Santaros klinikų vidaus ligų gydytoja Božena Markevič sako, kad savigyda ne visuomet turi tik neigiamą aspektą, mat yra ligų, kurios puikiai žinomos.
„Visi žinome, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma – per savaitę, nėra kokio nors specifinio vaisto, kuris pagydytų. Dažniausiai patariama laikytis bendrų taisyklių: gerti daug skysčių, gal kokių vaistų nuo skausmo, jei nosį skauda, jei labai varva – purškalų pavartoti, bet specifinio gydymo nėra. Tiesiog tai liga, kurią reikia išsirgti, ir ji savaime praeina. Taip pat nėra kai kurių vaikiškų ligų specifinio gydymo. Pavyzdžiui, vėjaraupiai. Į gydytoją kreipiamasi, kad toks atvejis būtų užfiksuotas. Žinoma, jei atsiranda komplikacijų, tada jau reiktų kreiptis į priėmimo skyrių“, – medikė paaiškina, kada savigyda nėra kenksminga.
„Juo labiau kai yra visokių užkrečiamų sezoninių ligų, vaikščioti po poliklinikas nerekomenduojama. Kas tokiu atveju nutinka? Mes kitus dar „pavaišiname“ virusais, o į polikliniką ateina žmonių, kurie jau tikrai serga. Sveikam tas virusas gal ir nebus pavojingas, tiesiog truputį pasloguos, o tiems, kurie serga rimtomis ligomis, jis netgi gali būti paskutinis gyvenime“, – įspėja vidaus ligų gydytoja.
B. Markevič sako, kad jei namuose gydoma sloga ar kitos sezoninės ligos, kurios tiesiog neturi specifinio gydymo, tai žmogui nekenkia. Tačiau nereikėtų patiems sau tapti medikais, kai sveikata kelia rimtą nerimą.
„Problema būna tuomet, kai gydomės, bet nesulaukiame jokio efekto. Tarkim, jei paracetamolis, kuris gana plačiai vartojamas temperatūrai mažinti, visiškai neveikia. Tuomet jau reikėtų kreiptis į gydytoją“, – paaiškina medikė.
Vidaus ligų gydytoja B. Markevič atkreipia dėmesį, kad piktnaudžiauti paracetamoliu nereikėtų, nes pagal statistiką būtent juo dažniausiai apsinuodija žmonės visame pasaulyje.
Medikų konsultacijos, anot pašnekovės, reikia kreiptis ir tada, kai aukštas spaudimas. Ir jei kaimynei tinka jai paskirti vaistai, nebūtinai jie tiks Jums. Medikė paaiškina, kad paprastas buitinis vartotojas, neturintis medicinos žinių, visus hipertenzinius vaistus įvardija „nuo spaudimo“, per daug nesigilina, koks jų poveikis.
„Ne veltui sakoma, kad žmonės, kurie žino mažai, įsivaizduoja, kad žino viską. Mes ir patys, medikai, su vaistais labai atsargiai elgiamės, nes daug pašalinių reiškinių esame matę. Mes tikrai žinome vaisto specifinį veikimą. Vaistai „nuo spaudimo“ – kiekviena tabletė skirtinga. Kai yra rimtų ligų, reikia kreiptis į gydytojus, neužsiimti savigyda, neieškoti informacijos internete, nes labai dažnai suklystama dėl diagnostikos, o suklydus netinkamai gydomasi“, – paaiškina B. Markevič.
Anot gydytojos, po savigydos gydyti žmogų dar sunkiau, nes diagnostika jau gali būti iškreipta, dėl to ir gydymas gali būti skirtas ne visai toks, kokio reikėtų.
Farmacijos specialistai paprastai yra pirmieji, į kuriuos žmonės kreipiasi pagalbos. Vaistininkė Milda Lukošaitytė sako, kad situacijų būna išties įvairių.
„Vieni žmonės ieško konsultacijos, norėdami parodyti, kas jiems yra, – koks kosulys, bėrimas, negyjanti žaizda. Nuklijuoja pleistrą ir parodo. Kiti, būna, atsineša odos ligoms gydyti skirtus receptinius tepalus, kurie gali būti ir stiprūs steroidai, ir antibiotiniai, sako: „Man šitas praeitą kartą padėjo, dabar irgi būtinai reikia tokio ir jokio kito.“ Tai labai klaidingas požiūris: vieną kartą susirgus, nebūtinai ta pati liga atsikartoja, o stiprūs tepalai turi būti paskirti gydytojo. Kai kurie žmonės ateina su tvirta nuomone ir žino, ko jiems reikia. Taip pat dažnai nori ir pasikonsultuoti, parodyti, paklausti įvairių dalykų“, – apie vaistininkų kasdienybę pasakoja M. Lukošaitytė.
Vaistininkė sako, kad dažniausi lankytojai tie, kurie serga lengvu peršalimu, sloga ar ieško pagalbos dėl alerginių ligų.
Gydytoja B. Markevič neslepia, kad į vaistinę neretai atžingsniuoja ir tie, kurie nusiteikę „ai, ko nors pagersiu ir praeis“. Taip pat neretai žmonės ieško konsultacijų draugų rate ar pasitiki nepažįstamais „ekspertais“.
„Turbūt pats baisiausias dalykas kreiptis į žiniuonį. Mano praktikoje buvo toks įsimintinas atvejis – žmogus susirgo I tipo cukriniu diabetu, tai nuo insulino priklausomas diabetas. Buvo išrašyti vaistai, bet jis nusprendė kreiptis į žiniuonį. Šis pasakė: „Baik tu tokius chemikalus naudoti. Pagerk svogūnų nuoviro.“ Pagėrė to svogūnų nuoviro, komos būsenos ir atvežė. Iškrapštėme. Supraskim, kas tai yra cukraligė, tai – viso organizmo liga, ir kiekviena koma pažeidžia smulkiausias kraujagysles. Tai reiškia, kad didėja tikimybė apakti, netekti inkstų, taip pat pažeidžiama širdis“, – skaudžia žmogaus patirtimi pasidalija medikė.
Ji sako, kad kiekviena koma didina žmogaus būklės rizikas. Dar vieną skaudų pavyzdį, kodėl nereikia pasitikėti ne medikais, gydytoja sako sužinojusi iš kolegų.
„Gydė jauną vyrą nuo inkstų nepakankamo, jis buvo dializuojamas, – tokie pacientai turi gerti tam tikrą kiekį skysčių. Pacientui padaroma dializė, gerai jaučiasi, ateina vakaras – žmogui plaučių edema. Skaičiuojama, kiek skysčių suvartojo. Lyg ir viskas gerai, o žmogus gargaliuoja, kone miršta. Vėl padaroma dializė. Ateina kita diena. Rytas, viskas gerai. Vakare – vėl ta pati situacija. Medikai pradėjo skaičiuoti skysčių kiekį, viskas gerai. Galiausiai kažkas pažiūrėjo po lova – ten stovėjo trilitrinis stiklainis su „užkalbėtu“ vandeniu. To vandens geria ir nepriskaičiuoja jo. Galėjo žmogus nukeliauti pas šv. Petrą“, – gydytoja dalijasi, kaip nežinojimas gali pakenkti pačiam žmogui.
Dar viena skausminga situacija – pas medikus pateko žmogus, kuriam stubure buvo susikaupusių druskų ir jas bandė gydyti savaip.
„Įsivaizduokite, jei kreidą įmestume į actą, – ji ištirptų. O jei acto išgėrus? Įsivaizduojate, kaip visos druskos ištirptų? Na, stebuklas dažniausiai neįvyksta. Nepamirškite, kad jei acto rūgšties išgersite, galite ne tik apsinuodyti. Ji sukelia hemolizę – plyšta eritrocitai kraujagyslėje ir užkemša inkstus. Sveiki atvykę į dializę, jei laiku nesikreipsite pagalbos“, – dar vieną skausmingą atvejį įvardija medikė.
Vidaus ligų gydytoja sako, kad onkologijos srityje padaryta didžiulė pažanga, chemoterapija nebėra tokia, kokia buvo prieš 10–20 metų, bet vis tiek dalis pacientų, kuriems ji taikoma, geria naftos produktus, neva tai padeda. B. Markevič sako, kad žmogus taip besigydydamas greičiau apsinuodys, nei išgis. Toksikologai puikiai pamena, kad vienu metu buvo ir kitokia „mada“ – gerti laurų lapų nuovirą, o jis itin kenkia.
„Jei klausote ne profesionalų, jie niekada Jūsų gyvybe neatsakys, o kartais dar ir pasijuoks, jei Jums nepasiseks“, – atkreipia dėmesį į apsimetėlių žiniuonių patarimus ir pasekmes.
Medikė sako, kad žmonių įpročiai ieškoti nekvalifikuotų specialistų pagalbos atėję iš senų laikų, kai medicina nebuvo visiems įperkama ir į vaistinę paprastas žmogus galėjo nueiti kaip į muziejų.
Anot pašnekovės, iki XIX amžiaus medicina tikrai nekėlė didžiulio pasitikėjimo – net lūžius gydė amputacija, o sužalotų žmonių mirštamumas siekdavo apie 90 procentų. Be to, tie, kurie kreipėsi į žiniuonius anuomet, gaudavo skausmą mažinančių žolelių nuovirų, o lūžis suaugdavo be jokių nesterilių operacijų. Medikė sako, kad dabar išgirdę apie nesėkmingą atvejį žinome, jog taip nutinka retai,o anuomet dar rečiau buvo galima išgirsti apie sėkmingą gydymą, ir net plaučių uždegimas, iki kol buvo sukurti antibiotikai, prilygo mirties nuosprendžiui.
„Dabar mes gyvename aukso amžiuje, viskas pasikeitė, – turime vaistų pasirinkimą, šalutinis poveikis minimalus, diagnostika žymiai patobulėjusi. Sėkmingi atvejai? Mes tiesiog pripratome prie jų. Tais laikais to nebuvo. Dažnas žavisi praeitimi, bet, pažiūrėsime, – srutos tekėjo gatvėmis, naktipuodį galėjo išpilti ant žmonių, einančių gatve, buvo purvynas, bet mes to istoriškai nematome. Apie tai mažai kur galima perskaityti. Žavimės sėkmingais atvejais ir tai gaju iki šios dienos, – mes kaip maži vaikai dar tikime stebuklais“, – sako B. Markevič.
Pašnekovė pabrėžia, kad medicinos pažanga prisidėjo ir prie geresnės gyventojų populiacijos. Ji įvardija, kad gyventojų žemėje buvo kone 3 milijardai, dabar skaičius jau išaugęs iki kone 8 milijardų.
Vaistininkė M. Lukošaitytė teigia, kad pakenkia ne tik žiniuoniai, kuriais kai kurie aklai pasitiki, – internete paieška taip pat neretai nuveda neaiškiu keliu.
„Nemažai simptomų tinka daugeliui ligų, tad ne veltui yra toks juokas, – jei surašytume simptomus, tai bus šeši vėžiai ir dar kelios infekcinės ligos. Reikėtų labai atsargiai gūglinti ligas, nes galima įsivaryti ir nerimo, ir neteisingai diagnozuoti. Žmonės mėgsta paieškoti, kas gi jiems nutiko, ir paskaityti kitų, ne specialistų, nuomonę“, – apie žmonių atradimus internete pasakoja vaistininkė.
Anot pašnekovės, neretai pacientai ateina jau sau nustatę vėžinę ligą. L. Lukošaitytė sako, kad daugiau sau ligų diagnozuoja jauni žmonės, retai sergantys, jaunos mamos.
Dar viena klaida, anot vaistininkės, – kaupti vaistus ir nepaisyti nurodytos vartojimo datos.
„Turėti pagrindinių vaistų vaistinėlę namuose nėra blogai. Bet vaistas nėra pienas, tad ar jis dar galioja, iš išorės nematyti. Pasibaigusio galiojimo vaisto negalima vartoti: sunku nuspėti, koks gali būti šalutinis efektas, kaip tos medžiagos reaguoja tarpusavyje, kai baigiasi galiojimas. Galų gale – kaip veiks organizmą pasibaigusi medžiaga. Dažnai žmonės galvoja „ai, tik mėnuo, kaip pasibaigęs galiojimas, nieko tokio“. Tikrai nerekomenduojama tokių vartoti, nes galima tik pabloginti situaciją“, – paaiškina vaistininkė.
Vidaus ligų gydytoja sako, kad jauni žmonės darosi sąmoningesni, net jei skaito informaciją internete. Tie, kurie kreipiasi į gydytojus, medikų patarimų klauso. Vyresnio amžiaus žmonės neretai visgi pasitiki nekompetetingais žmonėmis.
Ar yra gerų liaudies medicinos metodų? B. Markevič sako, kad peršalimo atveju žoliniai preparatai išties tinka, tereikia tinkamai vartoti. Net ir čiobrelių ar liepžiedžių arbata peršalus tikrai naudinga. Visgi net ir natūralūs produktai turi veikliųjų medžiagų, tad reikia laikytis rekomendacijų. Medikė sako, kad svarbiausia – rimtų ligų negydyti vien žoliniais preparatais.
„Dar vienas dalykas – žmonės mėgsta prie medikamentų pridėti žolinių preparatų, bet jie kartais gali „pjautis“ su gydytojo paskirtais vaistais, tada sunku suprasti, nuo ko tas pašalinis poveikis“, – sako medikė.
Anot gydytojos, kai kurie pacientai nenori atvirauti su kvalifikuotais medikais.
„Vieną skausmingą atvejį galiu papasakoti – pakliuvo pas medikus jauna mergina, buvo labai sunkios būklės. Nežinau, kokia priešistorė. Kai ji pateko pas mus, praktiškai „nebuvo“ kepenų. Mediciniškai šnekant, žaibinis kepenų nepakankamumas. Mes dėjome visas pastangas, bet neliko gyvybinių resursų. Kai ji mirė, buvo labai įdomi sustingimo poza, lyg nuo stabligės. Giminės atnešė, tai, ką ji vartojo. Tai buvo strichninas. Jis ir sukėlė žaibinį kepenų nepakankamumą“, – pasakoja medikė.
Pašnekovė sako, kad ji, giminių žiniomis, šio vaisto nusipirko turguje, tačiau kokiu tikslu įsigijo, niekas nežinojo. Medikė primena: ne kartą buvo taip, kad nusipirkę turguje tablečių vietoj gydomųjų preparatų žmonės įsigijo narkotinių medžiagų, nuodų.
Vaistininkė M. Lukošaitytė pataria atidžiai skaityti vaistų aprašymus, atkreipti dėmesį, kaip vartoti, kokios veikliosios medžiagos, kita informacija. Beje, purškalas į nosį nėra jau toks nekaltas dalykas, – jį rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip savaitę, nes išsivysto priklausomybė, padidėja kraujavimas iš nosies, sutrinka gleivinės funkcijos.
Kraujospūdžiui reguliuoti skiriami vaistai, anot vaistininkės, taip pat turi būti vartojami tik pagal gydytojo paskyrimą, nes per anksti jų atsisakius normalizavęsis kraujospūdis gali dar labiau pakilti.
Taip pat M. Lukošaitytė įspėja, kad vaistai su kodeinu sukelia priklausomybę, tad juos reikia vartoti itin atsakingai.