Kas nulemia melagienų įtaigumą?
VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius atkreipia dėmesį, kad daug nulemia geografinė padėtis – Lietuva yra tarsi savotiško informacinio karo fronte.
„Kartais sakau, kad galime naudoti Šaltojo karo analogiją, kai vyko intensyvi propagandinė kova tarp supervalstybių, o jos simbolis buvo Vakarinė Berlyno siena. Dabar, kai mes priklausome ir NATO, ir Europos Sąjungai, šiame regione, V. Putino taikomos leksikos pagalba, tarsi atsiranda Berlyno siena nr. 2. Tad dabar intensyviausios informacinės kovos būtent vyksta Baltijos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje“, – pastebi dr. N. Maliukevičius.
Netikrų naujienų ar dar vadinamųjų melagienų veiksmingumą nulemia ir tai, kokį skaitytoją jos pasiekia. Dalis visuomenės, pasak pašnekovo, yra įnikusi į Rusijos žinių informacinius burbulus, dalis yra paskendusi socialinių tinklų pykčio bendruomenėse, kur klesti sąmokslo teorijos.
„Vien jau melagienos sąvoka leidžia numanyti, kad pateikiama informacija yra ne visiška tiesa – ji kupina melo, nutylėjimo, perfrazavimo ir pan., iškreipiama tikroji mintis. Kasdien jų girdime ir matome tikrai daug. Dažnai tam lengvai pasiduoda nerimą, jaudulį patiriantys žmonės, galimai pačiai asmenybei trūksta brandos, savęs pažinimo, užtikrintumo. Nežinomybė ar nenoras pripažinti realybę yra kelias į tokių naujienų glėbį.
Žmonės, linkę pykti ant kitų dėl nesėkmių savo gyvenime, sekdami tokias naujienas kartais galimai padeda sau išjausti kai kurias neigiamas emocijas. Taip dažnai elgiasi nepasitikintys, nepatenkinti savo gyvenimu žmonės. Baiminasi, kad jei nežinos, netikės, nebus svarbūs, neturės bendraminčių“, – teigia psichologė Kristina Jievaitienė.
Tam pritaria ir dr. N. Maliukevičius. „Kiek žmogus patiki melagyste, įpakuota į naujienos formatą, priklauso nuo žmogaus psichologinio tipo, jo patiklumo. Be abejo, labai svarbus ir gebėjimas ar patirtis tikrinant šaltinius. Ne visi turi laiko ir noro tikrinti informacinių šaltinių patikimumą, bet jei skaitytojas jau kartą buvo apgautas tos žiniasklaidos priemonės, galimai kitą kartą jau bus atsparesnis. Žinoma, įtaigų vaidmenį atlieka ir žiniasklaidos raštingumas, nes labai svarbu paneigti ir paaiškinti visuomenei, kodėl kuriamos tam tikros melagienos. Pavyzdžiui, prieš NATO partnerius mūsų šalyje (išgalvotas atvejis apie Jonavoje NATO atstovų išprievartautą merginą) ir pan. Kitaip bus labai lengva sukelti pykčio bangas, nepasitikėjimą, supriešinti“, – kitus svarbius aspektus išskyrė VU dėstytojas.
Pasak psichologės K. Jievaitienės, kritiškiau į naujienas gali pažvelgti tie žmonės, kurie nelygina savęs su kitais, kurie jaučia savo gyvenimo pasitenkinimą, užtikrintumą, nepasiduoda kitų įtakai, gebėdami atpažinti objektyvios informacijos pateikimą nuo pateiktos su subjektyviu emociniu atspalviu.
„Ne visiems žmonėms lengva pripažinti tiesą – juk dažnai ji būna nemaloni. Net ir išsilavinę žmonės gali jaustis neramūs, nepasitikintys savimi, negalime žinoti, kas iš tikrųjų dedasi jų viduje, kokios mintys vyrauja, nepaisant to, kokį išsilavinimą yra įgiję ir koks įvaizdis kuriamas visuomenėje. O jei dar remiamės kitų žmonių, savo autoritetų, idėjomis, tai jų pateikiama netikra naujiena gali net nesukelti abejonių, nes jais pasitikėsime“, – kitą melagienų pusę atskleidžia psichologė K. Jievaitienė.
Vis tobulėjančios dezinformatorių naudojamos technikos
Visgi tam, kad tokių naujienų paveikumas būtų kuo mažesnis, verta žinoti tam tikras dezinformatorių pasitelkiamas technikas.
„Šiuo metu viena iš labiausiai tobulėjančių technologinių pasiekimų yra deep fakes naujienos. Moderniausiomis priemonėmis sukuriami žymių, įtakingų asmenų netikrų kalbų vaizdo įrašai. Tokioms manipuliacijoms jau buvo panaudotos Baracko Obamos, Boriso Johnsono ir kitų politikų pasisakymai. Ši technologija itin tobulėja ir tampa vis sunkiau atskirti, kad tai – dirbtinis kūrinys.
Tokio tipo vaizdo įrašo paviešinimas tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui – karinio konflikto ar rinkimų metu, gali sukelti daugybę grėsmių, kurie gali itin nulemti visuomenės pasirinkimus ar veiksmus. Tai gali įvykti dėl to, kad auditoriją klaidinanti informacija pasiekia žymiai greičiau nei žiniasklaida spėja ją paneigti“, – teigė dr. N. Maliukevičius.
Anot dr. N. Maliukevičiaus, tokią techniką sėkmingai naudoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo politiniams oponentams suteikdamas spalvingus pašiepiančius epitetus.
Daugelis jau vienaip ar kitaip yra susipažinę su 6-iomis dezinformacijos technikomis, kurios yra itin plačiai paplitusios: apsimetimas kitu (impersonification), emocijų išnaudojimas (emotion), supriešinimas (polarisation), sąmokslo teorija (conspiracy theory), diskreditavimas (discreditation) ir trolinimas (trolling).
Tačiau politinės komunikacijos ekspertas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad melagienos yra šiuolaikinis dezinformacijos ir propagandos skleidimo būdas, kuriam analizuoti itin tinka dar prieš Antrąjį pasaulinį karą ekspertų išrastos technikos. Šiuos galimus pasipriešinimo dezinformacijai būdus pasiūlė Amerikos mokslininkai-ekspertai, patys susidūrę su agresyvia propaganda.
7 propagandos technikos
Šias propagandos technikas svarbu suprasti, kad galėtumėte atpažinti įvairias manipuliacijas. Jos iki šiol pasitelkiamos ir politikų retorikai, ir net reklamoms.
Pirmoji technika – „etikečių klijavimas“ (angl. name calling) yra tam tikrų neigiamą prasmę turinčių simbolių panaudojimas, susiejimas su oponentais. Anot dr. N. Maliukevičiaus, tokią techniką sėkmingai naudoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Antroji – „blizgantys apibendrinimai“ (angl. glittering generality), kai pasitelkiama herojaus, didvyrio retorika, pritaikant įvairius pagražinimus ir apibūdinimus, kurie nėra paremti racionaliais argumentais.
Trečioji technika – „manipuliavimas asociacijomis“ (angl. transfer), kai be argumentavimo vieni faktai perkeliami, o kiti nutylimi.
Dar viena paveiki technika – „ekspertų rekomendacijos“ (angl. testimonial) – apeliavimo į autoritetą būdas, siekiant įtikinti tam tikra informacija, dažnai naudojama politinėse ir kitokiose reklamose, pasitelkiant garsius žmones, autoritetus ar statistiką.
Dažnai politinėje komunikacijoje matoma technika vadinam „tautos vardu“ (angl. plain folks), kuri rinkiminių kampanijų metu dažnai matoma ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje. Jai būdingas tokių leitmotyvų panaudojimas: „aš kilęs iš šių kraštų“, „puikiai suprantu jūsų problemas“ ir pan.
Šeštoji technika – „bandos jausmo“ (angl. band wagon). Ji pabrėžia pritapimą prie bendruomenės ir tam tikrų visuotinių elgesio normų diegimą. Itin buvo paplitusi bandant susidoroti su disidentais sovietmečiu.
O paskutinioji propagandos technika yra „faktų parinkimas“ (angl. card stacking). Ją pasitelkiant, argumentams pasirenkami tik tam tikri naudingi faktai, o nepalankūs nutylimi.
Politinės komunikacijos specialisto nuomone, išmanant šias propagandos technikas bus lengviau analizuoti kasdien gaunamą informaciją ir ją vertinti kritiškiau. Kitu atveju, šiame informacijos amžiuje gali iškilti grėsmė realiems faktams.