Norinčių užsiimti vandens sportu daugėja taip sparčiai, kad treneriams ne visada pavyksta priimti visus, svajojančius išbandyti vandens ir vėjo jėgą. Vienos įdomiausių, populiariausių ir gan pavojingų sporto rūšių – kaitavimas ir buriavimas – šiandien stojo ne į dvikovą. Čia laimėtojų nėra. Greičiau tai bus nuoširdūs profesionalų patarimai nežinantiems, kurį vandens sportą pasirinkti arba pasirinkus dar kartą pasitvirtinti, kad nusprendėte teisingai.
„Mokytis buriuoti niekada nevėlu! Šiandien pasirinkimas begalinis, tad nesunkiai galima rasti idealiausiai poreikius atitinkančią buriavimo formą“, – sako Juozas Bernotas, profesionalus burlentininkas, dalyvavęs net trejose olimpinėse žaidynėse – Londone, Rio de Žaneire, Tokijuje, dabar besiruošiantis vyksiančioms Paryžiuje.
Laisvalaikiu J. Bernotas buriuoja jachta, yra buriavęs Viduržemio, Karibų jūrose, Atlanto vandenyne, o kiek su burlente – visas pasaulio vietas būtų labai sunku suskaičiuoti.
„Šiuo metu su žmona Gilija ir sūnum Viesulu esame savo gyvenimo kelionėje, o mūsų laivas, pavadinimu „Gilijoga“, yra jogos ir kineziterapijos studija, kurioje puikuojasi mano burlentė iš Tokijuje vykusių olimpinių žaidynių“, – sako J. Bernotas.
Paklausus, kokių investicijų reikalauja buriavimas, J. Bernotas sako, kad buriavimą galima lyginti su automobilių sportu ar panašiai: „Norint pradėti tuo užsiimti gali užtekti kelių šimtų eurų, o buriavimo viršūnėje, kaip ir „Formulėje 1“, biudžetui ribų nėra.“
Nepriklausomai nuo buriavimo klasės, nesvarbu, ar tai būtų burlentės, kaitai, ar netgi jachtos, profesionalus sportininkas rekomenduoja visuomet pradėti nuo mokymų, kursų ir pamokų, kad žmogus susipažintų ir suprastų, ar tikrai norima linkme einama, o viskas, kas išmokstama pamokų metu, išlieka kaip neįkainojama patirtis.
Paklausus, kada galima save laikyti tikru buriuotoju ir ar yra kokių nors nerašytų taisyklių, J. Bernotas sako, kad dažniausiai buriuotojai būna paprasti ir nieko neskirsto į tikrus ar netikrus: „Visi, mėgstantys vandenį, gamtą ir pasikinkę vėją besileidžiantys per bangas, yra buriuotojai. Buriavimas labiau suartina su gamta, oro ir vandens stichija bei leidžia mėgautis visiška ramybe. Nors buriuotojai ir katerių šeimininkai gan skirtingi, tačiau ant vandens vyrauja pagarba vieni kitiems.“
Pasak patyrusio burlentininko, Lietuvoje buriuoti galima visur, kur yra vandens, šiandieninės technologijos ir inventoriaus pasirinkimas praktiškai visai neberiboja. Bet jei leidžia galimybės, geriau rinktis didesnius vandens telkinius, tokius kaip Kauno marios, Kuršių marios ar Baltijos jūra, kur lygesnis ir stabilesnis vėjas.
Paklausus, kokios galimybės jaunimui pasiekti aukštumų sportinio buriavimo srityje, J. Bernotas sako, kad jaunimas turi visas galimybes pasiekti pačių aukščiausių rezultatų, ir tai jau ne kartą įrodė. Tereikia daug noro, kantrybės, užsispyrimo ir pirmyn į buriavimo mokyklą. Viena žymiausių Lietuvoje – Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“.
Į klausimą, kiek buriavimas reikalauja didesnio techninio ir profesionalaus pasiruošimo nei kitas vandens sportas, profesionalus buriuotojas sako, kad nuolat kintantis vėjas, bangavimas bei kiti aplinkos veiksniai gali nulemti rezultatą, tad čia neužtenka vien fizinio pasiruošimo ir technikos. Norint gerai orientuotis aplinkoje, reiktų numatyti į priekį bent kelis tiek savo, tiek ir varžovų žingsnius, o oro sąlygų pokyčiams pažinti reikia patirties, nuojautos, neretai – sėkmės. Dar daug lemia inventorius, tinkamas jo pasirinkimas, sureguliavimas ir valdymas.
„Kaitavimas yra buriavimo šaka, tad neklysime sakydami, kad tai ir yra buriavimas, – kasdien tobulėjantis, išvystantis didžiausius greičius ant vandens: „Sportininkai plaukia nešami vėjo vietoj burių naudodami kaitą. Buriavimas tuo ir žavus, kad aprėpia viską – nuo megajachtų iki aitvarų“, – buriavimo ir kaitavimo panašumus pamini J. Bernotas.
Paklausus, kokį vandens sportą rekomenduotų rinktis, norint juo užsiimti Lietuvoje, burlentininkas tikras, kad tai priklauso nuo žmogaus, kuris nori pradėti buriuoti, bei vietovės: „Rekomenduočiau išbandyti kuo daugiau skirtingų buriavimo šakų – burlentes, kaitus, jachtas, wing'us ir tik tuomet spręsti, prie ko labiausiai linksta širdis. Nieko pirkti nereikia – gausu mokyklų, kursų, nuomos, o įgyti įgūdžiai vėliau tikrai pasitarnaus.“
Buriavimo stovyklų kainos, pasak J. Bernoto, prasideda nuo keliasdešimt eurų. Pirmiausia reiktų nuspręsti, kokia buriavimo šaka labiausiai traukia, ir tuomet bus nesunku rasti kainas internete.
„Buriuojant svarbu tinkamai pasiruošti esančioms oro sąlygoms, nes gali užklupti lietus ar šaltas vėjas. Ant vandens laikas prabėga labai greitai, tad reikėtų paskirti bent keletą valandų. Nakvynė jachtoje (jų šiandien poilsiautojams siūloma Nidoje) – įdomi patirtis, tačiau joje nėra daug vietos, gali nebūti kokių nors patogumų, tad svarbu tinkamai įvertinti savo poreikius bei tam nusiteikti“, – sako pašnekovas.
J. Bernotas džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių atranda buriavimą: „Kauno jachtklube nebetelpa pramoginės jachtos, buriavimo mokyklėlėse vis daugiau lankytojų, norinčių išmokti plaukti burlentėmis ar kaitais. Nuolat gerinama infrastruktūra. Manau, kad buriavimo ir laivininkystės populiarumas Lietuvoje tik didės ir drąsiai galėsim vadintis jūrine valstybe, nesvarbu, ar buriuojama Baltijos jūroje, ar nedideliame ežere.“
Paklausus, kokios realios galimybės išmokti valdyti laivą jo neturint ir kiek reikia praktikos, J. Bernotas sako, kad teoriškai galima viską, tačiau praktika yra praktika ir kartais tenka atsidurti tokiose situacijose, kai tik patirtis gali išgelbėti: „Ar galima išmokti vairuoti automobilį jo neturint? Teoriškai – taip. Supratimas apie laivo valdymą atsiranda per pirmą dieną.“
Į klausimą apie žmonių nerimą, kad laive juos užsups, burlentininkas atsako, jog tikrai retai kada užsupa nedideliuose vandens telkiniuose ar jūroje netoli kranto. Nors su laiku žmogaus organizmas nepakito ir vienus supa labiau, kitus mažiau, tačiau yra vaistų nuo jūros ligos ir jie puikiai veikia.
Paklausus, kokių klaidų dažniausiai daro naujokai buriuotojai, J. Bernotas mano, kad didžiausia klaida padaroma pačioje pradžioje – tai bandymas pradėti savamoksliškai arba su negebančiais mokyti ir tam reikiamų sąlygų bei inventoriaus neturinčiais draugais ar pažįstamais.
„Yra platus pasirinkimas specialių kursų bei mokymų, kur dirba savo srities profesionalai. Tai padeda sutaupyti daug laiko, be reikalo iššvaistytų lėšų, užkerta kelią nelaimingiems atsitikimams. Profesionalai neretai galvoja, kad viską žino bei moka, ir nustoja tobulėti. O tobulintis reikia nuolatos, niekas nestovi vietoje“, – neabejoja J. Bernotas.
Pašnekovas perspėja, kad buriavimas yra vandens sportas, o vanduo gali kelti pavojų: „Šis sportas pavojingas tiek, kiek nesilaikoma pagrindinių saugumo reikalavimų bei rekomendacijų. Toks ekstremalus sportas kaip kaitavimas ar burlentės pavojingas dėl patiriamų traumų, tad reikia gerai įvertinti savo galimybes, tačiau net ir tai neapsaugos nuo sumušimų, patempimų bei panašių traumų. Buriavimas jachtomis mažiau ekstremalus, tačiau neatsargus žingsnis gali brangiai kainuoti, būtina klausyti kapitono nurodymų ir negalima elgtis neatsakingai.“
Paklausus, kokie įdomiausi renginiai, susiję su buriavimu, vyks šią vasarą, J. Bernotas sako, kad beveik kiekvieną savaitgalį vyksta įvairios varžybos visoje Lietuvoje – jachtų, burlenčių, tad tereikia pasirinkti, ką norite pamatyti.
Tikram kaituotojui nesvarbu, kurią savaitės dieną gaudyti vėją
Gabrielė Pioraitė jėgos aitvarų sportą atrado beveik prieš šešerius metus. Per tą laiką merginai pavyko apkeliauti daugybę kaitavimo vietų visame pasaulyje. Ji taip pat pradėjo dalyvauti tarptautinėse kaitavimo varžybose, gavo vieno didžiausio pasaulyje jėgos aitvarų prekės ženklo rėmimą, pagerino moterų pasaulio rekordą šuolio į aukštį kategorijoje (23,6 m.) ir įkūrė kaitavimo mokyklą „Gspot Kiteboarding“ Svencelėje. Būtent į šią mokyklą ji dabar jus kviečia ir apsilankę galbūt atrasite naują gyvenimo būdą kartu su jėgos aitvarais!
„Mokytis kaituoti galima nuo vaikystės, teoriškai nuo 11 metų, bet esame turėję ir jaunesnių mokinių! Kaituoti tikrai niekada nevėlu. Turime mokinių ir virš 70 metų amžiaus. Trečdalis kaituojančių – moterys“, – šypsosi G. Pioraitė. Ją šiandien pagauti be galo sunku būtent dėl šios veiklos, kuri užima didžiąją dalį laiko.
Kaitavimas, pasak šios sporto šakos profesionalės, sąlyginai brangus malonumas: „Pradžioje reikia investuoti į kursus apie 400–500 eurų, vėliau – ieškoti įrangos, kuri gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Viskas priklauso nuo žmogaus pasirinkimo – ar nori naujos, ar dėvėtos įrangos. Ji gali tarnauti daug metų, priklausomai nuo to, kaip saugoma, kaip dažnai naudojama. Išsinuomoti galima viską, ko tik reikia norint kaituoti, tačiau su nuosava įranga plaukti visuomet maloniau.“
Kalbant apie kaituotojų bumą, G. Pioraitė sako, kad tokių, kurie susiperka įrangą ir ją numeta sandėliuke, nėra daug, nes tai gan didelė investicija, tad ją perka iš esmės tik labai užsidegę kaituotojai: „Manau kiekvienas širdyje pajaučia, ar jis tikras kaituotojas, ar tik prijaučiantis. Jei viduryje savaitės gali mesti viską ir lėkti gaudyti vėjo – tu jau tikras kaitioras!“
Geriausios vietos Lietuvoje kaituoti, pasak G. Pioraitės, yra Svencelė ir jūra: „Svencelėje tobulos sąlygos mokytis kaituoti – lygus vandens paviršius, gėlas ir seklus vanduo. Yra kaituotojų, kurie mėgsta plaukioti jūroje, bet tam reikia būti pažengusiam.“
Profesionali kaituotoja mano, kad užsiimant šiuo sportu tik Lietuvoje pasiekti profesinių aukštumų galimybės gan mažos, nes sezonas labai trumpas: „Reikia plaukioti ir užsienyje žiemos sezonu, kad progresas būtų jaučiamas. Tačiau pasiekti rimtų rezultatų gan sunku, nes šiuo metu kaitavimas progresuoja nežmonišku greičiu ir tai pasivyti išties sudėtinga.“
Paklausus, ar kaituotojai skirstomi pagal miestus, amžių ar invetoriaus kainą, G. Pioraitė linksmai sako, kad turi išskyrę tik vieną grupę, – vadinamuosius čainikus: „Tai ką tik pradėję plaukioti kaituotojai, kurie vis dar kelia pavojų sau ir kitiems, nes gal mokėsi „pas draugą“ ir nežino visų saugumo niuansų.“
Profesionali kaituotoja sako, kad savarankiškai kaituoti galima po 8–10 val. kurso: „Tai dalinama į kelias dienas. Lyginant su wake sportu, šis sportas sudėtingesnis. Jei lygintume su surfinimu, tai kaitavimas žavus tuo, kad labai greitai galima pajusti visišką malonumą ir atsipalaidavimą plaukiant savarankiškai, o surfas reikalauja daug metų praktikos.“
Paklausus, kiek jai panašumų turi buriavimas ir kaitavimas, G. Pioraitė sako, kad jei kalbame apie burlentes, tai panašumas su buriavimu tas, jog stovima ant lentos ir gaudomas vėjas, bet burlenčių sportas reikalauja daugiau fizinio pasiruošimo. Be to, įrangos transportavimas ir pasiruošimas kaituojant žymiai paprastesnis.
Neapsisprendusiems, kuriuo vandens sportu užsiimti, kaituotoja pataria, kad jei norisi greito ir lengvo malonumo ant vandens, tai pasirinkimas galėtų būti vandenlenčių sportas (wakeboardingas). Jei norisi adrenalino, bendruomenės, gamtos ir laisvės pojūčio, tai vienareikšmiškai – kaitavimas.
G. Pioraitė pastebi, kad Lietuvoje kaitavimas labai sparčiai auga ir populiarėja. Kaitavimo stovyklos, pasak Gabrielės, kainuoja maždaug 300 eurų. Į šią kainą įeina savaitgalio maitinimas, nakvynė, vandens sportai, kaitavimo pradžiamokslis. „Stovyklos metu kaituoti neišmokstama, tik pabandoma. Tuomet žmogus supranta, ar nori tęsti šį sportą, ir grįžta pabaigti kursą privačiai. Kaitavimo stovyklos skirtos susipažinti su bendruomene, susirasti naujų draugų, praleisti jaukius vakarus prie laužo ir išbandyti kaitavimą“, – šypsosi pašnekovė.
Dažniausia naujokų klaida, pasak G. Pioraitės, daroma aitvarą pasikeliant krante: „Gan subtilus momentas, naujokai dažnai tai atlieka netaisyklingai. Norint plaukti savarankiškai, mes visuomet rekomenduojame pirmus kartus pradėti bent jau su priežiūra krante. O profesionalų klaida ta, kad daug jų bando vytis vieni kitus ir dažnai tai baigiasi traumomis. Ypač dabar, kai kaitavimas progresuoja didžiuliu greičiu. Šis sportas ekstremalus, bet kiek jis bus ekstremalus ir pavojingas, renkasi pats kaituotojas: ar plaukiama esant silpnam, ar stipriam vėjui, kokie triukai daromi, kaip greitai norima progresuoti ir panašiai. Galima kaituoti saugiai ir nerizikuojant patirti traumų, galima ir pavojingus triukus daryti, tik tuomet traumų rizika didėja.“
Paklausus, kokių šio vandens sporto renginių vyks vasarą, G. Pioraitė sako, kad Svencelėje bus kaitavimo varžybos, kuriose – komandinė ir individuali lenktynių rungtys. Taip pat savaitgaliais vyksta stovyklos. „Turėsime muaitai (Muay Thai), Wim Hof metodo ir fitneso stovyklas, suderintas su kaitavimu“, – kviečia dar nežinančius ar abejojančius, ką įdomaus nuveikti šią vasarą.