Anot jo, šių laivų kultūra ypatingai paplitusi Jungtinėse Valstijose, Olandijoje, Anglijoje, Vokietijoje.
„Žmonės tiesiog gyvena houseboat‘uose, tai yra jų namai, o kai kurie daro verslą iš to, nuomoja kaip viešbučius. Gali gyventi, atsišvartuoti ir plaukti toliau, grįžti vėl gyventi. Tai gali būti kaip savaitgalio sodyba“, – kalbėjo A. Ramanavičius.
Jo teigimu, laivais prekiaujanti įmonė Lietuvoje neturi savo tikslinio kliento, tačiau Europoje tai populiaru.
„Ypač stiprūs mūsų konkurentai iš Vokietijos ir Lenkijos. Vieną mūsų modeliuką galima rasti Vilniuje Neryje, Jurbarke ir Nidoje. Bet tie klientai daro verslą, plukdo klientus. Nedideli namukai plaukioja Trakuose, čia vietinis vilniečio verslas – gabenti turistus“, – dalinosi pardavimų vadovas.
Anot jo, naudotis tokiais namukais galima bet kokiu oru, nesvarbu ar yra stiprus vėjas, galima tiesiog užsidaryti ir grožėtis apylinkių vaizdu.
„Gyventi houseboat‘e galima pilnavertiškai. Yra ir šildymas, tualetas, virtuvė, kriauklė. Tas pilnavertis gyvenimas labai priklauso nuo kai kurių dalykų. Visada reikia pasipildyti elektra, vandeniu, nėra taip, kad pasistatai kaip nori ir gyveni“, – kalbėjo A. Ramanavičius.
Jis priduria, kad pagal Lietuvos įstatymus, varikliui, kuris turi daugiau negu 25 arklio galias, reikalingos motoristų teisės.
„Faktiškai visi houseboat’ai reikalauja net ir didesnių variklių, o ilgesni negu 7 metrų laivai privalo registruotis. Patys houseboat‘ai būna skirtingų didžių, bet konkrečiai pas mus jie nuo 11 iki 17 metrų ilgio. Pati didžiausia kvadratūra su antru deniu yra 107 kv. m., o tai yra tikrai nemažas plotas“, – kalbėjo įmonės atstovas.
Norint įsigyti tokį laivą teks sumokėti nemažą pinigų sumą. Pasak A. Ramanavičiaus, jeigu kalbėti apie vidutinę kainą, toks laivas gali kainuoti 150–160 tūkst. Eur.
„Tokia suma gali būti ypatingai po to, kai pabrango medžiagos, o toliau viskas priklauso nuo opcijų ir ko klientas papildomai nori, nes galimybės ribotos, bet sąlyginai didelės: nuo šildomų grindų, kondicionierių, elektrinių inkarų ir t. t. Ta kaina gali išaugti iki 200–250 tūkst. Eur. Čia jeigu kalbame apie houseboat‘us, kurie skirti vidaus vandenims (upės, ežerai, Kuršių marios), į jūrą su jais negalima plaukti, jie yra D kategorijos, jeigu kalbėti apie houseboat‘us, kurie gali išplaukti į jūrą, ten jau yra kita istorija, kitokios specifikacijos, langai, durys, o kainos prasideda nuo 250 tūkst. Eur. O pamatyti juos jūroje yra labai retas atvejis, nebent kažkokiose jūrinėse valstybėse“, – kalbėjo jis.
A. Ramanavičius priduria, kad Neris būtų puiki vieta šiems laivams, ypatingai turistiniams ir pramoginiams tikslams, tačiau pakrantė kol kas nėra patogi tam, reikalingos elektros stotelės, vandens kolonėlės.
„Reikia prisipildyti vandens, pasikrauti akumuliatorius, nes saulės energija tiek nepakrauna, kiek turėtų. O žiemą juos reikia iškelti, nes kai viskas aplink suledėja, tai gali juos sudaužyti. Jeigu tai yra ramus vanduo, mes jų nekeliame. Vieną tokį turime Drevernoje, jis gali ramiai stovėti tame vandenyje. Dėl Neries man norėtųsi labai, kad ten galima būtų patvarkyti tą krantinę ir įgalinti ją.
Šiaip paėmus tą patį Berlyną ar Frankfurtą, ten yra stipriai propaguojami tokie dalykai, ten gyvena tiek privatūs žmonės, tiek ir turistai, tikrai smagu žiūrėti. Mūsų 4 laivai stovi Lenkijoje, jie tiesiog nuomojami kaip viešbučiai, kai pasikalbame su klientais, jie sako, kad ši pramoga jiems labai patinka. Ženevoje irgi stovi vienas mūsų laivas, prie pat fontano. Tą laivą savininkai per nuomą atmušė per pusantrų metų, todėl jau į pliusą eina. Lietuvoje kol kas tai nėra populiaru“, – kalbėjo jis.
Paklausus, kiek yra patvarus ir tvarus toks gyvenimo būdas ant vandens, A. Ramanavičius atsako, kad kaip ir kiekvieną daiktą prižiūrint viskas bus gerai.
„Varikliui tepalus pasikeisti, dar kažką pasižiūrėti ir t.t. Praėjus metams akumuliatorių būtų verta pasikeisti, o tam specialistų nereikia. O toliau kaip ir namuose, elektros instaliacija, lemputė ar saugiklis koks gali perdegti. Mūsų houseboat‘ai daromi taip, kad būtų lengva daryti techninį aptarnavimą. O vandeniui jokios taršos tam nėra, viskas surenkama į pontonus. Vienas bakas yra skirtas geriamam vandeniui, o kitas skirtas nuotėkoms. Yra bako talpos rodikliai, kurie rodo, kada jis pilnas, o pasaulyje uostai turi prie krantinės atitinkamas žarnas, kurios išsiurbia visas nuotėkas, todėl į išorę jie nieko neišmeta. Aišku, jeigu kalbėti apie benzininį variklį, kiek jis teršia ar ne? Atsiranda ir elektriniai varikliai, bet jie ne visiems įkandami finansiškai“.
