Harvardo medicinos mokyklos patarimai, norintiems sustiprinti imuninę sistemą: įtraukė ir vakcinaciją

Mūsų imuninė sistema gina nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų. Tačiau kartais nepavyksta: į organizmą įsiveržia mikrobai ir susergame. Ar įmanoma paveiktį šį procesą ir sustiprinti imuninę sistemą? Kiek mūsų ją įtakoja mityba, amžius, psichinė sveikata, kasdienė veikla, kiek vertingi vitaminų ir augaliniai papildai? Apie visai rašo Harvardo medicinos mokykla health.harvard.edu.

Kaip sustiprinti savo imuninę sistemą

Idėja stiprinti imunitetą yra viliojanti, tačiau galimybė tai padaryti sunkiai suprantama dėl kelių priežasčių. Imuninė sistema yra būtent tai, kad tai yra sistema, o ne vienas subjektas. Kad veiktų gerai, reikalinga pusiausvyra ir harmonija. Mokslininkai vis dar daug nežino apie imuninio atsako sudėtingumą ir tarpusavio ryšį. Kol kas nėra moksliškai įrodytų tiesioginių sąsajų tarp gyvenimo būdo ir sustiprintos imuninės funkcijos.

Tačiau tai nereiškia, kad gyvenimo būdo poveikis imuninei sistemai nėra įtakojantis ir neturėtų būti tiriamas. Mokslininkai tiria mitybos, fizinio krūvio, amžiaus, psichologinio streso ir kitų veiksnių poveikį imuniniam atsakui tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Bendros sveikos gyvensenos strategijos yra prasmingos taip pat, nes padeda greičiausiai išlaikyti imunines funkcijas ir yra naudingos sveikatai.

Geriausi būdai sustiprinti imuninę sistemą

Pirmoji imuniteto gynybos linija yra sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas. Bendrųjų geros sveikatos gairių laikymasis yra vienintelis geriausias žingsnis, kurį galite padaryti, kad natūraliai išlaikytumėte tinkamą imuninės sistemos veikimą. Kiekviena kūno dalis, įskaitant ir imuninę sistemą, veikia geriau, kai yra apsaugota nuo žalingo aplinkos poveikio ir palaikoma sveikos gyvensenos strategijų, kurių patariama naudotis. Tai yra:

• Nerūkyti.
• Valgyti daug vaisių ir daržovių.
• Reguliariai mankštintis.
• Išlaikyti geriausią savo svorį.
• Jei gerti alkoholį, tai tik saikingai.
• Išsimiegoti.
• Imtis priemonių, kad išvengti infekcijos, pvz., dažnai plauti rankas.
• Stengtis kiek įmanoma sumažinti stresą.
• Vakcinuotis. Vakcinos sustiprina imuninę sistemą, kad ji galėtų kovoti su infekcijomis.

Sveikas gyvenimo būdas

Daugelyje parduotuvių lentynų esančių produktų aprašymuose teigiama, kad jie stiprina arba palaiko imunitetą. Tačiau imuniteto stiprinimo sąvoka iš tikrųjų moksliškai mažai prasminga. Ląstelių, imuninių ar kitų, skaičiaus padidinimas nebūtinai yra geras dalykas. Pavyzdžiui, sportininkai, kurie naudojasi „kraujo dopingu“ – intraveniniu būdu suleidžia papildomą kraują į savo kraujagyslių sistemas, kad padidintų kraujo ląstelių skaičių ir pagerintų savo veiklą – rizikuoja patirti insultą.

Bandymas sustiprinti imuninės sistemos ląsteles yra ypač sudėtingas, nes imuninėje sistemoje yra tiek daug skirtingų rūšių ląstelių, kurios labai įvairiai reaguoja į daugybę skirtingų mikrobų. Kurias ląsteles turėtumėte padidinti ir iki kokio skaičiaus? Kol kas mokslininkai atsakymo nežino. Yra žinoma, kad organizmas nuolat gamina imunines ląsteles. Žinoma, jis gamina daug daugiau limfocitų, nei gali panaudoti. Papildomos ląstelės pasišalina per natūralų ląstelių žūties procesą, vadinamą apoptoze – kai kurios dar nepamačiusios jokio veiksmo, kitos palieka mūsų kūną jau “po mūšio” su infekcija. Niekas nežino, kiek ląstelių ar kokio geriausio ląstelių mišinio reikia imuninei sistemai, kad ji veiktų optimaliu lygiu.

Amžius

Senstant mūsų imuninis atsakas silpnėja, o tai savo ruožtu prisideda prie infekcijų, taip pat vėžio atsiradimo. Ilgėjant gyvenimo trukmei išsivysčiusiose šalyse, didėja ir su amžiumi susijusių ligų paplitimas.

Nors kai kurie žmonės sensta sveikai, daugelio tyrimų išvadose teigiama, kad, palyginti su jaunesniais, vyresnio amžiaus žmonės dažniau suserga infekcinėmis ligomis ir, dar svarbiau, nuo jų miršta. Kvėpavimo takų infekcijos, įskaitant gripą, COVID-19 virusą ir ypač pneumoniją, yra pagrindinė vyresnių nei 65 metų žmonių mirties priežastis visame pasaulyje.

Niekas tiksliai nežino, kodėl taip atsitinka, tačiau kai kurie mokslininkai pastebi, kad ši padidėjusi rizika koreliuoja su T ląstelių sumažėjimu, galbūt dėl užkrūčio liaukos atrofijos su amžiumi ir gaminant mažiau T ląstelių, kad būtų išvengta infekcijos. Ar šis užkrūčio liaukos funkcijos sumažėjimas paaiškina T ląstelių sumažėjimą, ar kiti pokyčiai vaidina svarbų vaidmenį, nėra visiškai suprantama.

Imuninio atsako į infekcijas susilpnėjimą įrodė vyresnio amžiaus žmonių atsakas į vakcinas. Pavyzdžiui, gripo vakcinų tyrimai parodė, kad vyresniems nei 65 metų žmonėms vakcina yra mažiau veiksminga, palyginti su sveikais vaikais (vyresniais nei 2 metų amžiaus). Tačiau, nepaisant sumažėjusio veiksmingumo, skiepai nuo gripo ir S. pneumoniae (streptokokų genties bakterijų rūšis) žymiai sumažino vyresnio amžiaus žmonių susirgimų ir mirčių skaičių, palyginti su neskiepytais.

Mityba

Tarp mitybos ir pagyvenusių žmonių imuniteto taip pat yra ryšys. Netinkama mityba, kuri stebėtinai paplitusi net ir išsivysčiusiose šalyse, yra žinoma kaip „mikroelementų trūkumas“. Tai yra mityba, kuomet žmogui trūksta kai kurių esminių vitaminų ir mikroelementų, kurie gaunami atitinkamai maitinantis arba papildomai su maistu. Vyresnio amžiaus žmonės linkę valgyti mažiau, tad jų mityba turėtų būti kiek įmanoma sveika. Vienas svarbus klausimas – ar maisto papildai gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms palaikyti sveikesnę imuninę sistemą. Šį klausimą būtina aptarti individualiai su savo šeimos gydytoju.

Sveikiems imuninės sistemos kariams reikia geros, reguliarios mitybos. Mokslininkai jau seniai pripažino, kad žmonės, kurie sunkiai gyvena, prastai maitinasi, yra labiau pažeidžiami infekcinių ligų. Visgi, jie nežino, ar kokie nors konkretūs mitybos veiksniai, tokie kaip perdirbtas maistas ar didelis paprasto cukraus suvartojimas, turės neigiamos įtakos imuninei funkcijai. Vis dar yra palyginti nedaug tyrimų apie mitybos poveikį žmogaus imuninei sistemai.

Yra įrodymų, kad įvairūs mikroelementų trūkumai, pavyzdžiui, cinko, seleno, geležies, vario, folio rūgšties ir vitaminų A, B6, C ir E trūkumas, keičia gyvūnų imuninį atsaką. Tačiau šių imuninės sistemos pokyčių poveikis gyvūnų sveikatai nėra toks aiškus, o panašių trūkumų poveikis žmogaus imuniniam atsakui dar turi būti įvertintas.

Taigi, ką galime padaryti? Jei įtariate, kad jūsų mityba nepatenkina visų jūsų mikroelementų poreikių (pavyzdžiui, nemėgstate daržovių), nenaudokite didelės vieno vitamino dozės, nors kasdienis multivitaminų ir mineralų papildų vartojimas ir gali būti naudingas sveikatai. Daugiau nebūtinai yra geriau.

Labai dažnas klausimas, ar įmanoma sustiprinti imunitetą žolelėmis ir papildais. Užeikite į parduotuvę ir rasite pačių įvairiausių preparatų, kurie teigia, kad „palaiko imunitetą“ ar kitaip stiprina jūsų imuninę sistemą. Nors buvo nustatyta, kad kai kurie preparatai pakeičia kai kuriuos imuninės funkcijos komponentus, kol kas nėra įrodymų, kad jie iš tikrųjų sustiprina imunitetą tiek, kad būsite geriau apsaugoti nuo infekcijų ir ligų. Įrodyti, ar kuri nors iš vaistažolių, ar bet kuri kita medžiaga gali sustiprinti imunitetą, kol kas yra labai sudėtingas dalykas. Pavyzdžiui, mokslininkai nežino, ar vaistažolė, kuri padidina antikūnų kiekį kraujyje, iš tikrųjų daro ką nors naudingo bendram imunitetui.

Stresas

Šiuolaikinė medicina pradėjo vertinti glaudžiai susijusį proto ir kūno ryšį. Įvairios ligos, įskaitant skrandžio sutrikimus, dilgėlinę ir net širdies ligas, yra susijusios su emocinio streso padariniais. Nepaisant iššūkių, mokslininkai aktyviai tiria ryšį tarp streso ir imuninės funkcijos.

Viena vertus, sunku apibrėžti stresą. Tai, kas vienam žmogui gali atrodyti kaip stresinė situacija, kitam nėra. Kai žmonės susiduria su situacijomis, kurias jie laiko stresinėmis, jiems sunku išmatuoti, kiek streso jie jaučia, o mokslininkui sunku žinoti, ar asmens subjektyvus įspūdis apie streso kiekį yra tikslus. Mokslininkas gali išmatuoti tik dalykus, kurie gali atspindėti stresą, pvz., širdies plakimų skaičių kiekvieną minutę, tačiau tokie rodikliai taip pat gali atspindėti kitus veiksnius.

Tačiau dauguma mokslininkų, tiriančių streso ir imuninės funkcijos ryšį, netiria staigaus, trumpalaikio stresoriaus, labiau bando tirti nuolatinius ir dažnesnius streso veiksnius, vadinamus lėtiniu stresu, pvz., santykius su šeima, draugais ir bendradarbiais arba nuolatinius iššūkius, norint gerai atlikti savo darbą. Yra mokslininkų, kurie tiria, ar nuolatinis stresas kenkia imuninei sistemai.

Šaltis

Visos mamos yra bent kartą pasakiusios savo vaikams „apsirenk striukę, nes peršalsi“. Ar ji teisi? Tikriausiai ne. Vidutinio šaltumo temperatūra nepadidina jūsų jautrumo infekcijai. Yra dvi priežastys, kodėl žiema yra peršalimo ir gripo sezonas. Žiemą žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, artimiau bendrauja su kitais žmonėmis, kurie gali perduoti savo mikrobus. Taip pat gripo virusas ilgiau išlieka ore, kai oras šaltas ir mažiau drėgnas.

Tačiau mokslininkai vis dar domisi šiuo klausimu įvairiose aplinkose. Kai kurie eksperimentai su pelėmis rodo, kad šaltis gali sumažinti gebėjimą susidoroti su infekcija. Bet kaip su žmonėmis? Mokslininkai atliko eksperimentus, kurių metu savanoriai buvo trumpam panardinami į šaltą vandenį arba trumpą laiką praleido nuogi žemoje temperatūroje. Jie tyrinėjo žmones, gyvenusius Antarktidoje, tuos, kurie dalyvavo ekspedicijose Kanados Uoliniuose kalnuose. Rezultatai buvo įvairūs. Pavyzdžiui, mokslininkai užfiksavo viršutinių kvėpavimo takų infekcijų padažnėjimą tarp slidininkų, kurie intensyviai sportuoja šaltyje, tačiau ar šios infekcijos atsirado dėl šalčio, ar dėl kitų veiksnių, pavyzdžiui, intensyvaus fizinio krūvio ar oro sausumo, nėra nežinoma.

Kanados mokslininkų grupė, peržiūrėjusi šimtus medicininių tyrimų šia tema ir atlikusi kai kuriuos savo tyrimus, daro išvadą, kad nereikia jaudintis dėl vidutinio šalto poveikio – jis neturi žalingo poveikio žmogaus imuninei sistemai. Ar reikėtų jaudintis, kai lauke labai šalta? Atsakymas yra „taip“, jei jaučiatės nepatogiai arba jei ketinate ilgesnį laiką būti lauke, kai gali kilti tokių problemų kaip nušalimas ir hipotermija.

Pratimai

Reguliari mankšta yra vienas iš sveikos gyvensenos ramsčių. Ji gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, mažina kraujospūdį, padeda kontroliuoti kūno svorį ir saugo nuo įvairių ligų. Bet ar tai padeda natūraliai sustiprinti imuninę sistemą ir išlaikyti ją sveiką? Kaip ir sveika mityba, mankšta gali prisidėti prie bendros geros sveikatos, taigi ir sveikos imuninės sistemos.