Anksčiau sovietmečiu Svencelės teritorijoje buvo ančių ferma – stovėjo apie 20-30 ūkinių pastatų, sandėlių su šalia iškastais vandens prūdais. Kiek vėliau apleistus ir nenaudojamus tvenkinius atrado jėgos aitvarų mėgėjai. Žingsnis po žingsnio ši unikali teritorija tapo rekreaciniu traukos centru.
„Visa Kuršių marių pakrantė yra pelkėta, užlietos švendrės, tokio priėjimo prie marių nelabai yra, o Svencelės teritorijoje dėl tų ančių fermų buvo sukeltas gruntas, šlaitas statesnis, priėjimas prie vandens aiškesnis ir ten natūraliai pradėjo sportuoti tiek jėgos aitvarų, tiek buriavimo mėgėjai. Tad teritorijoje įkūrėme jėgos aitvarų sporto centrą.
Aišku, ant stalo turėjome konkrečius planus ir vizualizacijas, bet čia viskas buvo kitaip nei bet kur Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse. Mūsų ambicija buvo tolima ir vizionieriška, žmonėms tai per toli – negalėjai juos imti, nuvežti ir parodyti – čia darysime taip ir taip. Net jei pateiktume Olandijos pavyzdį, daugelis sakytų: „Na kam tai, čia gi ne Olandija, niekas neturi laivų“, – pasakojo DO ARCHITECTS komandos architektas A. Neniškis.
Kiečiau nei bet kur kitur Europoje
Tarpinis teritorijos vystymo etapas – pačiu finansiškai prasčiausiu metu buvo pastatyti konteineriai. Čia viskas buvo pritaikyta jėgos aitvarų mėgėjams, jau atradusiems šią teritoriją.
„Konteinerių miestelis sąlyginai pigus ir labai suklestėjo, nes atnešė naują kokybę, infrastruktūrą, kur buvo galima sau kavinėje gerti vyną, valgyti su šeima, kol grįš pakaitomis aitvaruojantys vyras ar žmona. Jau tada tai buvo naujo gyvenimo pliūpsnis. Pamenu jie sakė, kad čia yra geriau nei bet kur kitur užsienyje. Gyveni, valgai, viskas nauja, čia pat išeini, aitvaruoji. Viskas vietoje.
Man didžiausias pasitenkinimas buvo tai, kad žmonės kalba apie Lietuvą, Svencelę, kad čia kiečiau nei bet kur Europoje. Tai tapo nauju židiniu, pradėjo formuotis naujas identitetas. Teritoriją planavome kaip miestą, senamiestį, kuriame yra daug funkcijų, kur įdomu būti, daug veiklos“, – aiškino architektas.
Netrukus Svencelė ir tapo pagrindiniu jėgos aitvarų centru, jėgos aitvarų entuziastų meka, pradėjo vykti ir burlenčių varžybos.
„Kiti procesai prasidėjo, kai atsirado pirmieji kanalai, namų grupės. Dabar jau matoma, kas toliau bus fiziškai. 2022-ieji yra pirmieji metai, kai galima pamatyti, kaip ten žmonės gyvena. Pernai dar jie nebuvo įsikūrę, nežinojo, ką veikti, nebuvo atsivežę laivų, neprisipūtę irklenčių. Šiandien matome, kas tai yra. Su tuo susidėliojo ir kainos.
Jei anksčiau šioje vietoje galima buvo įsigyti butą už 11 tūkst. litų, tai už šiandien 3,5 tūkst. eurų (maždaug tie patys 11 tūkst. litų) jau kainuoja vienas kv. m. Centrinėje dalyje kainos dabar prasideda nuo 4 tūkst. eurų už kv. m. Kai visi suvokė, koks produktas parduodamas, kainos ėmė artėti prie Nidos kainų“, – kalbėjo A. Neniškis.
Žmonės tampa marių vartotojais
Jei prieš daugiau nei dešimtmetį buvo parengta „Svencelės salų“ projekto koncepcija ir detalusis planas, tai dabar jau yra pastatyta arba arti pridavimo yra apie 20 proc. teritorijos. 10 proc. jos dar yra statybų etape, o 15 proc. – brėžiniuose.
Anot architekto, 2022 metais 30 proc. planuotos teritorijos bus pastatyta, o per ateinančius dvejus metus dar prisidės apie 30-40 proc.: „Žiūrint į laikotarpį, dabar statybos vyksta labai sparčiai, rinka perka, vystytojai stato. Priežastys logiškos – matoma, koks produktas, atitinkamai galima įvardinti kainą.“
Pašnekovas pastebi, kad projekto dar laukia ryškus šuolis, nes vis dėlto dar tik labai maža rinkos dalis nujaučia, kas čia bus.
„Analogų nėra. Tai tarsi fantazija, su kuria negali visiškai nieko susieti. Kas čia pagyveno ir paplaukiojo laivais, supranta, kad ši teritorija yra daug pranašesnė už visokias nidas ar top rekreacines vietas. Sėdęs į laivą jau esi nebe „kitoje Kuršių marių pusėje“, o tiesiog esi mariose ir visi taškai – Nida, Preila, Pervalka – lengvai pasiekiami. Kartu tai ir pramoga – gali akimirksniu nulėkti ir į tokias vietas kaip Karpynę, Ventę.
Aišku, Nidos uoste gali susitaręs prieš savaitę išsinuomoti jachtą, bet turi dėti pastangą, o čia atsiranda naujas žmonių gyvenimo būdas, kur gali spontaniškai nuspręsti – jei vakare vaikas zyzia, nori valgyti, tai sėdam į laivą ir varom picos į Nidą. Kai girdžiu, tai net ausį rėžia, tai visiškai kitoks gyvenimas. Žmonės tampa marių vartotojais. Prioritetai tokie – pirma laivas, paskui pėsčiasis, tuomet dviratis ir automobilis“, – sakė A. Neniškis.
Bendruomenei susiburti padėjo ir pandemija
Architektas pabrėžia, kad nors projekto vertė pakankamai matoma jau šiandien, bet visas potencialas dar nepasiektas.
„Šiandien daugelis nusistato kainą dar nė nežinodami, kiek tai yra gerai. Paaiškės, kai panakvosi, praplauksi, kai kaimynas pasiūlys kavos išgerti praplaukiant, kai sklypo mažumas ims atrodyti privalumas, o ne trūkumas. Mūsų koncepcija – daug viešų erdvių ir mažai privačių. Gal yra mažai erdvės kur pjauti žolę, bet šeima naudojasi mariomis, kanalų sistema kaip didele teritorija.
Iš tikrųjų nėra tokių teritorijų, kur tiek būtų investuota į viešą infrastruktūrą. Viešosios erdvės sudaro net 73 procentus visos teritorijos. Tai ją daro išskirtinę. Nespėjome greitai pastatyti visos teritorijos, pritraukti pinigų, bet vienu kartu taip nepadarysi. Jei prisiminsite, tvarūs miestai, kuriuose mums patinka, gera gyventi, buvo statomi šimtmečius“, – kalbėjo A. Neniškis.
Jis pastebėjo, kad Svencelėje kuriasi labai įvairi bendruomenė
„Vienas sluoksnis – jėgos aitvarų entuziastai, kurie čia buvo, žino ir vertina šią teritoriją, nori auginti čia savo vaikus ir sportuoti. Yra ir dalis klaipėdiečių, kuriems tai yra dar vienas nekilnojamo turto objektas, turintis privalumų. Publikos įvairumas geras miesto atmosferai kurti“, – sakė pašnekovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bendruomenei Svencelėje formuotis padėjo ir pandemija: „Nuotolinis darbas atnešė galimybę daugiau žmonių įsikurti Svencelėje ir čia gyventi. Tarsi vasarnamis, bet čia gyvenu pusę metų. Nuotolinis darbas tai leidžia. Šiaip teritorijai labai svarbu, ar ji bus sezoniška, ar turės vietinius gyventojus. Tokiuose kurortiniuose miestuose kaip Palanga, Šventoji veiksmas vyksta vasarą, o žiemą – tuščia. Tas tuštumas, monotoniškumas nuvalkioja. Nėra brandžios bendruomenės, kuri komunikuotų, kur žmonės galėtų pažinti vieni kitus.“
„Vandens virusas“ išplito aplink
Iš viso iki 2025 metų per tris projekto plėtros etapus ketinama baigti 4 salų statybas ir pastatyti 100-ą gyvenamųjų namų. Šiuo metu finišo linijos link artėja antrasis projekto „Svencelės salos“ plėtros etapas.
Antrojoje ir trečioje salose bus pastatyti 32 A++ klasės vienbučiai namai, kurių plotas svyruoja nuo 80 iki 134 kv. m.
Didžiuosiuose namuose įrengti keturi gyvenamieji kambariai ir SPA zona kartu su galimybe įsirengti sūkurinę vonią ant erdvių, 75-93 kv. m ploto stogo terasų. Pirmajame „Svencelės salos“ plėtros etape pastatyti 33 A+ klasės gyvenamieji namai, kurių plotas siekia nuo 45 iki 160 kv. m. Taip pat išvystyta inžinerinė infrastruktūra: išplėtota vandens kanalų sistema, iškastos krantinės, pastatytas tiltas, įrengti pėsčiųjų takeliai, įrengtas vandentiekis ir nuotekų tinklai, suformuotas įplaukos kanalas.
Kiekvienam „Svencelės salų“ gyventojui priklauso dalis vandens kanalo kartu su privačia vieta laivui prie namo. Greta kiekvieno namo įrengtos specialios rozetės ir neužšąlantis lauko vandens čiaupas, kurie leidžia tinkamai pasirūpinti automobiliu, elektromobiliu ir laivų priežiūra.
Investicijos į pirmąjį ir antrąjį projekto etapą sieks apie 14 mln. eurų.
Architektė Sabina Daugėlienė pastebėjo, kad nors viskas prasidėjo nuo „Svencelės salų“ parengto detaliojo plano, tašiau visas šis „vandens virusas“ labai sparčiai išplito: „Aplink dabar įgyvendinta nemažai pavienių pastatų ir jų grupių projektų, tad tos Svencelės ribos tarsi išsiplėtė ir procesas – jau daugelio vystytojų ir architektų rankose.“
Pavyzdžiui, greta vykdomas ir kitas „Svencelės saloms“ priklausantis projektas – „Nendrių namai“. Iki 2022 metų IV ketvirčio projekto teritorijoje bus pastatyti 7 tribučiai karkasiniai namai, kuriuose rinkai siūlomas 21-as dviejų kambarių butas, iš kurių – 6 jau rezervuoti. Butų plotas sieks 40–41 kv. m. Tribučiai namai yra suprojektuoti taip, kad gyventojai turėtų privatumą: kiekvienam butui priklausys lauko arba stogo terasa ir po 2 automobilių stovėjimo vietas.
Teritorijoje taip pat bus pilnai sutvarkyta aplinka ir infrastruktūra: atliktas apželdinimas, įrengti pėsčiųjų takeliai ir apšvietimas. „Nendrių namai“ gyventojams bus suteikiama pirmenybė įsigyti laivo parkavimo vietą Svencelės uoste, esančiame 400 m atstumu nuo kvartalo.