamos veiklos grupes juose prisijungti ir ten bandyti ieškoti bendraminčių, megzti kontaktus“.
Dramos terapija kaip būdas išgyventi vienatvę
Gerai žinoma Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė, Vilniaus universiteto dramos terapijos magistrantė Monika Bičiūnaitė portalui „Delfi“ pasakoja, kas yra dramos terapija ir kuo ji gali būti naudinga vienišiems žmonėms. Visų pirma, aktorė pastebi, kad dramos terapija yra gana nauja menų terapijos šaka Lietuvoje. „Dramos terapija – tai teatro metodų panaudojimas terapiniais tikslais. Vienas iš pagrindinių jos tikslų yra harmonizuoti vidinius arba fizinius asmens išgyvenimus, pojūčius. Visa tai patiriama per žaidimus, kūno išraiškas, emocijas, balsą bei refleksijas“, – vardija M. Bičiūnaitė, pridurdama, kad bendrai menų terapija neatlieka diagnostikos, tačiau ji neabejotinai sustiprina dalyvių būseną per kūrybingus saviraiškos elementus, kurie naudojami sprendžiant iškilusias psichologines problemines situacijas.
Menų terapija neabejotinai padeda atverti žmogaus sielą ir pažinti save vadinamaisiais „minkštas metodais“, sako M. Bičiūnaitė. „Man menų terapija yra minkšta psichologinė pagalba, kuri tarsi su pagalve tave nuleidžia ant tvirtesnio realybės pagrindo. Viskas iš tikrųjų priklauso nuo to, kiek esi pasiruošęs susitikti su savimi. Aš tikrai matau labai didelę menų terapijos prasmę, ypač vienišiems žmonėms“, – nuoširdžiai savo asmenine patirtimi dalijasi aktorė.
Nors šventiniu laikotarpiu dažnai kyla didesnė įtampa, paaštrėja nesutarimai, peraugantys į agresijas ir pykčius, pašnekovės nuomone, menų terapija yra puikus tramplinas, sprendžiant kylančias problemas, kuris puikiai koreliuoja tiek su gilumine psichoterapija, tiek su kitomis kūno terapijomis: „Žmogui gali atsirasti drąsos ieškoti pagalbos sprendžiant iškilusias problemas giliau“.
Tiesa, kalbėdama apie įvairiapusį dramos terapijos poveikį individui, aktorė taip pat dalijasi patarimu, kuris padėtų sumažinti vienatvės jausmą šventiniu laikotarpiu. „Vienišiems žmonėms patarčiau prisiminti, kad yra bendraminčių ir panašius jausmus išgyvenančių žmonių. Tad pasiūlyčiau jungtis į grupes, ieškoti terapeutų ir tą šventinį periodą paversti šventišku“, – teigia Vilniaus universiteto dramos terapijos magistrantė.