Skaičiuojama, kad išėjus į pensiją išlaikyti panašią gyvenimo kokybę kaip iki jos, reikėtų apie 80 proc. buvusių pajamų. Tik štai šiandieninė pensija Lietuvoje vidutiniškai sudaro 44 proc. iki jos gautų pajamų, o vis garsiau kalbama ir apie laisvę išeiti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Šią idėją vienas iš šių metų „Longevity“ konferencijos pranešėjų, „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytojas Justas Daujotas vadina vienu iš pavojingų siūlymų, šiuo metu sklandančių viešoje erdvėje. Pokalbyje su „Delfi“ ekspertas ne tik pasakoja, ką iš tiesų reiškia finansinis ilgaamžiškumas ir kaip jo siekti, bet ir kaip pasirinkti geriausią investavimo kelią.
Kaip apskritai apibrėžtumėte finansinį ilgaamžiškumą? Kokie pagrindiniai principai padeda jį užtikrinti individualiame lygmenyje?
Finansinis ilgaamžiškumas – tai gebėjimas išlaikyti finansinį stabilumą per ilgą laikotarpį, nepaisant ekonominių svyravimų ar asmeninių aplinkybių. Pagrindiniai principai, kurie padeda užtikrinti šį stabilumą, yra finansinis planavimas, diversifikacija, išlaidų kontrolė ir ilgalaikė investavimo strategija. Siekiant finansinio ilgaamžiškumo, kaip ir fizinės ar emocinės sveikatos srityse, pirmiausia svarbu atvirai ir sąžiningai įsivertinti savo situaciją, suprasti tiek pajamų, tiek išlaidų šaltinius, kam jie jautrūs, kiek stabilūs.
Tuomet svarbu užsitikrinti bazinę finansinę higieną – stengtis kiek įmanoma greičiau grąžinti brangias paskolas, jei tokių yra, susikurti bent 3 mėnesių atlyginimo dydžio finansinę pagalvę, o likusius pinigus įdarbinti į investicijas – ar tai būtų asmeninis investavimas finansų rinkose, ar pensijų fondai. Žvelgiant toliau, daugiau motyvacijos ir aiškumo suteikia tiek trumpalaikių (1–3 metai), tiek ilgalaikių (daugiau nei 10 metų) tikslų išsikėlimas sau ir plano, kaip juos pasiekti, susidarymas – t. y. įsivertinimas, kaip reikia keisti savo vartojimą ir pajamas. Na, ir paskutinis svarbus dalykas yra laikas – kuo anksčiau galime pradėti rūpintis savo finansine sveikata, tuo labiau laikas per sudėtinių palūkanų efektą bus jūsų sąjungininkas.
Kaip kintant ekonominėms sąlygoms – infliacijai, palūkanų normoms – galima išlaikyti finansinį stabilumą?
Infliacija ir palūkanų normų pokyčiai gali smarkiai paveikti žmonių perkamąją galią ir turto vertę. Infliacija yra reiškinys, nulemtas vartojimo paklausos, pinigų pasiūlos ir žmonių lūkesčių apie kainų pokyčius netolimoje ateityje. Palūkanų normos yra reakcija į infliaciją ir priklauso nuo centrinių bankų sprendimų.
Daugiau dėmesio, ko gero, reikėtų skirti infliacijai, nes jos pokyčiai indikuoja, kokia gali būti centrinių bankų politika – pagal tai keičiasi tiek pinigų kaina, tiek ekonomikos aktyvumas. Kada infliacija yra žema ir palūkanų normos krenta, palankesnis laikas imti paskolas ir, pavyzdžiui, taip užsitikrinti mažesnes palūkanas įsigyjant būstą ar pradedant verslą. Tuo tarpu aukštos infliacijos aplinkoje svarbu įdarbinti savo pinigus ir investuoti į finansines priemones, kurios siūlo didesnę grąžą, taip siekiant apsaugoti turtą nuo nuvertėjimo.
Vienas iš būdų išlaikyti finansinį stabilumą – turėti diversifikuotą investicijų portfelį, apimantį tiek akcijas, tiek obligacijas, nekilnojamąjį turtą ar kitas turto klases, galinčias geriau atlaikyti ekonominius svyravimus. Reguliarus taupymas ir investavimas taip pat padeda sukurti buferį nuo neigiamų ekonominių padarinių.
Kokius veiksnius išskirtumėte kaip didžiausias grėsmes finansiniam ilgaamžiškumui?
Didžiausia grėsmė finansiniam ilgaamžiškumui yra sąmoningumo trūkumas. Taip, ekonominiai nuosmukiai stipriai paveikia daugelį žmonių, o ilgalaikis iškritimas iš darbo rinkos gali turėti reikšmingų padarinių finansiniam ilgaamžiškumui. Vis tik, didesnę dalį laiko ekonomika auga, tad galima daryti visiškai paprastus dalykus – pavyzdžiui, sekti savo biudžetą ir įgyvendinti 50/30/20 principo. Jis rekomenduoja 50 proc. savo pajamų paskirti būtinosioms išlaidoms, 30 proc. – norams, pramogoms ar asmeniniams malonumams, o 20 proc. – taupymui ir investavimui.
Kitos grėsmės finansiniam ilgaamžiškumui gali būti per didelės skolos, priklausomybė nuo vieno pajamų šaltinio ar per didelė investicijų koncentracija vienoje turto klasėje. Norint sumažinti šias rizikas, būtina ne tik planuoti, bet ir būti lankstiems, nuolatos mokytis bei atnaujinti savo finansinę strategiją.
Kaip svarbu reguliariai peržiūrėti ir koreguoti ilgalaikes finansines strategijas, atsižvelgiant į asmeninius ar rinkos pokyčius?
Ilgalaikės finansinės strategijos yra tarsi gyvas organizmas – jos turi prisitaikyti prie besikeičiančių asmeninių ir rinkos sąlygų. Reguliariai peržiūrint savo finansinius tikslus ir strategijas, galima užtikrinti, kad jos atitiktų dabartinę situaciją. Nors ši sritis yra kiek atlaidesnė negu sportas, tačiau rekomenduojama kas mėnesį sekti savo išlaidų ir pajamų balansą bei kas metus įsivertinti savo finansinę būklę.
Tą patį reikėtų padaryti, jeigu staiga pasikeičia reikšmingi faktoriai, darantys įtaką asmeninei finansinei situacijai. Pavyzdžiui, pasikeitus pajamoms, šeimos dydžiui ar ekonominei padėčiai, gali reikėti atnaujinti biudžetą, pervertinti rizikas ar keisti investavimo kryptį. Tai padeda išvengti finansinių problemų ir padidina tikimybę pasiekti išsikeltus ilgalaikius tikslus.
Kaip technologijos, pvz., finansinės programėlės, robotiniai patarėjai padeda siekti finansinio ilgaamžiškumo?
Technologijos leidžia lengviau stebėti išlaidas, kurti biudžetus ir optimizuoti investicijas. Šios priemonės suteikia prieinamą ir patogų būdą sekti savo finansinę padėtį realiu laiku, priimti informuotus sprendimus ir automatizuoti taupymo bei investavimo procesus. Žinoma, kiekvieno asmens situacija skirtinga, tad nepateikus programėlei ar robotiniam patarėjui visų svarbių asmeninių aplinkybių, galima sulaukti neoptimalios finansų valdymo strategijos pasiūlymo, tad gaunamą informaciją reikėtų vertinti kritiškai.
Viena didžiausių naudų – leisti žmonėms jau dabar pamatyti savo sprendimų pasekmes ateityje, kas palengvintų nepatogių sprendimų priėmimą šiandien.
Ar dažnos tokios situacijos, kai trumpalaikiai finansiniai sprendimai turi neigiamų pasekmių ilguoju laikotarpiu? Kaip jų būtų galima išvengti?
Trumpalaikiai finansiniai sprendimai, tokie kaip impulsyvūs pirkimai ar investavimas į „greitus pinigus“ siūlančius projektus, dažnai gali turėti neigiamų pasekmių ilguoju laikotarpiu. Norint išvengti šių klaidų, svarbu laikytis pagrindinio principo – kiekvieną finansinį sprendimą vertinti per ilgalaikės naudos prizmę, taip pat nepasiduoti trumpalaikėms emocijoms, kai galvojama apie svarbius ir ilgam laikotarpiui įtaką darančius sprendimus. Pasiruošimas neplanuotiems įvykiams („apsauginės pagalvės“ santaupos), investicijų diversifikavimas ir nuoseklus investavimas padeda sumažinti ilgalaikių neigiamų pasekmių riziką.
Vienas pavojingų siūlymų, šiuo metu sklandantis viešojoje erdvėje, yra lūkestis atlaisvinti antros pakopos pensijų fondų lėšų išsiėmimą. Toks trumpalaikis finansinis sprendimas, suteikiantis daugiau galimybių vartojimui, turėtų reikšmingas neigiamas pasekmes didelei daliai šalies gyventojų, kai jie išeis į pensiją. Matome, kad be papildomo kaupimo ar investavimo, sunku tikėtis, jog pensijos ir iki jos gautų pajamų santykis pasikeis į didesnį negu dabartiniai 44 proc.
Kaip galima įvertinti, ar tam tikra investicija ar finansinė strategija bus tvari per daugelį metų?
Ko gero, nėra tobulos finansinės strategijos visam gyvenimui. Ilgalaikių investicijų strategiją svarbu pritaikyti sau pagal kelis kriterijus: subjektyvų rizikos lygį (kiek rizikos asmeniškai galime toleruoti), objektyvų rizikos lygį (koks mūsų amžius, likvidžių lėšų poreikis, tikėtinos grąžos lūkestis), priimtiną diversifikaciją per skirtingus instrumentus (nekilnojamasis turtas, indėliai, pensijų fondai, akcijos, obligacijos bei kitos investicijos). Jeigu asmuo pradeda investuoti anksti ir daro tai nuosekliai – t. y. investuoja į diversifikuotą pagrindinių turto klasių portfelį, išvengia psichologinės klaidos parduoti turtą žema verte krizių metu, tinkamai pasinaudoja pakilimo laikotarpiais, galima sakyti, kad turime didelę tikimybę, jog jo pasirinkta strategija bus tvari.
Kaip demografiniai pokyčiai ar ilgėjanti gyvenimo trukmė gali paveikti asmenų ar visuomenių ilgalaikius finansinius planus?
Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir senėjanti visuomenė gali stipriai paveikti ilgalaikius finansinius planus. Ilgesnis gyvenimo laikotarpis reiškia, kad žmonėms reikia daugiau lėšų tiek savo pensijai, tiek papildomos pagalbos pasirūpinti savo tėvais, o tai gali sukelti poreikį ilgiau dirbti arba didinti investicijas.
Šiandien pensija vidutiniškai sudaro 44 proc. iki jos gautų pajamų, o štai istoriniai tyrimai rodo, jog išėjus į pensiją išlaikyti panašią gyvenimo kokybę kaip iki jos, reikėtų apie 80 proc. buvusių pajamų. Tad ir finansinius tikslus reikėtų modeliuoti, atsižvelgiant į vidutinės gyvenimo trukmės pokyčius.
Galiausiai, ar pastebite finansinių įpročių skirtumus skirtingose visuomenės kartose? Polinkis taupyti, polinkis išleisti, kitoks požiūris į santaupas, investicijas, stabilumą?
Taip, skirtingos kartos turi skirtingus požiūrius į finansus. Vyresnės kartos atstovai, išgyvenę ekonominius sunkmečius, dažnai linkę taupyti ir labiau vertinti finansinį stabilumą. Jaunesnės kartos, kaip „Millennials“ ir „Gen Z“, labiau vertina investicijas į patirtis, o ne materialius dalykus, taip pat rodo didesnį susidomėjimą investavimu į technologijas ar kriptovaliutas.
Be to, jaunesnės kartos dažniau naudojasi finansinėmis programėlėmis ir kitomis technologijomis savo finansams valdyti, kas suteikia didesnį lankstumą, nors taip pat gali nulemti ir impulsyvesnius sprendimus.
Savo įžvalgomis J. Daujotas pasidalins „Longevity“ ilgaamžiškumo konferencijoje jau spalio 23 dieną. Virtualią nemokamą konferenciją galite stebėti Delfi ir Delfi Plius platformose.