Lydi nuolatinė įtampa stengiantis girdėti
„Gyventi su klausos sutrikimu reiškia tarsi nuolatos galvoti apie tai, kad turiu įsijungti klausos „mygtuką“. Mano rytas prasideda klausos aparatus ištraukus iš pakrovimo įtaiso. O dievai! kaip pasikeičia dienos fonas, jeigu pasirodo, kad iš vakaro pakrovimo stotelės laidas nebuvo įjungtas į tinklą. Analogiškai diena užbaigiama klausos aparatų išėmimu iš ausų“, – sako Agnė Kuprienė.
Dažniausiai moteris negeba atskirti, iš kur sklinda garsas, jei žmogus užsidengia veido sritį, gali tik spėlioti, ką jai sako.
„Man sudėtingiausia išgirsti kalbos garso diapazoną, todėl net ir su vienais pažangiausių klausos aparatų, kurie minimalizuoja aplinkos skleidžiamą triukšmą, turiu nuolat ieškoti sprendimų, kaip galėčiau geriau girdėti kitus žmones. Todėl mane lydi nuolatinė įtampa stengiantis girdėti. Perklausinėjimas to, ką žmogus pasakė, yra neatsiejama mano kasdienoje, taip pat ir susierzinimas pašnekovų, kuomet perklausiu jau kokį penktą kartą to paties. Kartais atrodo, jog geriau yra apsimesti, kad išgirdau – tokiu būdu išvengiu nemalonios emocinės reakcijos. Šioje situacijoje visuomet kaltindavau save, tik gerokai vėliau sužinojau, jog kito asmens emocinės reakcijos yra visai ne apie mane“, – atvirai kalba klausos sutrikimą turinti Agnė.
Agnė sako, kad nebuvo konkretaus įvykio, po kurio suvokė apie savo klausos sutrikimą: „Pradėjus mokykloje kontaktuoti su didesniu socialiniu ratu pamažu supratau, kad man sudėtinga suprasti, ką konkrečiai kalba aplinkiniai, negirdėjau balsų, sklindančių man iš nugaros. Kaip neseniai papasakojo mama, ugdymo įstaigose visi mokytojai buvo supažindinti su tuo, jog su manimi reikia kalbėti garsiau. Augant vis stiprėjo prisitaikymo įgūdis – išvengti dažno perklausimo apsimetant, jog išgirdau, kas buvo pasakyta“.
Studijuojant ir dirbant buvo situacijų, kurios skaudino emociškai
Agnė pasakoja, kuomet dirbo klientų aptarnavimo srityje ir dar nenešiojo klausos aparatų, yra patyrusi ne vieną sunkią situaciją, kurios ne tik kėlė iššūkių, bet emociškai skaudino. Bakalauro studijų metu nuolat jausdavosi beviltiškai – paskaitų konspektai buvo pusiau tušti, nuolat praleisdavo neišgirstus žodžius net ir sėdėdama pirmame suole.
„Pirmiausia kreipiausi pagal tuometinę tvarką į ligonių kasų finansuojamą klausos protezavimo kabinetą klinikose, ten mane konsultavusi gydytoja pagal mano klausos pakenkimą iš karto patikino, jog suteikti klausos aparatai man nepadės, kadangi jie veikė tik kaip garsintuvai. Specialistė konstatavo, kad man reikalingi pažangiausi klausos aparatai. Neilgai trukus kreipiausi į privatų klausos centrą, kuriame specialistas Andrius ne tik pritaikė aparatą, tačiau ir suteikė galimybę kurį laiką aparatus išbandyti įprastoje sau aplinkoje. Nors išėjus pro klausos centro duris galva tiesiog ūžė ir svaigo nuo gatvės triukšmo, tai buvo vienas geriausių mano gyvenimo etapų, kai pajaučiau, ką reiškia tikrai girdėti. Deja, dėl finansinės padėties ir pažangių klausos aparatų kainos dydžio jų negalėjau sau leisti dar keletą metų kol nestabilizavau savo padėties darbo rinkoje“, – kalba apie savo situaciją Agnė.
Priėmimas savęs yra pirmas žingsnis į iš tiesų kokybišką gyvenimą
„Aš manau, kad kiekvieno situacija unikali, priklausomai nuo to ar žmogus gimė neprigirdėdamas, ar gerokai vėliau tapo neprigirdinčiu. Tačiau augant ir formuojantis asmenybei su klausos sutrikimu reikia gerokai nueiti suvokiant, jog mano unikali klausa, kuri mane vienaip ar kitaip suformavo, yra neatsiejama ir nedaloma mano asmenybės dalis.
Iš savo asmeninės patirties tikiu paradoksalia pokyčių teorija: pokyčiai vyksta ne tuomet, kai beatodairiškai stengiamės pasikeisti. Tik atsigręždami ir pripažindami tai, nuo ko bėgame ir bandome paslėpti, galiu tikėtis pokyčio savo gyvenime. Priėmimas savęs yra pirmas žingsnis į iš tiesų kokybišką gyvenimą nepriklausomai nuo to, kaip žmogus girdi. Iš techninės pusės kokybišką gyvenimą galime sau sukurti su kokybiška, mūsų poreikius atitinkančia technika, todėl visuomet skatinu smalsauti, ieškoti ir išbandyti įvairius techninius sprendimus savo unikalioje situacijoje“, – sako Agnė.
Klausos aparatai tapo neatsiejama tapatybės dalimi
Šiandien moteris gyvena pilnavertį socialinį gyvenimą, augina vaikus, studijuoja Geštalto psichoterapiją, dirba vienoje Vilniaus gimnazijų pedagoge bei siekia pedagogo kvalifikacijos.
„Mano rožiniai klausos aparatai tapo neatsiejama mano tapatybės dalimi – neįsivaizduoju savęs be jų. Kuomet aplinkiniams pasakoju, jog klausos aparatai turi ausinukų funkciją, dėl kurios net paskaitas nuotoliu girdžiu iš karto „ausyse“, pokalbiams telefonu aparatai atstoja laisvų rankų įrangą, sulaukiu pakeltų antakių reakcijos ir žodžių – „ir aš taip norėčiau!“. Aparatai man taip pat paliko ypatingą dovaną mano juslėms – puikiai atsimenu dieną, kuomet pirmą kartą gyvenime išgirdau gegutę kukuojant“, – šypsosi Agnė.
Gydytoja: nereiktų delsti ilgiau jaučiant simptomus
„Tinkamas darbo ir poilsio rėžima, sveika ir subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, geros emocinės būsenos palaikymas, visi šie dalykai svarbūs ir klausai. Kalbant labai konkrečiai apie klausą, tai reiktų skirti dėmesio triukšmo poveikio mažinimui bei jos apsaugai. Būnant triukšme naudotis apsaugos priemonėmis, naudojantis ausinukais neklausytis per garsiai, per ilgai. Reiktų žiūrėti atsakingai ir pajutus simptomus nedelsti ir kreiptis pagalbos“, – sako Santaros klinikų gydytoja otorinolaringologė-audiologė Vija Vainutienė.
Gydytoja sako, kad jei simptomus jaučiate kurį laiką, tai jau ženklas, kad kažkas yra negerai ir būtina specialisto konsultacija. Būna, kad simptomai būna ir praeina, jeigu tarkime pabūname triukšmingoje aplinkoje ir pereiname į ramesnę. Bet jeigu nepraeina, bendraujant norisi vis dažniau, kad kiti garsiau kalbėtų ar pakartotų, ką sakė, ar aplinkiniai pastebi, kad žmogus per garsiai žiūri televizorių ar klausosi muzikos, reiktų sunerimti. Būna, kad žmogus net nustoja bendrauti, slėpdamas negalią. Žmogus užsidaro, jam lengviau kitą kartą nebendrauti nei prašyti pakartoti, ką kitas žmogus sakė. Svarbu atkreipti ne tik pačiam žmogui dėmesį į pakitusią klausą, bet ir stebėti artimus savo.
Gydymas priklauso nuo priežasties, klausos aparatai padeda ne tik girdėti, bet ir socialiai neatsiskirti
„Pats gydymas priklauso nuo klausos sutrikimą sukėlusios priežasties. Kai kada galima labai greitai atstatyti klausą, pavyzdžiui, išplaunant kamštį arba per kelias dienas galima padėti žmogui, gydant ausies uždegimą. Bet esant klausos nervo pažeidimui, klausos negalime sugražinti. Tais atvejais skiriame medikamentus, kad klausa neblogėtų, stabilizuotųsi klausos būklė. Jeigu klausos pablogėjimas susijęs su amžiumi , yra tas pats klausos nervo pažeidimas ar kitos priežastys, tai efektyviausia priemonė yra klausos aparatas. Tai nėra gydymas, bet tai yra efektyviai klausą gerinanti priemonė“, – pastebi gydytoja.
Pasak pašnekovės, klausos aparatai prieinami visiems, kam jų reikia. Rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją, kad specialistas įvertintų klausą, padarytų tyrimus ir jeigu jau nustatomas tam tikro laipsnio klausos sutrikimas, žmogui rekomenduojama ši priemonė.
„Kiekvienais metais klausos aparatai naujesni, tobulėja technologijos, atsiranda vis efektyvesnės klausą gerinančios galimybės. Klausos aparato bijoti nereikia, tinkamai sureguliuoti jie klausos tikrai negadina, kaip tik nenaudojant aparato, galima sau pakenkti, vystosi ir bendravimo problemos, užsidarymas, socialinė izoliacija, depresiniai susirgimai, o aparatai tik padeda. Jaunimas, paaugliai įpratę naudotis įvairiomis technologijomis, tai ir ausinėmis, ausinukais, tad klausos aparatų dėvėjimas jų netrikdo, dažniau susiduriame su vyresnių žmonių nuogąstavimais, kad naudojant klausos aparatus aplinkiniai pastebės jų klausos negalią“, – sako V. Vainutienė.
Net pusė klausos sutrikimą turinčių nežino apie valstybės kompensaciją klausos aparatams įsigyti
RAIT atlikta klausos sutrikimų turinčių asmenų apklausa vyko su tikslu išanalizuoti klausos aparatų naudojimo įpročius ir galimą naudojimo potencialą Lietuvoje, išsiaiškinti klausos aparatų naudojimo naudą, sužinoti, kokie yra pagrindiniai informacijos apie klausos aparatus informacijos šaltiniai
Tyrimo dalyviai buvo tie, kurie turi klausos sutrikimą ir nenešioja klausos aparatų ir tie, kurie nešioja.
Net 49 proc. klausos sutrikimų turinčių žmonių nežino apie valstybės kompensaciją klausos aparatams įsigyti dėl to, kad trūksta informacijos sklaidos.
Kaip didžiausią naudą pradėjus klausos reabilitaciją žmonės įvardina „pasitikėjimą savimi“ ir „socialinį gyvenimą“. Tai reiškia, kad nusilpus klausai, pirmiausia silpsta ir pasitikėjimas savimi.
Pagrindinės tyrimo išvados: pradėjus naudoti klausos aparatą labiausiai padidėja pasitikėjimas savimi
Respondentai, naudojantys klausos aparatą (-us), dažniau linkę tikrintis klausą palyginti su asmenimis, turinčiais klausos sutrikimą, tačiau šiuo metu nenaudojančiais klausos aparato.
Daugiau nei pusė klausos aparato naudotojų klausą tikrinosi per paskutinius 12 mėn. (57%). Tuo tarpu, tarp klausos aparato nenaudojančių respondentų tokių buvo vos ketvirtadalis (25%). 15 proc. nenaudojančių klausos aparato (-ų) apklausos dalyvių niekada nėra tikrinęsi klausos pas specialistą. Tarp visai nesitikrinusių klausos daugiau jaunesnių apklausos dalyvių (18-34 m.)
Klausos patikrinimas yra dažniausiai atliekamas LOR gydytojo kabinete (73%). Reikšminga dalis apklausos dalyvių, naudojančių klausos aparatą (-us), klausą tikrinosi specializuotame klausos centre (43%). Nenaudojantys klausos aparato apklausos dalyviai pastarąją vietą renkasi reikšmingai rečiau (9%).
Daugiau nei pusė nešiojančių klausos aparatą naudoja tik vieną klausos aparatą (58%), likusi dalis teigė naudojantys du aparatus (42%). Du trečdaliai apklausos dalyvių klausos aparatą įsigijo prieš 4 metus ar anksčiau (63%). Klausos aparatas dažniausia keičiamas kas 5 ar daugiau metų (71%).
Klausos aparatai dažniausiai perkami specializuotame klausos centre (90%). Klientams svarbiausi pasirinkimo kriterijai yra klausos aparato kaina (vidutinis svarbos vertinimas – 4,5 balo iš 5) bei gydytojo rekomendacija (4,2 balo iš 5).
Pagrindinės priežastys paskatinusios įsigyti klausos aparatą yra vis silpnėjanti klausa (67%), LOR gydytojo rekomendacija (49%) bei susirūpinimas dėl savo saugumo (26%).
Didžioji dauguma klausos aparatą (-us) naudojančių apklausos dalyvių yra informuoti apie kompensacijas klausos aparatui įsigyti (87%). Tuo tarpu, tarp klausos aparatų nenaudojančių respondentų vos pusė žinojo apie šias kompensacijas (49%). Pusė klausos aparatų naudotojų įsigydami klausos aparatą gavo bent dalinį valstybės finansavimą (52%).
Respondentams yra svarbiausia gerai girdėti namuose bendraujant su šeimos nariais, pokalbio didelėje grupėje metu bei darbe. Klausos aparatų naudotojai išreiškė aukštesnę gero girdėjimo svarbą daugelyje situacijų. Nenaudojantiems klausos aparato taip pat labai svarbu gerai girdėti kalbant telefonu ar būnant triukšmingoje aplinkoje. Geras girdėjimas kalbant telefonu aktualesnis jaunesniems apklausos dalyviams (18–34 m.).
Klausos aparatų naudotojai apklausos metu išskyrė aukštą klausos aparato naudą įvairiose gyvenimo srityse. Anot respondentų, svarbiausia yra padidėjęs pasitikėjimas savimi (78% apklausos dalyvių šį aspektą įvertino 4 arba 5 balais) bei pagerėjęs socialinis gyvenimas (75%). Taip pat, respondentai į˛velgė pagerėjimą dalyvaujant grupiniuose užsiėmimuose bei darbiniuose santykiuose (po 72%).
Apklausos dalyviai, turintys klausos sutrikimų, tačiau šiuo metu nenaudojantys klausos aparato, pagrindine to priežastimi išskyrė tai, kad, jų nuomone, jų klausa dar nėra pakankamai „prasta“, kad būtų būtinas klausos aparatas (59%). Taip pat, dalis įvardijo, kad klausos problema yra tik su viena ausimi ar yra patiriamas spengimas ausyse (po 19%). 14% apklausos dalyvių mano, kad klausos aparatas yra nepatogus nešioti.
