– Pradėkime nuo platesnio klausimo – ar tikrai klausos sutrikimai yra dažnas reiškinys tarp vyresnio amžiaus žmonių?
– Taip, tikrai dažnas, nes vyresniame amžiuje jau prasideda amžiniai klausos pokyčiai – senėjimas. Ir klausa dažniausiai silpsta pamažu, šie procesai prasideda jau nuo 45–50 metų.
Taip pat klausos nusilpimui vyresniame amžiuje įtakos turi darbas triukšmingoje aplinkoje, persirgtos ligos, įvairios infekcijos, traumos.
– Kokie yra pirmieji jau prastėjančios klausos požymiai? Kada žmogus jau turėtų sunerimti?
– Tų požymio tikrai yra ne vienas, bet išskirčiau tokius esminius: kai jau tampa sunku išgirsti šnabždesį, tylią kalbą, sunku suprasti pokalbį, kai kalba daugiau žmonių, esame triukšmingoje aplinkoje, garsiname televizorių, atrodo, kad visi žmonės murma, nuolat prašome pakartoti. Pajutus bent kelis šiuos simptomus tikrai rekomenduojame pasitikrinti.
– Jūsų nuomone, pastebėjimu, ar tikrai Lietuvos senjorai pakankamai savo klausa rūpinasi ir kreipiasi į specialistus?
– Sakyčiau, situacija tikrai gerėja ir bėgant laikui vis daugiau dėmesio žmonės skiria klausai ir apskritai savo sveikatai, tačiau vis dar yra linkę gėdytis šio sutrikimo.
Kaip pastebime remiantis statistiniais duomenimis, tik 1 iš 20 žmonių, turinčių klausos sutrikimą, laiku kreipiasi pagalbos. Paprastai yra delsiama net iki dešimties metų, kol išdrįstama pasitikrinti klausą ir imtis veiksmų. Tad tas laiko tarpas tikrai yra gana didelis.
– Kas gali nutikti pernelyg uždelsus, kokie gali būti to padariniai?
– Vėlgi tas delsimas įvyksta dėl to, kad klausa silpsta pamažu, ne staiga, ir paprastai mes to nepastebime, todėl ir delsiame. Bet padariniai tikrai yra gana dideli, nes klausa turi įtakos ne tik mūsų socialiniam gyvenimui, emocijai, bet ir fizinei sveikatai.
Kas atsitinka? Pradedame vengti įvairių renginių. Nenorime susitikti su artimaisiais, sėsti prie bendro stalo, nes tai reikalauja daug pastangų, vis tiek neišgirsiu, nesuprasiu. Taip pat blogėja atmintis, mažiau savimi pasitikime ir tuo pačiu didėja rizika susirgti demencija.
– Ką iš tiesų reiškia rūpintis savo klausa? Ar laiku kreiptis į specialistus, kaip ji pradeda silpnėti, ar reikėtų imtis kokių nors veiksmų, kol ji dar nepradėjo silpnėti?
– Galbūt tai yra visos bendros priemonės, kurios galioja apskritai mūsų sveikatai: neturėti žalingų įpročių, vengti labai triukšmingos aplinkos. Nuo 65 metų rekomenduojama kartą per metus pasitikrinti savo klausą, kad pastebėtume tuos silpimo procesus kuo anksčiau. Nes kuo anksčiau pastebime, tuo lengviau yra padėti ir tuo lengviau žmogui adaptuotis su klausos gerinimo priemonėmis.
– Gerai, tai įsivaizduokime, kad žmogus pastebi, jog jo klausa prastėja, kreipiasi į specialistus. Kokie yra galimi sprendimo būdai klausai pagerinti?
– Visų pirma, reikalinga konsultacija, per kurią patikriname klausą ir pamatome, kur yra problema, ar reikia gydytojo konsultacijos, ar jau reikia taikyti atitinkamas klausos gerinimo priemones.
Pagrindinė priemonė yra klausos aparatai, kurie yra pritaikomi ir parenkami individualiai pagal kiekvieno žmogaus poreikius, klausos nusilpimo lygį. Tikrai nejaučiamas joks diskomfortas, jie yra maži, nepastebimi.
– Vis dar nemažai žmonių turi klaidingų įsitikinimų apie klausos aparatus. Kokie tie dažniausiai pasitaikantys klaidingi įsitikinimai?
– Sakyčiau, dažniausias, kurį aš išgirstu, tai manymas, kad klausos aparatai blogina klausą. Kitu atveju žmonės mano, kad, jei pradės nešoti aparatą, visi tai pastebės. Dar kitu atveju žmonės turi blogą patirtį su internete įsigytais pigiais neveiksmingais garso stiprintuvais. Arba apskritai pabando užsidėti kaimyno, giminaičio klausos aparatą ir, aišku, nepajunta jokio pagerėjimo, girdi tik triukšmą, ūžimą ir mano, kad jokios priemonės negali pagelbėti.
– Papasakokite, kaip yra – ar klausos aparatas yra skirtas vienai ausiai, ar reikia juos du įsigyti? Ir kokia yra klausos aparatų priežiūra, ar ji sudėtinga?
– Dažniausiu atveju reikia nešioti du klausos aparatus, nes turime dvi ausis, kaip dvi akis, dvi rankas, dvi kojas, jeigu norime to gero rezultato. Būna atvejų, kad užtenka ir vieno, bet labai mažas procentas.
Dėl priežiūros, pačių aparatų tipų yra labai daug ir kiekvienu atveju pritaikoma individualiai, kad žmogui būtų lengva su juo susitvarkyti. Yra atsižvelgiama į amžių, regą, motorines galimybes.
Kalbant apie priežiūrą – nieko sudėtinga. Yra kraunamų klausos aparatų, tai su jais viskas paprasta, nes nereikia keisti jokio elemento kas savaitę, tik įstatyti į stovelį ir pakrauti. O tą dalį, kuri dedama į ausį, reikia valyti drėgnomis servetėlėmis arba įprastai nuplauti vandeniu. Kaip valome ausis, taip valome ir klausos aparatus.
– Esu girdėjusi tokių pastebėjimų, kad klausos aparatas neva naudojamas tik tada, kai kur nors išeinama. Kaip yra iš tiesų?
– Labai daug šioje vietoje netiesos. Reikia suprasti, kaip apskritai veikia klausos aparatai. Jie yra kaip raumenų treniruoklis – jie stimuliuoja klausos centrus smegenyse ir neleidžia silpti mūsų klausai, bet gerina kalbos suvokimą. Tai čia galbūt ir galima palyginti su mūsų raumenimis. Na, jeigu mes atsistosime ir pajudėsime tik kartą per savaitę, o visą kitą laiką sėdėsime, mūsų raumenys nustos funkcionuoti ir taps sunku net atsistoti. Tokie pat procesai vyksta ir su klausa. Jeigu aparatą naudosime tik kartais, kai kur nors išeiname, klausa vis tiek toliau silps ir mūsų klausos centrai toliau atrofuosis.
– Ar būna tokių situacijų, kai klausos aparatai jau nebegali padėti?
– Tokių atvejų pasitaiko labai retai. Per 13 metų, kiek dirbu ir esu pastebėjusi, tokių atvejų turėjau gal tik penkis. Visais atvejais padeda, tik skiriasi laikas, kada gauname tą teigiamą rezultatą. Vienais atvejais tą efektą pajunti jau tą pačią ar kitą dieną, kitu atveju prireikia dviejų savaičių, mėnesio ar pusės metų.
– Turbūt ir patys žmonės turėtų duoti sau laiko įsivertinti, pasibandyti?
– Taip, dėl to, kad ir pamažu silpsta mūsų klausa, paprastai apie 10 metų. Taigi negalime iš karto per vieną dieną atkurti visų procesų, nes praėjo per ilgas laiko tarpas.
– Ir pabaigai noriu pasiteirauti, kokios yra klausos aparatų kainos ir ar senjorai gali kreiptis dėl kompensacijos?
– Klausos aparatų kainų intervalai yra nuo 510 iki 2500 eurų. Pasirinkimas – tikrai platus.
Kalbant apie kompensaciją, suaugusiam žmogui kompensuojami du aparatai kartą per penkerius metus. Tad tikrai aparatą galima įsigyti pigiau.
Kitas momentas, klausos aparatai perkami ne vieniems metams. Jie nešiojami mažiausiai 5–7 metus. Tad, kai išnešioji tiek metų ir kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro, ta investicija atsiperka.
