Išbandyti žaidimą galite čia:
Kuo pavojingos netikros naujienos?
Žaidimas „Bad News“ yra išleistas visose Baltijos šalyse Demaskuok.lt iniciatyva. Demaskuok.lt vienija spaudos atstovus, visuomenę ir valstybę kovojant su propaganda ir netikromis naujienomis. Poreikis imtis tokios iniciatyvos atsirado natūraliai dėl to, kad netikros naujienos sulaukia vis daugiau dėmesio.
Demaskuok.lt analitikas Algirdas Kazlauskas teigia, kad ne kiekvieną melą lengva atpažinti:
„Mes visi žinome, kuo pavojingas melas. Aš kalbu ne apie socialiai priimtiną baltą melą, kurio griebtis kartais tenka mums visiems, o apie melus, kuriais siekiama suklaidinti žmones ir suteikti melagiams galimybę pasiekti savo politinius arba komercinius tikslus. Netikros naujienos yra vertinys iš angliško termino „fake news“, kuris turi labai specifinį politinį poskonį, todėl ekspertai paprastai siūlo vartoti terminą dezinformacija.“
Analitiko teigimu, didžiausia dalis klaidinančios informacijos atkeliauja iš Rusijos – Kremliaus pastangos buvo matomos daugelyje pastarųjų dienų įvykių:
„Taikliausias ir, manau, daugeliui pažįstamas dezinformacijos pavyzdys yra Rusijos įvykdytas Ukrainos teritorijos Krymo pusiasalyje užgrobimas bei aneksija. Daliai Ukrainos piliečių Kremliaus dezinformacijos kanalais buvo taip „išplautos“ smegenys ir sukurta alternatyvi tikrovė, kad šie sukilo prieš savo šalį ir nesipriešino kaimyninės šalies karinei agresijai. Kitaip tariant, kryptinga dezinformacija, kurią itin sumaniai ir energingai skleidžia Kremliui palanki medija, gali įtikinti tame pačiame name gyvenančius kaimynus griebti vienas kitam už gerklės. Mano nuomone, tai yra vienas pavojingiausių ginklų, kokį turi Maskva.“
„Bad News“ žaidimą gali išbandyti kiekvienas
Socialinėje psichologijoje yra teorija, kad nuo neigiamo dezinformacijos poveikio galima pasiskiepyti: jei žmogui parodai, kaip veikia silpna dezinformacija, tokia, kokią visi iškart gali pastebėti, paskui jis geriau atpažins ir subtilesnę dezinformaciją.
Deja, pasak analitiko A. Kazlausko, šiandien Vakarų pasaulyje ši teorija nėra labai populiari. Kur kas dažniau taikomas kitas būdas kovojant su dezinformacija: viešos paskaitos, televizijos laidos ar straipsniai apie tai, kaip galima atpažinti dezinformacijos tipus, kokie yra dezinformatorių tikslai ir taikiniai.
„Bėda ta, kad tokia informacija naudinga tik aktyviai dezinformacijos poveikiu besidomintiems žmonėms. Tačiau didžiajai daliai visuomenės ji nėra nei įdomi, nei vertinga.
Anot eksperto, yra akivaizdus poreikis kitaip prieiti prie augančio medijų raštingumo ir viešo supratimo apie dezinformaciją plėtimo.
Būtent „Bad News“ žaidimas yra vienas iš alternatyvių būdų pasiekti šią menkiau dezinformacijos poveikiu besidominčią žmonių dalį. Apskritai žaidimo formatas yra universaliai pripažįstamas kaip vienas efektyviausių būdų įsisavinti informaciją. Šiame žaidime yra išskirtos 6-ios dezinformacijos technikos, kurios plačiai taikomos realybėje, tik supaprastintos iki žaidimo lygmens. Tai apsimetimas kitu (impersonification), emocijų išnaudojimas (emotion), supriešinimas (polarisation), sąmokslo teorija (conspiracy theory), diskreditavimas (discreditation) ir trolinimas (trolling).
Žaidime „Bad News“, pats žaidėjas tampa „troliu“, kurio tikslas yra skleisti dezinformaciją tviteryje, o žaidimo vedėjas jį žingsnis po žingsnio moko, kaip apgauti žmones. Iš pradžių subtiliai, vėliau vis labiau keliant melų kartelę bei tolstant nuo realybės“, – žaidimo koncepciją paaiškina analitikas.
Propagandos atvejų atranka žaidimui
Propaganda mus bando pasiekti kiekvieną dieną. Kaip vienas iš daugelio tokių atvejų buvo parinktas ir adaptuotas žaidimui „Bad News“, pasakoja analitikas A. Kazlauskas:
„Pernai rudenį stebėjau feisbuko naujienų srautą ir mano dėmesį patraukė Alfa.lt žinia, kad Gitanas Nausėda pakvietė JAV atsigabenti į Lietuvą branduolinį ginklą ir sukurti 500 karių bazę. Tai patraukė mano dėmesį ir pirminė mano reakcija buvo „o, puiku!“ Bet tuoj pat pagalvojau, jog skamba per gerai, kad būtų tiesa. Ėmiau ieškoti daugiau informacijos apie tai. Tik po akimirkos „Delfi“ korespondentas gynybos temomis Vaidas Saldžiūnas parašė, kad jis taip pat ieško daugiau informacijos šia tema.“
Vėliau A. Kazlauskas paaiškino, kaip situacija išsirutuliojo:
„Išties, svetainė „KasVykstaKaune“ buvo nulaužta. Kažkas paskelbė žinutę apie tariamą G. Nausėdos pasiūlymą ir tai, kad valstybės sekretorius Mike‘as Pompeo buvo patenkintas susitarimu dėl naujos amerikiečių karinės bazės Lietuvoje, kur būtų laikomi branduoliniai ginklai. Tada po pusvalandžio kažkas suklastojęs (spoofed) V. Saldžiūno elektroninį paštą nusiuntė laišką į prezidentūros kanceliariją – neva ką visa tai reiškia, pasiaiškinkit.“ Daugiau apie šią situaciją galite paskaityti ČIA.
Anglų kalbos žodžiu spoofing nusakoma tokia technika, kai gauni elektroninį laišką tarsi nuo žmogaus, nors jis iš tiesų tau nieko nesiuntė. Specialistai sako, kad toks klastojimo būdas nėra sudėtingas. Neva reikia žinoti tik žmogaus elektroninio pašto pavadinimą ir gali siųsti norimas žinutes.
Tuo metu Turkija kaip tik aktyviai ėmė įsitraukti į konfliktą Sirijoje, o JAV stengėsi užkirsti kelią tokiam įvykiui. Žinutėje buvo informacija, kad branduolinius ginklus JAV iš Turkijos perkelia į Lietuvą. Anot Demaskuok.lt analitiko, laikas šiam bandymui paskleisti dezinformaciją buvo tiesiog tobulas:
„Tai gudrus sumanymas, nes Turkijos akyse NATO partnerės Amerika ir Lietuva susimokė prieš juos. Be abejo, toks įsitikinimas buvo naudingas Kremliui.
Žaidimui panaudojome šią žinutę, tačiau nusprendėme, kad jam reikia dar įžūlesnio melo. Tad sumąstėme paskelbti Nausėdą susidėjus su rusais. Kai kurie turbūt dar prisimena, kai JAV ir Rusija paspaudė reset („perkrauti“) mygtuką 2009-aisiais. O kadangi mūsų prezidentas yra naujas – negali juk atmesti tokios galimybės, kad susigundys pats perkrauti santykius su Maskva. Juk Vakarų Europos lyderiai nuolat kalba apie „neišvengiamą reikiamybę“ perkrauti santykius su Putinu.
Anot A. Kazlausko, tai yra labai aiškus pavyzdys, nes tokia žinutė gali žmonėms pasirodyti įtikinama ir to būtent siekia kita pusė: sukurti patikimumo efektą, nors žinutė ir yra įžūliai neteisinga.
Tai viskas, ką kol kas galime atskleisti. Belieka žaidimą išbandyti patiems. Žaidimas „Bad News“ gali būti išbandytas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.