Lietuvių šventinės tradicijos: vis dar dėmesys daiktams ir pilnam stalui?

Pirmasis šių metų sniegas priminė kiekvienam iš mūsų, kad šventės jau visai ne už kalnų. Deja, besiruošiant svarbiausioms metų progoms ne visuomet susimąstome apie tvarumą, o ir dėmesį šalia esančiam kartais pakeičia pyktis ir tarpusavio įtampa. Dėmesys žmonėms, o ne daiktams – štai, ką akcentuoja kalbintos moterys.

Svarbiausia dabar išlaikyti žmogiškumą

Nenuostabu, kad pandemijai besitęsiant jau beveik dvejus metus, visuomenės tarpe kyla vis daugiau įtampos bei konfrontacijos. Visgi artėjant šventiniam laikotarpiui, E. Latėnaitė sako, kad turėtume nepasiduoti pykčiui, o stengtis kitame įžvelgti gėrį. „Su kolega Juozu Gaižausku važinėjame po Lietuvą su savo koncertine autorinių dainų programa. Nuostabu matyti, kaip po kelių dainų žmonės atšyla, atsipalaiduoja, ima mėgautis ir tarsi vėl geba matyti, jausti vienas kitą. Tikiu, kad svarbiausias dalykas dabar – išlaikyti paprasčiausią žmogiškumą, pasirūpinti savo gera savijauta, kad galėtume kitame matyti ne priešą ar pavojų, o žmogų tokį patį, kaip tu. Pastebėjau, kad dabar žmonės daug stipriau reaguoja į gerus darbus, jautrumą. Jei kas dieną ne kontroliuotume ar niekintume kitus, o padėtume žmogui, kurį pamatome stresinėje situacijoje, bėdoje, nežinioje, neviltyje, tai Kalėdų sulauktume daug galingesni, saugesni ir laimingesni“, – savo mintimis dalijasi aktorė.

Jai antrina ir „Maisto banko“ komunikacijos vadovė. „Pandemija parodė, kad mes be daugelio dalykų mokame išgyventi, tačiau sunkiausia žmogui išgyventi be kito žmogaus. Todėl, kad šventės būtų tvaresnės, mums reikia pamiršti besaikį pirkimą, o prisiminti žmogiškumą – nepamirštant ir nenuskriaudžiant savo šeimos, gebėti ištiesti pagalbos ranką ir kitiems mūsų visuomenės nariams“, – sako M. Petronytė.

Tvarumas prasideda nuo individualių veiksmų

Portalui „Delfi“ E. Latėnaitė pasakoja, kuo jai asmeniškai yra svarbus tvarumas besiruošiant didžiausioms metų šventėms. „Advento laikotarpiu stengiamės surasti naujus namus visiems nereikalingiems daiktams namuose. Tam labai padeda „Facebook“ atiduotuvės, blusturgiai, mainytuvės, knygas nunešame į miesto bibliotekas, vadinamąsias „lesyklėles“. Kalėdines dovanas jau daug metų perku iš vietinių gamintojų ir stengiuosi įsitikinti, kad jos tikrai nebus pastatytos dūlėti į kampą“, – teigia „Delfi TV“ laidos vedėja.

„Pernai mano vyrui Kalėdų senelis atnešė atnaujintą jo tėčio jaunystės diržą, kuris buvo emociškai labai brangus, tačiau sugedo sagtis, – šeimos patirtimi dalijasi laidos „Ateities karta“ vedėja, – Pačios gražiausios dovanos yra tos, kuriose įdėta emocija, dėmesys, o ne tik pinigų suma. Jei nesu tikra dėl žmonių pomėgių, tai dovanoju valgomas ar geriamas ekologiškas dovanas“.

Tvarumas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų individualių veiksmų, sako „Maisto banko“ komunikacijos vadovė ir siūlo į pirkimą žvelgti atsakingai: „Planuoti savo pirkinių krepšelį, planuoti valgius, pasidomėti, kaip tinkamai laikyti maistą, kad jis kuo ilgiau nesugestų. Būti kūrybiškiems savo virtuvėje ir gaminant pietus ar vakarienę, panaudoti maisto likučius. Atkreipiant dėmesį į tokius nedidelius, tačiau labai reikšmingus dalykus, sumažinsite maisto švaistymą ir padėsite dar vieną žingsnelį tvarios gyvensenos link“.

Maisto švaistymas – opi problema visame pasaulyje

Remiantis Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų parengta apžvalga, Lietuvoje kas penktas gyventojas 2020 m. gyveno žemiau skurdo ribos, maisto švaistymas ir nepriteklius vis dar išlieka opia problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Artėjant šventiniam sezonui, tikėtina, kad tai taps dar rimtesniu iššūkiu. Savo ruožtu M. Petronytė pažymi, kad maisto švaistymas yra nulemtas skirtingų priežasčių. „Viena jų – negebėjimas su maistu teisingai elgtis namų ūkiuose, kita priežastis – perteklius, kuris kartais net dėl labai natūralių priežasčių atsiranda gamybos ar prekybos vietose, pas ūkininkus ar logistus. Šiandien dar ne visi verslai supranta švaistomo maisto žalą, ne visi nori elgtis socialiai atsakingai ir atsigręžti į tuos, kurie stokoja“, – aiškina M. Petronytė.

Pasak jos, Lietuvoje „Maisto bankas“, apsiimdamas nelengvą, tačiau prasmingą naštą, yra tiltas tarp perteklių turinčio juridinio ir stokojančiojo fizinio asmens. „Reikia užtikrinti, kad maistas būtų perduotas saugiai, laikantis visų higienos reikalavimų, kad maistas tikrai būtų perduotas stokojantiems žmonėms, kad būtų perduoti tinkami kiekiai, nes pavyzdžiui, perdavus maisto žmogui per daug, švaistymas gali atsirasti stokojančiojo namų ūkyje. Juridiniams asmenims labai svarbu ir teisiškai sutvarkyti visus maisto perdavimo dokumentus“, – pabrėžia „Maisto banko“ komunikacijos vadovė.

Teigiama linkme besikeičiančios lietuvių tradicijos

Vis dėlto, M. Petronytė pastebi besikeičiančias tradicijas Lietuvoje šventinio laikotarpio kontekste. „Lietuviai jau nuo senų laikų turi tradiciją stalus nukrauti gausybe maisto, nesvarbu, ar jis bus suvalgytas, ar ne. Daugelį metų gausus vaišių stalas tarsi reiškė švenčių kokybę, tačiau atrodo, kad ši tradicija pamažu blanksta, o lietuviai pradeda džiaugtis minimalizmu. Tai labai gera tendencija, galinti pristabdyti maisto švaistymą ir jo sukeliamą žalą“, – pašnekovė.

Pašnekovė yra įsitikinusi, kad geriausias tvarus socialinis žingsnis šventinio sezono akivaizdoje – finansinė parama „Maisto bankui“. „Palaikydami organizacijos veiklą ne tik prisidedate prie kovos su maisto švaistymu, bet ir padedate daugybei kitų organizacijų bei stokojantiems. „Maisto bankas“ skaičiuoja, kad net už 1 paaukotą eurą organizacija geba nepasiturintiems išdalinti 15 porcijų maisto. O atsigręžiant į stokojančius svarbiausia nepamiršti ir savo artimųjų, nors jie galbūt ir nejaučia maisto stokos, tačiau parodytas nuoširdus dėmesys visada sušildo. Ir dažnai net nereikia tų šventinių blizgučių“, – sako M. Petronytė.

Patarimai tvaresniam šventiniam laikotarpiui

Aktorė E. Latėnaitė prisimena, kad dar vasaros pradžioje draugų rate buvo sakiusi – jei ji vestų laidą, tai nebent apie tvarumą ar ekologiją. Jos nuostabai šis sakinys išsipildė: „Žagtelėjau, kai sulaukiau skambučio su pasiūlymu vesti „Ateities kartą“! Su nekantrumu laukiu kiekvienos laidos, nes visada sužinau daugybę įdomių ir naudingų dalykų. Taip pat kyla kritinių klausimų, kuriuos apsvarstome šeimoje ir asmeniškai gilinu savo suvokimą apie tvarumą“.

Kalbėdama apie tvarumą, ji pripažįsta, kad jaučiasi atsakinga ne tik už savo, bet ir savo vaiko ugdymąsi šioje srityje. „Kadangi vaikai geriausiai ugdosi matydami pavyzdį, todėl kalbu su vaiku apie tai, kodėl man svarbu rūšiuoti. Likusį po švenčių maistą kartu atiduodame žmonėms iš gatvės, kurie jo neturi. Kartu nebereikalingus rūbus nešame į atiduotuves, kur pasirūpiname naujais, nuperkame, jei tikrai nereikia arba galime pa(si)taisyti jau turimą. Perkame ne greitos mados produktus, o stengiamės palaikyti vietinius kūrėjus, meistrus ir ūkininkus“, – pasakoja E. Latėnaitė.

„Delfi TV“ laidos „Ateities karta“ vedėja kviečia įsijungti savo vedamą laidą, kurios metu galima išgirsti daug naudingų ir paprastų patarimų, kaip gyventi tvariau. Ji taip pat skatina visus žmones į tvarumą žiūrėti atsakingiau ne tik artėjant šventėms, bet ir kasdieniniame gyvenime. „Tie tvarumo skeptikai, su kurias aš susidūriau, dažnai sako, kad toks gyvenimo būdas reikalauja per daug pastangų ir laiko. Iš savo patirties žinau, kad tikrai svarbu įsivertinti savo galimybes, bet net ir maži tvarios gyvensenos dalykai patį pasaulį tarsi padaro kokybiškesniu ir daugiau džiaugsmo teikiančiu“, – sako E. Latėnaitė.

Ar žinai, kas paskatintų labiau šypsotis senelį, vienišą kaimyną, ar liūdną tetą? Kokios staigmenos per Kalėdas būna pačios gražiausios ir kurioms net nereikia leisti monetų iš savo taupyklės?

Tai savo rankomis sukurtos, su atidumu ir meile pagamintos dovanos! Dalyvaukite DELFI ir „Maxima“organizuojamame konkurse: meskuciai.delfi.lt/ ir padovanokite savo rankų darbo dovaną tiems, kam to labiausiai reikia.