Svarbu kritiškai mąstyti
Ne paslaptis, kad vaikai yra ta amžiaus grupė, kuria lengviausia manipuliuoti. Kartais tuo gali pasinaudoti ne tik pikti dėdės, sutikti prie mokyklos vartų, bet ir internetiniai sukčiai ar paprasčiausiai – melagingą turinį skleidžiantys asmenys. Apsisaugoti nuo to gali padėti vaiko ugdymas, kurį pirmiausiai turėtų užtikrinti tėvai.
„Kritinis mąstymas pradeda formuotis nuo pat pirmų dienų. Jį formuoti padeda tėvai, aiškindami ir pasakodami vaikui apie jį supančią aplinką. Sulig ta informacija, pas vaiką prasideda mąstymo, arba kitaip tariant kognityviniai, procesai ir taip vystosi ir kritinis mąstymas“, – pastebi Mykolo Romerio universiteto lektorius, šeimos psichologas Aleksandras Segal.
Tačiau paauglių ir vaikų psichologas atkreipia dėmesį, kad šio mąstymo vystymuisi įtakos turi ir išoriniai aplinkos veiksniai.
„Svarbu, kas tą informaciją pateikė. Jeigu tai – artimas ir patikimas asmuo, asmens kritinis mąstymas yra žemesnėje grandyje, nes nėra pagrindo netikėti informacija. Jeigu informaciją pateikia asmuo, prieš kurį žmogus priešiškai nusistatęs, be abejo – jis bandys kiek įmanoma kritiškiau įvertinti tai, kas yra atvaizduojama ir ieškoti kažkokių spragų ar neatitikimų“, – sako A. Segal.
Vadinasi, itin didelį vaidmenį vaiko kritinio mąstymo raidos procese atlieka ne tik ugdymas, bet ir autoritetingos asmenybės. Taip pat įtakos turi ir tai, kiek vaikas linkęs perskaityta ar pastebėta informacija dalintis su jam patikimais žmonėmis.
„Viskas priklauso nuo to, kiek vaikas bendrauja ir kiek jis yra atviras tiek su savo tėvais, tiek su broliais ar seserimis. Jeigu vaikas ir paauglys yra atviras įspūdžių dalijimuisi, be abejo, suaugusysis gali išgirsti, sureaguoti ir „užvesti“ vaiką ant mąstymo kelio ir gali paryškinti, kokių galimų žalų tėvai mato tam tikrame informaciniame turinyje.
Jeigu vaikas nėra linkęs pasidalinti patirtimi, bendrauti ar įsiklausyti į vyresnių žmonių nuomones, tuomet sunku prognozuoti, kokį poveikį gali turėti neigiama informacija. Tačiau, žinoma, tai turės didesnį neigiamą poveikį“, – sako psichologas.
Jam pritaria ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistas Rimantas Jokimaitis, teigdamas, kad nuolatinis bendravimas su vaiku gali padėti apsisaugoti nuo dezinformacijos žalos.
„Jeigu tėvai nuolat bendrauja su vaiku, kalbasi, žino, kuo jis domisi, palaiko su juo nuoširdų ryšį, mažai tikėtina, kad jis bus paveiktas dezinformacijos. Kalbant apskritai apie saugumą internete, taip pat vertėtų pasikliauti kvalifikuotų specialistų patarimais, pavyzdžiui, daug jų pateikia Ryšių reguliavimo tarnyba, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, sukurti specialūs tinklalapiai esaugumas.lt, draugiskasinternetas.lt“, – atkreipia dėmesį R. Jokimaitis.
Svarbus ugdymas mokykloje
Psichologas A. Segal sako, kad svarbu, kad ugdymas nuolat vyktų ne tik namuose, bet ir mokykloje. Pasak jo, šiais laikais, kai didžioji dalis informacijos atkeliauja iš interneto, beveik visi vaikai moka ieškoti ir savarankiškai gauti informaciją.
Tiesa, didelė dalis informacijos gali būti klaidinga. Šiam tikslui švietimo ugdymo programoje įtrauktos pamokos, mokančios medijų ir informacinio raštingumo, kurie nustatyti kaip viena iš esminių mokinio kompetencijų.
Išbandyti žaidimą galite čia:
„Informacinių technologijų, pilietiškumo pagrindų programose yra temos, skirtos medijų ir informaciniam raštingumui, atsparumui informacinėms grėsmėms formuoti. Mokiniai mokosi analizuoti informacijos šaltinius, atpažinti emocinį manipuliavimą žiniasklaidoje. Kritiškas požiūris į medijas, į mus supančią informaciją visada išlieka aktualus.
Svarbu, kad mokiniai įgustų informaciją vertinti, analizuoti, ir taip atsispirtų manipuliacijoms, tad per medijų raštingumo temos užsiėmimus skiriamas dėmesys kritiniam požiūriui formuoti“, – sako R. Jokimaitis.
Pasak ŠMSM specialisto, pilietiškumo pagrindų, istorijos, lietuvių kalbos, geografijos ir kitų dalykų programos atnaujinamos, jose bus dar labiau akcentuojama su informaciniais karais, medijų ir informaciniu raštingumu susijusi problematika.
Be to, ugdyti kompetencijas šioje srityje privalo ir mokytojai. Tam jiems organizuojamos įvairios programos, kurių metu pristatoma medijų raštingumo ir nacionalinio saugumo problematika.
„Svarbus informacijos šaltinis, gilinantis į medijų ir informacinio raštingumo problematiką, mokytojams yra Nacionalinės švietimo agentūros „Mokytojo TV“: viešai prieinami vaizdo įrašai, skirti informaciniam raštingumui, pilietiškumo ugdymui, istorijai, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos problematikai. Be to, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento ekspertai skaito paskaitas švietimo bendruomenei nacionalinio saugumo, krašto gynybos, medijų raštingumo ir propagandos karų tema“, – pasakoja R. Jokimaitis.
Taip pat egzistuoja ir neformalaus ugdymo programos, kuriomis vaikai gali pasinaudoti po pamokų.
„Ypač aktyviai visoje Lietuvoje veikia Lietuvos šaulių sąjunga, siūlanti stovyklas, kitokią veiklą vaikams. Įvairiose savivaldybėse atskiri neformaliojo ugdymo programų teikėjai taip pat siūlo vaikams medijų, pilietiškumo, informacinio raštingumo būrelius, kuriuose neišvengiamai paliečiamos ir šios temos. Tėvai ir vaikai neformaliojo vaikų švietimo programas gali susirasti savo savivaldybės interneto svetainėje arba bendrame registre – AIKOS sistemoje“, – sako ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistas.
Galima pasimokyti ir žaidžiant žaidimą
Siekiant išmokyti visuomenę atskirti melagingą informaciją nuo validžios, iniciatyva „Demaskuok.lt“ Lietuvoje pristatė žaidimą „Bad News“.
„Šiame žaidime yra išskirtos 6-ios dezinformacijos technikos, kurios plačiai naudojamos realybėje, bei supaprastintos iki žaidimo lygmens. Tai apsimetimas kitu (impersonification), emocijų išnaudojimas (emotion), supriešinimas (polarisation), sąmokslo teorija (conspiracy theory), diskreditavimas (discreditation) ir trolinimas (trolling).
Žaidime žmogus yra įspraudžiamas į dezinformatoriaus „Twitter“ platformoje rolę, o žaidimo naratorius jį žingsnis po žingsnio moko apgaudinėti žmones. Iš pradžių subtiliai, vėliau vis labiau keliant melų kartelę bei tolstant nuo realybės“, – žaidimo koncepciją paaiškina „Demaskuok.lt“ analitikas Algirdas Kazlauskas