- Dar kartelį nežinantiems priminkite, kas ta kaniterapija?
- Kaniterapija – terapija, kuriai atlikti yra pasitelkiami šunys. Tai pagalbinis žmonių gydymo ir reabilitacijos būdas, kurio metu, pasitelkiant tam tikras specialiai parengtų šunų savybes, bandoma pasiekti geresnės fizinės ar emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius ir socializacijos įgūdžius.
Ši terapija skirstoma į tris lygmenis: susitikimus, edukaciją ir terapiją su šunimis. Susitikimų su šunimis tikslas – sukurti teigiamą kontaktą tarp dalyvių ir šuns. Tokie susitikimai visuomet turi būti valdomi – vadovas prižiūri kaip elgiasi tiek dalyviai, tiek šunys, tiek šunų vedliai.
Aukščiausias kaniterapijos lygmuo – terapija su šunimis. Jos metu yra suformuojamas pratimų rinkinys, skirtas konkrečiam, suplanuotam tikslui pasiekti kompleksinės reabilitacijos srityje. Kiekvienas seansas turi būti fiksuojamas ir nuolat stebima paciento ligos eiga.
- Kam ji gali būti taikoma?
Lietuvos kinologų draugijos mokymo centras intensyviai dirba šviesdami visuomenę įvairiomis temomis apie šunis. Jau daugiau nei metus vyksta intensyvios pamokos mokyklose, vaikų vasaros stovyklose, darželiuose, festivaliuose ir kituose renginiuose apie saugą bendraujant su šunimi, atsakomybę, kuri atsiranda įsigijus šunį bei šunų teikiamą naudą.
Visose pamokose dalyvauja ir skirtingų veislių šunys. Dalis pamokas vedančių žmonių jau yra gavę kaniterapijos asistento kvalifikacijos laipsnį, kurį suteikė lenkų specialistai. Visgi kalbėti apie tokius susitikimus kaip apie terapiją dar tikrai negalime.Jonaistė JusionytėAuksaspalviai retriveriai yra kol kas gausiausia dirbančių šunų veislė. Tai ramūs, kantrūs, nuoširdūs, draugiški bei lengvai kontaktą užmezgantys šunys.
- Ar tokie užsiėmimai su šunimis kainuoja?
- Lietuvoje Lietuvos kinologų draugijos mokymo centras organizuoja nemokamas pamokas įvairiose ugdymo įstaigose bei renginiuose. Medžiaga gali būti paruošiama įvairioms amžiaus grupėms.
- Ką vaikai gali išmokti ir sužinoti per tokią pamoką?
- Pamoka vaikams turi labai aiškią struktūrą. Vaikus įspėjame, kad šunys yra gyvos būtybės, čia būti jiems yra darbas ir jeigu kils didelis triukšmas, mums teks nutraukti bendravimą su gyvūnu.
Kiekvienai auditorijai paruošiame vis skirtingą prezentaciją – standartiškai pradedame pasakoti apie šunį kaip socialų gyvūną, jo vietą tarp kitų gyvūnų bei žmonių visuomenėje. Aptariame jo fiziologiją bei pojūčius ir emocijas. Vaikai gali bet kuriuo metu užduoti jiems rūpimus klausimus, konsultuotis.
Supažindiname su atsakingo šeimininko sąvoka. Diskutuojame su kokiu gyvūnu galima kontaktuoti, o prie kurio geriau nesiartinti. Išmokstame taisyklingai pasisveikinti su šunimi bei būti mandagūs vedžiojant savo šunį.
Stengiamės papasakoti apie situacijas, kurios iškyla tarp kaimynų, kaip išvengti nemalonių incidentų. Kitoje pamokos dalyje pasakojame apie būtinus daiktus auginant šunį. Vaikams duodamos užduotys – įpilti šunims šviežio vandens, uždėti antkaklį, pavadėlį, atšvaitą. Nuolat primename, kad atsakingas šuns savininkas visuomet turi turėti maišelių šuns išmatoms susirinkti. Diskutuojame, kam to reikia. Taip pat kalbame apie mitybą bei draudžiamus šunims produktus.
Aptariame ir šunų sveikatą – vakcinacijas, vaistus nuo kirminų bei lašus nuo erkių. Baigiame 8 žingsnių rankų plovimo pamokėle. Stengiamės kiekvieną teorinės dalies elementą iliustruoti praktiniais pavyzdžiais bei užsiėmimais su šunimi. Jeigu kalbame apie situaciją, kai šuo šoka ant žmogaus, leidžiame specialiai tam paruoštam šuniui šoktelėti, o vaikas gali jį tinkamai nusimesti, kad nenukentėtų. Tai ir labai įdomu, ir tikrai naudinga.
- Girdėjau, jog kai kurie kinologai su šunimis vyksta ir pas neįgaliuosius, ar jums teko aplankyti negalią turinčius vaikus?
- Taip, balandžio mėnesį aš ir trys mano kolegės bei mūsų augintiniai - auksaspalviai retriveriai Gutta, Etta ir Grotu lankėmės Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre.
- Kas vyko šio susitikimo metu?
- Kokios buvo vaikų reakcijos?
- Visi vaikai buvo tikrai ramūs, draugiški, nekilo jokių problemų. Per kelis etapus jų buvo apie 40 ir dar gausybė mokytojų. Visi kartu mokėsi suprasti šunis ir turėjo labai daug klausimų. Į visus stengėmes atsakyti kuo aiškiau. Šis susitikimas sulaukė didelio susidomėjimo. Priežastis paprasta: šuo – geriausias žmogaus draugas, puikus kompanionas nuraminti, paguosti. Šunų prieraišumas, ištikimybė, besąlygiška meilė, atsidavimas, pasiaukojimas – tai savybės, kurios paperka beveik kiekvieną. Neoficialus mokinių bendravimas su Gutta, Etta ir Grotu užsitėsė ilgiau nei oficiali dalis, nes atsitraukti nuo auksaspalvių retriverių negalėjo nei mokiniai, nei mokytojai.
- Ar planuojate aplankyti daugiau panašių įstaigų?
- Yra planų nuvykti ir į senelių namus. Pagrindinis tikslas juose būtų susibendrauti ir dalintis patirtimi. Mes atvažiavę su šunimis galime duoti žinių, o klausantieji - teigiamų emocijų. Nuoširdumas ir gyvenimiška patirtis, kurią galime perimti yra neįkainuojama, todėl manau vyresnio amžiaus žmonės gali duoti mums daug daugiau nei mes jiems. Manau tikrai būtų smagu jei ir vyresnio amžiaus žmogus galėtų įsitraukti į paskaitų apie šunis vedimą tiek savo bendraamžiams, tiek vaikams. Išėjus į pensiją gali atsidaryti daugiau durų nei atrodo.
- Kokie rezultatai pasiekti vykdant užsiėmimus su šunimis Lietuvoje ir pasaulyje?
- Pagrindinis tokių veiklų tikslas – tolerancija šunims. Tie, kurie būna pakankamai skeptiškai nusiteikę šunų atžvilgiu, savo požiūrį keičią, supratę kiek daug visgi į šuns raidą bei tolimesnį gyvenimą pastangų įdeda pats šeimininkas. Tuomet jie bent toleruoja šunis. O jau toleravusius šunis galima pakreipti į šunis mylinčių žmonių pusę. Na, o mylinčius išmokyti ne tik mylėti, bet ir tinkamai auklėti. Ir visa ši veikla krypsta teigiama linkme. Klusnūs šunys, pasirengę darbuotojai, įdomios prezentacijos traukia žmonių dėmesį.
- Ar kaniterapija gali turėti neigiamą poveikį?
- Kaniterapija gali turėti neigiamą poveikį tik tada, jeigu pacientui tiesiog nepriimtinas buvimas šalia šuns arba jeigu dirbantis su šunimi žmogus nėra savo srities profesionalas ir nežino kaip tinkamai elgtis.
Ačiū už pokalbį!