Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr. Tomas Tamošuitis pabrėžia, jog reikia pasidžiaugti, kad 2021-ųjų m. bendras organų ir audinių donorų skaičius Lietuvoje taip pat šiek tiek padidėjo ir yra toks kaip 2019 m.
„Tačiau 2021-ieji metai Kauno klinikų medikams, dirbantiems organų donorystės ir transplantacijų srityje, bei, žinoma, mūsų pacientams buvo sėkmingiausi nuo transplantacijų centro Kaune įkūrimo pradžios pagal absoliučią daugumą parametrų. Galima sakyti, įvyko kokybinis lūžis šios paslaugos teikime. Ir tai nutiko tebesitęsiant COVID-19 pandemijai, kai daug transplantacijos centrų visame pasaulyje dėl šios priežasties lėtino tempus.
Transplantuota rekordiškai daug organų ir audinių: inkstų, kepenų, ragenų, sparčiai vystosi kamieninių kraujodaros ląstelių programa, tame tarpe alogeninių ląstelių transplantacijos. Labiausiai džiugina, kad transplantuotų pacientų gydymo rezultatai vis geresni, nes tai svarbiausias rodiklis. Manau, kad vis didesnę reikšmę įgyja ir 2020 m. vienintelė Lietuvoje Kauno klinikose įkurta donorų koordinatorių komanda, kurios dėka kokybiškai paruošiama pusė visų šalies donorų ir leidžia recipientams transplantuoti geriausios įmanomos kokybės organą ar audinį.
Svarbu, kad šių žmonių ir visos daugiadalykės Kauno klinikų komandos dėka po truputį vystosi ir neplakančios širdies donorystės programa, išlaikydama stabilius rezultatus, o tai jau rodo paslaugų brandą mūsų ligoninėje, nes tokio tipo donorystė įmanoma tik darniausiai veikiančiose ir puikiai organizuotose sveikatos sistemos įstaigose pasaulyje", – kalbėjo intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
Jis taip pat pridūrė, jog šiek tiek sumažėjo tik inkstų transplantacijos laukiančių pacientų eilė, tačiau nežymiai, o visų kitų organų kasmet reikia vis daugiau.
„Ypač opi yra krūtinės ląstos organų – plaučių, širdies ar plaučių-širdies komplekso – laukiančių pacientų eilė, nes jų būklė dažai labai sudėtinga, o transplantuojamo organo kokybė turi būti labai gera. Yra ir kitų paradoksalių išskirtinumų, pavyzdžiui, plaučių transplantacijos laukiančių žmonių sąlyginai labai nedaug, todėl vilties rasti jiems optimaliai tinkantį ir kokybišką organą netgi mažiau", – kalbėjo T. Tamošuitis.
V. Grigaravičiui atlikta širdies persodinimo operacija
Neseniai atlikta širdies persodinimo operacija besidžiaugiantis buvęs generalinis policijos komisaras Vytautas Grigaravičius pasidalino, jog donorystė yra be galo svarbi ir ji jam išgelbėjo gyvybę.
„Pirmiausiai gal norėčiau pradėti nuo to, kad donorystė yra labai svarbus dalykas, aišku, kažkuriai šeimai įvyksta tragedija, bet jeigu tėvai pasižiūri į tai blaiviai, tai gali išgelbėti visą kitą eilę žmonių, tai yra labai svarbu", – pasidalino V. Grigaravičius.
Pasak jo, širdies jis laukė metus ir keturis mėnesius, šiuo metu buvęs generalinis policijos komisaras vaikščioja ir gyvena su papildoma įranga bei tam tikrais apribojimais.
„Bet vistiek gyvenimas tęsiasi. O paskui, kai atsirado donoras, tai viskas labai greitai įvyko. Tiesiog, paruošė operacijai, užmigdė ir prabūdau jau su kita širdimi. Man neskaudėjo, nieko ypatingai nejaučiau, žodžiu, medikai stebuklus daro".
Šiuo metu V. Grigaravičius jaučiasi gerai ir laisvai juda pats.
„Iš reanimacijos mane iškėlė į kitą skyrių ir dabar aš čia saugiai gyvenu stengdamasis neužkrėsti savo organizmo įvairiomis bakterijomis, nes po širdies operacijos slopinamas žmogaus imunitetas, kad nebūtų svetimkūnių pasipriešinimo naujai širdžiai, todėl tai labai svarbu, nes organizmas gali nesugebėti apsiginti.
Dabar čia vienas gyvenu palatoje su visais saugumo reikalavimais ir laukiu biopsijos, kuri bus daroma po 10-ties dienų, jos metu man per kirkšnį ims širdies gabaliuką ir žiūrės ar nėra pasipriešinimo, ar nėra atmetimo reakcijos. Tuomet viskas spręsis, jeigu nieko nebus, tada važiuosiu į reabilitaciją, o po to jau namo. Vėliau turėsiu kas pusmetį su gydytojų priežiūra darytis biopsiją, o po to kas metus", – dalinosi V. Grigaravičius.
Lietuvoje jau prieš metus buvo sėkmingai persodinti ir persirgusio, ir net sergančio COVID-19 liga žmogaus inkstai
Pasak dr. T. Tamošuičio, imunosupresinis gydymas siekiant užkirsti kelią organo atmetimui yra taikomas visiems recipientams.
„Be jokios abejonės, tokie pacientai turi didesnę riziką sirgti sunkia COVID-19 ligos forma, jei užsikrečia. Todėl šių pacientų vakcinacija yra labai svarbi profilaktinė priemonė, bet ne tik tai – svarbu ir elementarus saugojimasis, įtartinų kontaktų vengimas.
Iš kitos pusės, juk organai persodinami jau sergantiems pacientams, kurie dėl ligų dažnai lankosi ligoninėse, turi nepakankamą imunitetą dėl lėtinių ligų bei jų gydymo ir rizikuoja bet kokiu atveju užsikrėsti virusu, o persodinus organą, poreikis lankytis gydymo įstaigose, o tuo pačiu rizika užsikrėsti, ženkliai mažėja. Na, kad ir sergant inkstų nepakankamumu, kai į hemodializių centrą tenka vykti tris kartus per savaitę, o po transplantacijos tokio poreikio nebelieka", – pasakojo gydytojas.
Pasak T. Tamošuičio, Lietuvoje jau prieš metus buvo sėkmingai persodinti ir persirgusio, ir net sergančio COVID-19 liga žmogaus inkstai. Kaip priduria daktaras, svarbiausia yra saugotis patiems, skiepytis, pasitikėti medikais ir konsultuotis su savo gydančiais gydytojais kilus menkiausiems įtarimams dėl užsikrėtimo COVID-19 liga.