Atsakymas. Iš pradžių įgeltą vietą rekomenduojama dezinfekuoti (salicilio rūgšties spiritiniu tirpalu, spiritine servetėle ar kita), tuomet patepti geliu, savo sudėtyje turinčiu antihistaminių (priešalerginių) medžiagų – tai nereceptiniai vaistai.
Geliukas nuims niežulį ir apmažins tinimą, paraudimą. Jei žmogus yra linkęs į alergijas arba alergiškas, pravartu turėti geriamų priešalerginių vaistų. Jų yra įvairiausių, tiek senesnės kartos, tiek naujausių. Skirtumas toks, kad senieji vaistai slopina ir netgi migdo, tuo tarpu patys naujausi šiuo poveikiu nepasižymi. Taip galima būtų apsisaugoti nuo rimtesnių alerginių reakcijų.
Kokį kalcį gerti geriausia?
Atsakymas. Kalcis – statybinė kaulų medžiaga. Didžioji dalis organizme esančio kalcio yra kauluose. Taigi esant jo trūkumui, organizmas pasiima kalcį iš kaulų. Būtent todėl labai svarbu nuolat su maistu gauti pakankamą kiekį kalcio. Jo gausu pieno produktuose, brokoliuose, lapinėse daržovėse, ropėse, lašišoje, migdoluose, bertotelijų (braziliškuose) riešutuose, saulėgrąžose ir kitur.
Jei šių produktų valgoma mažai, mitybą patariama papildyti kalcio preparatais – 1000-iu mg per dieną (po 500 mg du kartus per dieną).
Kalcio forma maisto papilde gali būti įvairios druskos pavidalu: citrato, karbonato, gliukonato ir kita. Gryno kalcio daugiausia yra kalcio karbonate. Mineralo pasavinimą skatina vitaminas D, todėl pravartu riktis kalcio ir vitamino D derinio preparatą.
Kalcis geriausiai pasisavinamas antroje dienos pusėje, todėl šiuos preparatus geriausia vartoti vakarais. Vaikučiams iki 12-os metų paprastai siūlomos specialios kalcio formos – sirupai arba kramtomos tabletės. Vis tik kalciu piktnaudžiauti nevertėtų.
Dėl per didelių jo kiekių gali pablogėti geležies ir kitų mineralų pasisavinimas, varginti vidurių užkietėjimas, inkstuose atsirasti akmenų. Svarbu yra ir tai, kad nerekomenduojama vartoti vienu metu kalcio ir magnio preparatų (ar jų derinių), nes magnis – fiziologinis kalcio antagonistas (trukdo kalciui patekti į ląsteles).