Toks klausimas pateko tarp populiariausių tėvų klausimų, kuriuos jie užduoda internete, parodė Vilniaus privačios gimnazijos iniciatyva atliktas tyrimas. Gavus jo rezultatus buvo nuspręsta populiariausius tėvų klausimus suguldyti į vieną vietą – naują enciklopediją tėvams „126 DUK tėvų klausimai „Google“. Joje į pačius įvairiausius klausimus atsako savo srities profesionalai.
Jei ir jūs norite užduoti klausimą specialistui, tai galite padaryti čia:
O dabar pateikiame knygos ištrauką, kurioje į klausimą „Kodėl vaikas nesusiranda draugų?“ atsako knygos bendraautorė, dr. A. Liubertaitė-Amšiejė.
Naujausi tyrimai rodo, kad vaiko sunkumus susirasti draugų gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant globaliąją COVID-19 pandemiją (kuomet socialinis kontaktas pasikeitė), autizmą, ADHD (ADHD yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu) ir kalbos raidos sutrikimą turintiems vaikams gali kilti sunkumų dėl patikimumo, artumo, bendravimo ir empatijos. Tėvai ir specialistai privalo padėti vaikams išsaugoti ir užmegzti esminius ryšius, ypač tiems, kuriems yra sudėtingiau susirasti draugų. Nauji draugystės problemų sprendimo būdai gali būti naudingi ADHD vaikams. Internalizuojančios ir eksternalizuojančios problemos, psichologinis prisitaikymas, depresijos simptomai ir šeimyniniai pavojai taip pat gali turėti įtakos draugystės kokybei.
Tėvai iš tikrųjų gali padėti savo vaikams susirasti draugų. Naudinga mokyti vaikus, kaip suprasti ir rūpintis kitų jausmais, taip pat – kaip išlikti ramiems, kai jiems nesiseka. Tėvai turėtų atjausti ir būti dėmesingi savo vaikų emocijoms. Tai moko mažuosius reguliuoti savo emocijas ir tapti geresniais bičiuliais. Tėvai gali padėti droviems ar nervingiems vaikams susirasti naujų pažįstamų. Jei vaikas yra pernelyg aktyvus arba greitai susierzina, tėvai gali padėti jam išmokti valdyti emocijas.
Labai svarbu mokyti vaikus bendrauti tarpusavyje, dalytis žaislais ir žaisti kartu (jeigu matote, kad tam yra poreikis). Kai vaikai žaidžia, pageidautina, kad jie imtųsi veiklos, kurioje visi bendradarbiauja, o ne žaidimų, kuriuose yra nugalėtojas ir pralaimėtojas. Sutikime, būna ir situacijų, kuomet mažiesiems reikia pagalbos sudėtingoje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, prisijungiant prie žaidimo. Tėvai gali patarti, kaip elgtis, pavyzdžiui, iš pradžių stebėti, o paskui įsitraukti į veiklą.
Vaikai taip pat turi išmokti atsiprašyti, kai padaro klaidų, ir atpažinti, kai klysta kiti. Tėvai turėtų žinoti apie vaikų draugus ir tai, ką jie kartu veikia, tačiau jie taip pat turėtų vengti būti pernelyg valdingi ar smalsūs, ypač kai vaikai tampa vyresni.
2023 m. tyrėjas Cordier ir jo komanda atliko didelį tyrimą „Kaip padėti vaikams, turintiems ADHD ir autizmą, geriau sutarti su draugais“. Jie išnagrinėjo įvairias programėles, sukurtas siekiant padėti vaikams, kuriems sunku bendrauti su kitais. Nustatyta, kad geriausiai veikė tos programos, kuriose aktyviai dalyvavo mokytojai, buvo sprendžiamos konkrečios problemos, trukdžiusios vaikams bendrauti, ir vaikai buvo skatinami matyti vieni kitus „teigiamoje šviesoje“ bei gauti paramą užmezgant draugystę. Ką tai reiškia? Kad kartais, esant poreikiui, suaugusiojo intervencija į žaidimą gali būti naudinga.
Žemiau pateikiame pavyzdžius, kaip jūs galėtumėte padėti savo vaikams susirasti draugų:
1. Įsitraukite į veiklą. Kaip instruktoriai padeda mokiniams mokykloje, tą patį galime daryti ir mes namuose ar parke. Kai mūsų vaikai žaidžia, galime likti šalia, padėti jiems, jei jiems sunkiai sekasi dalytis ar keistis, ir truputį pastūmėti, jei yra poreikis.
2. Paanalizuokite konkrečius vaikų poreikius, juk kiekvienas yra unikalus. Kaip galime padrąsinti vaiką, kuris pralaimėjo žaidimą? Dažnas net nežino, kaip elgtis, pasimeta. Tokiais momentais galime padėti vaikui ir išmokyti dalijimosi praktikos ar (pa)mokyti, kad ne visada laimėjimas yra pagrindinis trofėjus. Gražus žaidimas, puiki patirtis, smagus laikas – net jei ir pralaimi, ieškoti pozityvių konstruktų.
3. Žaidimai ir komandinis darbas. Skatinti vaikus bendrauti su kitais yra naudinga. Rengdami žaidimų vakarėlius, užrašydami juos į komandines sporto šakas arba skirdami jiems grupines užduotis galite suteikti jiems vertingų pamokų apie darbą ir bendravimą su kitais.
4. Pabrėžkite teigiamus jų draugystės aspektus, pavyzdžiui: „Argi ne šaunu, kad Jonas pasidalijo su tavimi savo žaislu?“ Tai padeda mūsų vaikams atpažinti gerus savo draugų bruožus.
5. Mokykite socialinių vaidmenų: parodykite tinkamą socialinį elgesį, pavyzdžiui, sakyti „prašau“ ir „ačiū“, prašyti prisijungti prie žaidimo ir laukti savo eilės. Kartais tereikia pasipraktikuoti namuose arba pasiskirstyti vaidmenimis.
6. Suprasti jausmus – tai svarbus žingsnis. Galime kartu skaityti pasakas ir aptarti, ką gali išgyventi veikėjai. Svarbiausia – išmokyti vaikus suprasti kitų žmonių jausmus ir jais rūpintis.
Visa tai darydami kasdieniame gyvenime iš esmės suteikiame savo vaikams įgūdžių, kurių jiems reikia, kad jie galėtų užmegzti draugystę ir būti gerais draugais. Tai reiškia – vadovauti, rodyti ir padėti vaikams tapti geriausiomis savo pačių versijomis žaidimų aikštelėje, mokykloje ir visur kitur!