Šiandien netikrų naujienų problema yra išties opi – pasiklysti informacijos triukšme darosi vis paprasčiau net ir patyrusiems socialinių tinklų vartotojams, todėl kaip aiškina K. Jievaitienė, būtina vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis.
„Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas skleidžia tą naujieną. Žmonėms norisi tikėti autoritetais, tad jei tai yra žinomas žiniasklaidos šaltinis, žinoma pavardė – esame linkę pasitikėti. Tačiau šioje vietoje kartais yra didelė klaida nepasigilinti, ar ta informacija išties yra tikra, nes klysti gali visi. Tad jei naujiena man yra aktuali, stengiuosi pasigilinti į ją, paieškoti, ar ir kiti šaltiniai apie tai praneša“, – teigia psichologė.
Tokiai nuomonei pritaria ir J. Žižė, kuri sako, kad jei internete ar socialiniuose tinkluose perskaityta ar pamatyta žinia jai asmeniškai yra svarbi, ji visada atsižvelgia į informacijos patikimumą.
„Labai nemėgstu jokių blogų žinių, saugau savo energetinį lauką, todėl nesu linkusi gilintis į tai, kas manęs asmeniškai neliečia. Tačiau jei informacija man yra svarbi, atsižvelgti į šaltinį, iš kurio ateina ta žinia, ar pasidomėti daugiau, manau, yra labai verta“, – sako socialinių tinklų specialistė.
Jei suaugusiam žmogui dėl savo patirties ir žinių yra lengviau identifikuoti netikras naujienas, tai vaikai, kaip aiškina K. Jievaitienė, šiuo klausimu yra viena pažeidžiamiausių grupių.
„Vaikai greičiau pasiduoda netikroms žinutėms, nes jie neturi patirties, nežino, kokios gali būti pasekmės, todėl tampa netikrų naujienų aukomis. Jaunimas mažiau gilinasi į politines, socialines problemas, tačiau melagienos juos pasiekia per influencerius, žaidimus, pop kultūrą. Čia vaikai randa daug bendraminčių, tačiau taip pat ir piktavalių, kurie siekia pasinaudoti jų patiklumu“, – teigia psichologė.
Todėl šioje vietoje, pasak pašnekovės, labai svarbų vaidmenį auklėjimo procese turi atlikti tėvai. Deja, vis dar didelė dalis tėvų neskiria per daug dėmesio aiškindami vaikams, kas ir tiesa, kas ne, bei kaip reikėtų indentifikuoti netikras naujienas.
„Nors šiais laikais tėvai tampa sąmoningesni ir supranta, kad bendravimas ir domėjimasis, ką veikia jų vaikai, yra pasitikėjimo ir gerų santykių su savo atžalomis pamatas. Visgi, yra nemažai tokių tėvų, kurie neįdeda indėlio ir neparuošia savo vaikų pažinčiai su netikromis naujienomis. Tuomet atsiranda didelė grėsmė, kad vaikas bus apgautas, juo bus manipuliuojama, pasinaudota ir pan. Patys vaikai, neatskirdami tiesos nuo melo, bijo papasakoti tėvams, ką matė, ar girdėjo, nedrįsta paklausti suaugusiųjų, ar tai tikrai tiesa. Todėl tik sąmoningas ir nuoširdus bendravimas gali padėti išvengti tokių nemalonių situacijų“, – aiškina K. Jievaitienė.
Pati 2-jų ir 5-erių metų mergaites auginanti J. Žižė antrina psichologei ir sako, kad pavojų vaikams socialiniuose tinkluose yra išties nemažai, todėl norint apsaugoti savo atžalas, būtina būti atviriems su savo vaikais.
„Nuoširdus bendravimas su savo vaiku ir pasitikėjimas juo yra ypatingai svarbūs veiksniai, formuojant jauno žmogaus supratimą apie tai, kas yra tikra ir kas ne. Tik kalbėdami ir aiškindami galime jiems padėti suprasti, kokie pavojai jų tyko internete. O pavojų, patyčių, melagingų komentarų internete apstu. Žmonės turi labai lakią fantaziją, tačiau galvoju, kad net jei ir paaugusios mūsų dukros perskaitys, kokią melagingą informaciją apie mūsų šeimą, jos juk pačios savo tėvus pažįsta geriau nei bet kas kitas, todėl, manau, tai jų nepalies“, – sako socialinių tinklų komunikacijos specialistė.
Pašnekovių pasiteiravus, kaip pati valstybė turėtų užtikrinti, kad jos jaunimas būtų apsaugotas nuo dezinformacijos internete, moterys vieningos – svarbų vaidmenį turėtų atlikti ir mokymosi įstaigos.
„Viskas turėtų prasidėti dar nuo ankstyvų dienų. Mano manymu, mokymosi įstaigose turėtų būti įvesti papildomi dalykai, pavyzdžiui, apie tai, kaip atskirti netikrą informaciją, kaip su ja kovoti ir panašiai. Socialiniai tinklai yra dabartinio mūsų jaunimo viena iš laisvalaikio formų, tad viena papildoma pamoka per mėnesį ar metus apie pavojus tykančius internete, jaunimui, manau, būtų išties naudinga“, – sako J. Žižė.
Anot K. Jievaitienės, tinkamas ugdymas yra ypač svarbus, formuojant jauno žmogaus kritišką mąstymą ir atsparumą melagingai informacijai.
„Tiek tėvai, tiek pedagogai turi įsitraukti į šios problemos sprendimą. Svarbu neauginti vaikų kažkokiame burbule, ir nebausti už tai, kad kažką suprato ne taip, ar užėjo į netinkamo turinio internetinį puslapį, o aiškinti apie realybės supratimą, skatinti pasitikėjimą ir gebėjimą priimti sprendimus“, – teigia psichologė.
Jei ir Jūs kartu su savo vaikais norite tapti atsparesni melagienoms, išbandykite žaidimą „Bad News, kurį galite rasti ČIA.