Rinkosi kur panaudoti paramą
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Spitrienė sako, kad rėmėjų paprastai ieškoma įvairiems mokykloje organizuojamiems renginiams, kuriuos inicijuoja gimnazijos Mokinių taryba. Beje, anot jos, dažniausiai rėmimo tarp vietinių verslo atstovų dairosi patys mokiniai. Tačiau šį kartą situacija buvo kiek kitokia – pasiūlymo dėl galimybės paremti ugdymo įstaigą buvo sulaukta elektroniniu paštu ir pati gimnazija sprendė, kur gautas lėšas būtų tikslinga panaudoti.
Pasak V. Spitrienės, kaip tik tuo metu gimnazijos specialiąją klasę buvo pradėjusi lankyti nekalbanti mergaitė, todėl viską apsvarsčiusi ugdymo įstaiga nusprendė įsigyti du alternatyvios komunikacijos komunikatorius.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos logopedė Violeta Jaciunskienė paaiškino, kad šis įrenginys yra naudojamas kaip pagrindinė ar pagalbinė priemonė žmonėms, kurie dėl tam tikrų įgytų ar įgimtų savybių negali komunikuoti žodžiais. Įrenginyje naudojami paveikslėliai, simboliai ar nuotraukos, priklausomai nuo to, ką pasirenka naudoti žmogus, ir iš jų sudaromi komunikavimo elementai – žodžiai, prašymai, sakiniai. Paspaudus ant paveikslėlio jis yra įgarsinamas.
Anot V. Spitrienės, apie šiuos prietaisus buvo pradėta galvoti dar tada, kai gimnazijos logopedė ir specialioji pedagogė pabaigė mokymus apie pagalbinės komunikacijos metodus.
„Išbandėme šią komunikavimo sistemą su specialiųjų klasių mokiniais – vieniems ji tiko, kitiems, dėl įvairių priežasčių, ji nebuvo priimtina. Tačiau mūsų požiūris yra toks, kad net jeigu vienam žmogui gali padėti, padaryti tai, dėl ko jo gyvenimas ateityje būtų lengvesnis, tai ir padėk.
Tėvai baiminasi, kad jų vaikams bus nepatogu visur vaikščioti su paveikslėlių pilnomis knygomis, o ši komunikavimo sistema, vėliau gali būti perkeliama iš knygos į komunikatorių, tai ir norėjome pasiūlyti savo gimnazijos tokių poreikių turintiems mokiniams“, – kalbėjo pašnekovė.
V. Spitrienė pasidžiaugė, kad rėmėjai savo lėšomis prisideda ne tik prie tam tikrų mokymo priemonių, technologijų ir kitų resursų įsigijimo, bet ir papildomų veiklų organizavimo. Štai šiais metais rėmėjai taip pat pagelbėjo organizuojant gimnazijos mokinių šachmatų turnyrą, kuris vyksta minint Adolfo Ramanausko – Vanago, buvusio gimnazijos mokinio, gimtadienį.
Matoma vienos mokinės pažanga
Gimnazijos logopedė V. Jaciunskienė plačiau papasakojo, kaip veikia ir kuo bendravimui gali pagelbėti komunikatorius. Pasak jos, prietaisas pradedamas naudoti, kai mokinys įvaldo komunikavimo paveikslėliais sistemos įgūdžius.
„Komunikacijos keičiantis paveikslėliais sistema apima VI etapus, nuo komunikuoti besimokančiojo iniciatyvos pradžioje iki teisingo kontakto su komunikacijos partneriu užmezgimo, paveikslėlių reikšmių supratimo, sakinio struktūros sudarymo ir gebėjimo įgūdį taikyti praktikoje“, – paaiškino ji.
Pašnekovė neslepia, kad mokymas užima nemažai laiko ir turi veikti visoje besimokančiojo aplinkoje: mokykloje, namuose ir kt. Kai asmuo jau įvaldo komunikavimo paveikslėliais sistemos IV etapą, gali iš komunikavimo kortelėmis pereiti į kitas formas – kalbą arba, jeigu kalba neatsiranda, paveikslėlių korteles keičia į kalbos generavimo prietaisą – komunikatorių.
Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui V. Spitrienė pasidžiaugė, kad šio prietaiso pagalba viena mokinė jau bendrauja su aplinkiniais. Anot V. Jaciunskienės, mergaitė įrenginį naudoja kaip papildomą komunikavimo priemonę.
„Progresas nėra labai staigus, tai nuolat atnaujinamas procesas, kadangi dėl sveikatos būklės reikia vis prisiminti iš naujo jau išmoktus dalykus. Dėl motorikos sunkumų reikalinga padėjėjo pagalba. Kyla daug iššūkių komunikuojant, tačiau mergaitei patinka, kad ji gali suformuluoti prašymus, išreikšti norus, pasakyti apie pagrindinius poreikius“, – papasakojo gimnazijos logopedė.
Jos taip pat paklausėme, ar ugdymo įstaigai pakanka šiuo metu turimų dviejų komunikatorių. Pasak jos, mokiniai, kuriems reikalingas minimas įrenginys, paprastai jį įsigyja per sveikatos sistemą ir, esant tam tikriems sutrikimams, jis yra skiriamas gydytojo ir yra kompensuojamas.
„Tačiau tai yra brangi priemonė ir tėvai baiminasi leisti mokiniams neštis ją į klasę, todėl jų mums labai trūko, siekiant kokybiškesnio ir patogesnio mokinių komunikavimo mokykloje. Kol kas dviejų komunikatorių pakanka, nes komunikavimo paveikslėliais sistema nėra labai dažnai pasirenkama kaip kalbėjimo ir kalbos alternatyva“, – pabrėžė V. Jaciunskienė.
Visada turi svajonių
Kartais galima išgirsti nuomonę, kad mažesnių miestų ugdymo įstaigų mokinių poreikiai yra kitokie nei gyvenančių didmiesčiuose. Tačiau, pasak V. Spitrienės, tokia nuomonė yra klaidinga.
„Tiek didmiesčių, tiek ir mažesnių miestų vaikai yra vienodai žingeidūs, kūrybiški, aktyvūs, motyvuoti, atviri naujovėms, pokyčiams ir pasauliui. Ir, žinoma, visi vienodai jie nori jaustis saugūs ir suprasti“, – pabrėžė pašnekovė.
Jos taip pat paklausėme, ko šiuo metu ugdymo įstaigai labiausiai trūktų, atsižvelgiant į mokinių poreikius. Pasak direktoriaus pavaduotojos ugdymui, gimnazija visada turi svajonių, kurias norėtų įgyvendinti.
„Šiuo metu svajojame apie „Tylos zoną“gimnazijoje. Čia turėtų būti labai jauku, tylu, kad per pertraukas ir po pamokų būtų galima ilsėtis arba ramiai dirbti“, – sakė V. Spitrienė.
Didžios idėjos prasideda nuo mažų žingsnių – jei jūsų organizacija dirba su jaunimu ar bendruomenėmis, teikite paraišką „Nordcurrent“ paramai jau dabar – https://nordcurrent.com/parama/.
