„Tauragės atvirą jaunimo erdvę“ įkūrė nevyriausybinė organizacija (NVO) „Tauragės apkritasis stalas“, o L. Kryžauskas kartu buvo nuo sąjungos atkūrimo 2016 metais. NVO skaičiuoja jau 15-a metų, o jaunimo erdvė netrukus minės 7-ąjį gimtadienį. Pašnekovas pasakoja, jog tai viena iš nedaugelio tokio pobūdžio erdvių Lietuvoje, kurią valdo būtent NVO. Tai reiškia, jog pagrindinis jos valdantis organas yra valdyba ir nei savivaldybė, nei kokia kita įstaiga nedaro lemiamos įtakos – organizacija yra savarankiška, tad ji aktyvi, veržli, nuo vieno darbuotojo pradžioje dabar ji išaugo iki devynių žmonių komandos. Įdomu, kad Tauragė buvo vienas iš paskutinių regionų Lietuvoje, dar neturėjusių jaunimo erdvių ir centrų, tačiau vos per keletą metus įvyko tikras spurtas, dabar tauragiškiai dažnai patys konsultuoja kitas organizacijas.
„Žinoma, pradėjome paprastai – pradžioje laikėmės iš savivaldybės lėšų, bet greit supratom, kad jų nepakaks. Paskutinius ketverius metus daugiau finansavimo gauname iš kitur – tarkim, Jaunimo reikalų agentūros, labai stipriai dirbam ir su tarptautinėmis programomis, kurios leidžia pritraukti lėšų konkrečioms veikloms“, – komentuoja jis.
Nuo pamokų ruošos iki psichologijos paskaitų
Pasakodamas apie „Tauragės atviros jaunimo erdvės“ veiklą L. Kryžauskas įvardija dvi linijas: ji teikia jaunimo centrų ir erdvių paslaugą bei papildo formalųjį švietimą, užpildo jo spragas. Tad, visų pirma, Tauragės miesto ir Tauragės rajono Skaudvilės miestelio jaunimas turi fizines erdves, kuriose gali rinktis, bendrauti, leisti laisvalaikį. Visų antra, su jaunimu kiek vyresni už juos jaunimo darbuotojai bendrauja įvairiausiomis temomis – socialinėmis, psichologinėmis, taip pat susijusiomis su edukacija.
„Temų spektras labai platus – nuo romantinių santykių, santykių šeimoje ar su draugais aptarimo iki psichologinės gerovės ir sutrikimų, patarimų, kaip tvarkytis su problemomis ir iššūkiais, kur ieškoti pagalbos. Kai mūsų darbuotojams pritrūksta kompetencijų, neretai nukreipiame ir į specialistus“, – sako pašnekovas. Nors jaunimu Lietuvoje laikomi 14-29 metų žmonės, atviros jaunimo erdvės Tauragėje darbuotojai daugiausiai dirba su 14–19 metų jaunimu, nes vyresni dažniausiai išvažiuoja į didmiesčius. Tad įprastai tai mokyklinio amžiaus jaunimas, kuriam aktuali pagalba su namų darbais, mokykliniais projektais, projektų rašymu, finansavimo paieškomis jų idėjų įgyvendinimui.
„Turim daugybę savų metodų, kaip dirbame – tai ir paskaitos grupėms, ir individualios konsultacijos, ir renginiai. Žinoma, stengiamės pasirūpinti laisvalaikio užimtumu. Sąlygos tam mūsų erdvėse Tauragėje ir Skaudvilėje tikrai geros, bet norim padėti jauniems žmonėms spręsti ir individualias problemas. O jos kiekvienam būna pačios didžiausios ir sunkiausios. Puikiai matom, kokios įvairios jaunuolių šeimos, kaip skiriasi draugų ratas, bandome suteikti tai, ko trūksta jų kasdienybėje“, – pasakoja L. Kryžauskas.
Esminė savybė – empatija
Įdomus pašnekovo pastebėjimas, jog darbuotojams, kasdien bendraujantiems su jaunimu, svarbiau nei tikslinis išsilavinimas yra žmogiškos savybės, ypač empatija, gebėjimas išklausyti, užjausti, suprasti problemas. „Dar svarbu, kad darbuotojas gyvenime turėtų kokią nors aistrą. Tai paaugliams daro didelį įspūdį. Tai gali būti sportas, stalo žaidimai, fokusavimasis į kokią nors temą. Jauni žmonės į tai labai atsiliepia, neretai ir perima tą užsidegimą“, – teigia L. Kryžauskas.
Paklausus, kiek užtrunka, kol darbuotojai užmezga ryšį su paaugliais, pašnekovas neslepia, jog tam vidutiniškai reikia apie poros metų. Tik tada jaunuoliai ima pamažu atsiskleisti, pasitikėti, dažnai papasakoja net tai, ko nežino šeima ar mokytojai. Taip gimsta stiprus, pasitikėjimu grįstas ryšys. „Esam sau įvardiję, jog jaunimo darbuotojas yra lyg vyresnysis brolis. Taip, esi autoritetas, nesi tiesiog draugas, tačiau vadovaujamės „žemo slenksčio principu“. Nesame nei mokytojai, nei policininkai, mūsų tikslas yra pagerinti jaunimo gyvenimo kokybę, tačiau mes nebaudžiame, neteisiame. Labai svarbus konfidencialumas, tad jaunimo erdvėje nėra jokių vaizdo kamerų. Tiesa, atėjus pas mus pabūti prašome užsiregistruoti“, – pasakoja L. Kryžauskas.
Po vienu stogu – daugybė galimybių
„Tauragės atvira jaunimo erdvė“ geba skleisti apie save žinią visam rajonui ir daro tą labai paprastu būdu: kasmet visus rajono devintokus atsiveža į Tauragėje esančią erdvę ir pristato veiklas bei galimybes.
Kasdien, išskyrus sekmadienius, nuo 13 iki 19 val. „Tauragės atviroje jaunimo erdvėje“ pilna veiksmo, nes ši vieta turi, ką pasiūlyti. Čia galima žaisti stalo tenisą, bilijardą, sportuoti nedidelėje sporto salėje, muzikuoti, prisėsti prie televizoriaus su Xbox’u, naudotis VR akiniais ar susipažinti su dronais. Yra ir nedidelė virtuvė, kur galima pasiruošti maisto. O didžiojoje salėje vyksta renginiai ar žiūrimi filmai. „Vieni jauni žmonės čia ateina tik pabūti, pasportuoti, kitiems reikia pokalbio, konsultacijos ar patarimo. O kartais ateinama šiaip sau, o ilgainiui gimsta gražus ryšys“, – pasakoja tauragiškis.
L. Kryžauskas priduria, jog svarbi veiklos dalis yra mobilus darbas, kai patys darbuotojai važiuoja į mažų miestelių ar kaimų bendruomenes – kartais tų išvykų tikslas paskaita, kartais prisidedama prie miestelio šventės. O labiausiai L. Kryžauskas džiaugiasi sumanymu dirbti su Tauragės šeimos gerovės centru ir taip pasiekti jaunuolius, kurie yra laikinoje ar nuolatinėje globoje. „Tiems jaunuoliams jaunimo darbuotojo dėmesys gali atnešti ypatingai daug naudos. Ilgainiui jie net tampa mūsų savanoriais, nuolatiniais rėmėjais ir palaikytojais“, – dalijasi pašnekovas.
Pasitaiko ir nevilties, ir ypatingo susitelkimo momentų
Darbo su regiono jaunimu pašnekovas nepiešia tik rožinėmis spalvomis, anot jo, būta net situacijų, kai darbuotojai kartu braukė ašaras. „Tarkim, žinom kokią sudėtingą situaciją, bet nerandam galimybių, kaip padėti, ką nors fiziškai pakeisti. O kartais ir patys jaunuoliai tam trukdo. Išties būna tų nevilties momentų… Dirbant šioje srityje ilgainiui pamatai, kiek dar daug mūsų visuomenėje smurto, išnaudojimo. Tačiau džiaugiamės bent tuo, kad jauni žmonės mumis pasitiki, apie tai papasakoja. Tada galime galvoti, kaip ir kuo galime padėti“, – sako pašnekovas.
Bene daugiausiai džiaugsmo jo balse pasigirsta pasakojant apie jaunuolius, kurie, sugrįžę į Tauragę, užeina ir į atvirą jaunimo erdvę. „Dabar mes galime paprašyti jų pagalbos. Be to, džiaugiamės, kad nors išleidžiame jaunuolius į didmiesčius, kai kurie jų grįžta į regioną. Tikrai ne viskas yra blogai. Jaučiame, kad mūsų darbas gražus, smagus ir labai išpildantis. Dar ryškiau tą pajuntame įsitraukdami į didesnius projektus. Pavyzdžiui, kai koordinavom savanorius COVID pandemijos metu ar kai dirbom su parama Ukrainai nuo pat 2022 m. pavasario. Beje, kaip tik ir dabar stipriai dirbame su Ukrainos pabėgėliais, turime bendrą projektą su Pagėgių savivaldybe“, – apie vis naujas ir naujas veiklas pasakoja tauragiškis.
Didžios idėjos prasideda nuo mažų žingsnių – jei jūsų organizacija dirba su jaunimu ar bendruomenėmis, teikite paraišką „Nordcurrent“ paramai jau dabar – https://nordcurrent.com/parama/.