Buriavimas

Buriavimas yra judėjimas burėmis, kurios vėją naudoja kaip energijos šaltinį. Pasak buriuotojų, tai gali būti ne tik sporto šaka, bet ir gyvenimo būdas. Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas Raimundas Daubaras teigia, kad jachtų būna įvairių, o viskas priklauso nuo to, kokio tikslo sieki.

„Yra mažyčių olimpinės klasės sporto jachtų, yra ir kruizinių, kurias buriuoja nuo 4 iki 20 žmonių. Taip pat yra ir pramoginio laisvalaikio jachtų, jose žmonės praleidžia nežinia kiek laiko, pardavę namus keliauja aplink pasaulį; tai tampa pomėgiu – jie grožisi gamta, vandeniu, perpranta, kas yra vėjas“, – kalbėjo jis.

Anot R. Daubaro, pirmasis jo pabandymas plaukti jachta įvyko 2004 m., toliau – kruizinė jachta šeimai ir sportinės jachtos.

„O 2008 m. atsirado „Ambersail“, esu jos savininkas, plaukėme aplink pasaulį. Dabar tenka prisidėti ir prie „Ambersail-2“, ji dalyvavo, kai buvo Karibų plaukimo sezonas“, – kalbėjo buriuotojas.

Raimundas Daubaras

R. Daubaras priduria, kad šiame sporte jį žavi, jog jame nėra amžiaus cenzo. Buriuoti gali tiek vaikai nuo 4–5 m., tiek 80-metis senjoras. Nėra jokio lyčių skirtumo. Buriuotojas pastebi, kad tai – ne tik fizinis, bet ir intelektualus sportas.

„Buriavimas yra intelektualus sportas, bet reikalingas ir fizinis pasiruošimas tam tikriems veiksmams atlikti. Vėjas visada sukiojasi ir tu niekada nenuplauksi į tikslą tiesiai kaip su motorine transporto priemone. Svarbu į tikslą plaukti artimiausiu kampu, pasiekus didžiausią greitį, nes jeigu į tikslą plauksi labai aštriu kampu, tai gali ilgai užtrukti. Turi pasirinkti geriausią sprendimą, koks greitis, kampas tinka, kada kitą burę keisti, kuri labiau tinka vėjui, tad čia nemažai ir intelektualaus pasiruošimo“, – kalbėjo R. Daubaras.

Pasak jo, reikia gerai išmanyti ir gamtos dėsnius, nes tai pagrindinis plaukimo variklis.

„Jeigu užkelsi dideles bures ir bus stiprus vėjas, tai jis gali sulaužyti jachtą, bet yra daug priemonių, kurios leidžia apsisaugoti nuo to. Plaukdamas ta pačia jachta sumažini buringumą ir pasitinki audrą gana saugiai. Mes juokaujame: kai pajauti, kad reikia sumažinti bures, iš karto jas reikia ir susimažinti, nes paskui bus per vėlu. Nesumažinus kas nors gali trūkti, plyšti ir t. t. O ką reiškia stabdyti? Su jachta tu negali stabdyti – darai manevrą, kad neatsitrenktum. Jeigu jachta didelė ir jos korpusas aukštas, ji vistiek dreifuoja, nes neša patį korpusą“, – kalbėjo jis.

Pasak buriuotojo, geriausia šio sporto mokytis nuo ankstyvaus amžiaus, nes vaikai yra imlesni, o nesiekiantys didelių rezultatų gali mėgautis plaukimu laisvalaikio jachtomis.

„Sporto mokykloje, grupėje, būna nuo 5 iki 10 vaikų ir vienas treneris. Vaikai turi apsaugos liemenes, juos paleidžia nuplaukti atstumą, paaiškina, kaip viskas veikia. Tobulėja vaikai greitai, jie imlesni negu suaugę. Jei suaugę nori išlaikyti laivininko kvalifikaciją, reikia baigti 8 ir 12 savaičių (savaitgaliais) kursą, paskui yra praktiniai mokymai Kaune, Trakuose, Kuršių mariose, Baltijos jūroje.

Jachta „Ambersail-2“

Kiekvienas lanko mokslus pagal savo gabumus. Vienas gali būti apsigimęs vairuotojas, o kitam reikės daugiau laiko visko išmokti. Tie vaikai, kurie pradėjo buriuoti nuo vaikystės, dabar yra patyrę kapitonai, sportininkai ir varžosi pasaulyje kaip lygūs su visais. Mūsų profesionalų lygis labai aukštas, ypač tuose laivuose, kur sportuoja įgula. Dar populiaru susirinkti su draugais į grupę ir plaukti laisvalaikio jachtomis po 6–8 žmones. Jie išsinuomoja laivą Kroatijoje, turi patyrusį kapitoną, kelis žmones, kurie bent šiek tiek išmano buriavimą, ir plaukia atostogų“, – kalbėjo jis.

Anot LBS atstovo, mokytis buriuoti vaikui gali kainuoti ir 20 Eur per mėnesį, nes tam tikros savivaldybės propaguoja šią sporto šaką.

„Tarp tokių miestų yra Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Vilnius. Komercinė kaina gali būti ir virš 100 Eur. Savivaldybių sporto mokyklų kaina gana maža. Beje, pradėjus buriuoti nebūtina pirkti brangiausios jachtos. Jeigu nori įsigyti naują „Optimist“ klasės jachtą, tai kainuos 22,5 tūkst. Eur, o panaudotą galima rasti už žymiai mažesnę kainą. Vaikas dar tik mokosi ir bando suprasti, kas yra buriavimas, tam naujos jachtos nelabai reikia“, – kalbėjo R. Daubaras.

Jis priduria, kad šiuo metu LBS priklauso arti 40 buriuotojų klubų, o sąjunga vienija 700 buriuotojų. Jeigu skaičiuotume ne tik LBS narius, o ir mėgėjus buriuotojus, gali būti ir 2,5–3 tūkst. žmonių.


Plaukimas motorine transporto priemone

Buriuojant svarbu atsižvelgti į vėją, oro sąlygas, o plaukiant su motorlaiviu pilotas greitį reguliuoja pats. Motorlaivių sportas yra lenktynių sporto šaka, kurioje varžosi skirtingų klasifikacijų motorlaiviai. Pasak ekspertų, bolidai valdomi panašiu principu kaip ir automobiliai, skirtumas tik tas, kad nėra stabdžių pedalo. Anot Lietuvos motorlaivių federacijos (LMF) generalinio sekretoriaus Karolio Ramoškos, kaip ir kiekviena techninė sporto šaka, taip ir motorlaivių sportas reikalauja investicijų.

„Aš pats esu visų techninių sporto šakų prezidentas (automobiliai, motociklai, vandens motociklai, motorlaiviai, aviacija) ir visur reikalingos investicijos. Galėčiau drąsiai sakyti, kad užsiimant motorlaivių sportu investicijų reikia mažiausiai iš visų techninių sporto šakų, nes nėra padangų ir kitų dalykų. Tam tikrose klasėse yra galimybė nuomotis varžyboms motorlaivį, pavyzdžiui, F2 klasėje. Kalbant apie klases, jų yra daug skirtingų. Vaikams prieš 2 metus esame įkūrę Lietuvos motorlaivių akademiją, – jie pradeda sportuoti nuo 5 metų, sportuoja su federacijos motorlaiviais, dalyvauja pasaulio ir Europos čempionatuose, beje, tų motorlaivių nereikia įsigyti. Plaukia su federacijos motorlaiviais, gauna šalmus, liemenes ir visą kitą įrangą, degalų įpilta. Kol kas mes esame įsikūrę tik Kauno mariose, motorlaivių federacijos sporto bazėje“, – kalbėjo jis.

Karolis Ramoška

Pasak K. Ramoškos, nors pasiruošimas būtinas, pradėti sportuoti galima ir vyresniame amžiuje.

„Pasiruošimo reikia, bet negaliu teigti, kad būtina pradėti jauname amžiuje. Vienas lietuvis bandė plaukti vietinėse varžybose su senu bolidu, buvo startavęs Latvijoje, pats yra iš motociklų sporto, ganėtinai greitai prisijaukino F2 bolidą ir neblogai jam sekėsi plaukti, ne pasauliniu lygiu, bet tikrai neblogai plaukė. Jeigu žmogus nieko bendro neturėjęs su šiuo sportu ar su motociklais, automobiliais, jam bus sunku. Didžiulės perkrovos, greitis, turi išmanyti fiziką ir būti susidūręs su tuo“, – kalbėjo pašnekovas.

LMF atstovas priduria, kad susižeidimų šiame sporte pasitaiko, o vanduo esant dideliam greičiui tampa kietesnis už asfaltą 4–5 kartus.

„Negaliu sakyti, kad tai 100 % saugus sportas. Ir „Titanikas“ nuskendo plaukdamas, o sakė, kad niekada neskęs. Aišku, pilotas apsaugotas savo kapsulėje, bet visko būna: laivas į laivą atsitrenkia, nesuveikia apsauga, pilotas virtimo metu praranda sąmonę nuo per didelės jėgos, būna, ir diržai užstringa. Šiandien šis sportas žymiai saugesnis nei anksčiau. Prieš 20 m. jis buvo antras sportas pagal mirtingumą po alpinizmo. Nebuvo jokių kapsulių, visi sėdėjo atvirai, galvos buvo išsikišusios iš bolidų ir žmonės plaukė tuo pačiu greičiu. Nebūdavo tokių varžybų, kad neužsimuštų pilotas. Dabar maždaug prieš 4 metus viena mirtis yra įvykusi. Kaip ir kiekvienoje techninėje sporto šakoje, čia reikalingos investicijos. Galėčiau drąsiai sakyti, kad užsiimant motorlaivių sportu investicijų reikia mažiausiai iš visų techninių sporto šakų, nes nėra padangų ir kitų dalykų“, – kalbėjo K. Ramoška.

Jis teigia, kad šiandien LMF akademija turi daugiau nei 50 besimokančių plaukti motorlaiviais vaikų, o kadangi sezonas dar tik prasideda, jų ateina vis daugiau.

„Kaip ir visi, užsiimantys techniniu sportu, taip ir mes susiduriame su ta pačia problema – neturime finansavimo. Kitos federacijos, tokios kaip automobiliai, motociklai ar aviacija, iš savo masiškumo, techninių pasų išdavimo ir licencijų sugeba patys generuoti pinigus ir užsidirbti. O mes iš tiek sportininkų pinigų neprigeneruojame. Sunku ir bazes atidaryti. Reikia investuoti į reklamą, ieškoti rėmėjų, o iš valstybės palaikymo nesulaukiame, tad mažais žingsneliais populiariname šį sportą Lietuvoje“, – kalbėjo LMF atstovas.

K. Ramoška teigia, kad mokytis vairuoti motorlaivį vaikui gali kainuoti 170 Eur per mėn., o, kalbant apie suaugusius, viskas priklauso nuo laivo klasės: „Kainos gali svyruoti labai smarkiai, jos gali prasidėti nuo 15 000 Eur, o jeigu tai bus „Formulės“ bolidas kartu su varikliu, dėvėtas gali kainuoti 40–50 tūkst. Eur, naujas – ir virš 100 tūkst., viskas priklauso nuo norų ir lūkesčių.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją