„Niekas nesame apsaugoti nuo nelaimės. Manau, jei ištiko širdies smūgis, pagelbėti gali arba artimas asmuo, jei esate namuose, arba visiškai nepažįstamas žmogus, esantis šalia. Mes turime būti atsakingi, nepulti į paniką, o stengtis padėti nepažįstamam žmogui. 2019 metais pradėjome socialinės atsakomybės iniciatyvą, įsteigėme defibriliatorius visose „Hyper Market“ formato parduotuvėse ir nuo to laiko ėmėme diegti juos visose naujai atidaromose parduotuvėse. Pernai ir šiais metais dar vykdoma iniciatyva turėti jų visuose mūsų prekybos centruose, – sako Mindaugas Adamonis, „Rimi Lietuva“ darbų saugos ir transporto specialistas. – Darbuotojams buvo suorganizuoti mokymai gyvai. Šiuo metu įdiegti elektroniniai mokymai. Aiškinama ne tik apie tai, kaip naudotis defibriliatoriais, bet ir kaip suteikti pirmąją pagalbą.“
Kiekvienas darbuotojas, pasak M. Adamonio, turi išklausyti kursus, – taip jie skatinami nebijoti prireikus suteikti pagalbą.
„Savo prekybos centruose dar nesame panaudoję defibriliatoriaus. Žinoma, gerai, kad neprireikė, bet tikimybė visuomet yra. Galimybė jį panaudoti irgi yra“, – dalijasi pašnekovas.
Jei širdies defibriliacija bus pradėta per pirmąsias penkias minutes, tikimybė, kad žmogus pasveiks, siekia net 75 procentus. Tačiau nepakanka vien turėti aparatą. Svarbu žinoti, kaip žmogui suteikti pirmąją pagalbą ir kaip naudotis defibriliatoriumi.
„Jei pastebime, kad žmogus atrodo praradęs sąmonę, pirmiausia tai įvertiname – prieiname arčiau ir paklausiame: „Kas atsitiko? Ar viskas gerai?“ Jei žmogus nereaguoja, pajudiname jį už vieno peties. Kad būtų saugu, dėvime apsaugines pirštines. Jei žmogus nekvėpuoja, konkrečiam asmeniui turime pasakyti, kad iškviestų pagalbą“, – sako Emilija Kasparienė, Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė, ir pataria parodyti gestu į žmogų, į kurį kreipsitės dėl pagalbos.
Prašant iškviesti pagalbą svarbu aiškiai tai pasakyti, priminti Bendrojo pagalbos centro numerį 112 ir pasitikslinti, ar asmuo turi telefoną. Aiškiai išsakius prašymą praeiviui, reikia sutelkti dėmesį į nukentėjusįjį.
„Kol kviečiama pagalba, atlošiame žmogaus galvą ir įvertiname kvėpavimą. Viena ranka – ant kaktos, kita – ties apatiniu žandikauliu, atveriame kvėpavimo takus (atsargiai atlošiame nukentėjusiojo galvą ir palinkstame virš jo) bei įvertiname kvėpavimą. Mes turime jį išgirsti, turime jį pamatyti (stebėti krūtinės ląstą) ir jausti. Kvėpavimas neturėtų sukelti įtarimų, vertinamas apie 10 sekundžių. Jei žmogus nekvėpuoja, nedelsdami turime pradėti gaivinti. Taip pat turėtume aplinkinių paklausti, gal kur netoliese yra defibriliatorius, ir, jei yra, paprašyti, kad jį atneštų“, – kokie turi būti pirmieji veiksmai, aiškina E. Kasparienė.
Svarbu žinoti, kad gaivinant žmogų visų pirma būtina atlaisvinti drabužius, apnuoginti krūtinę.
„Reikia susirasti krūtinkaulio ir spenelių susikirtimo tašką ir atlikti gaivinimą – spausti tą vietą 30 kartų. Po 30-ies paspaudimų atliekami 2 įpūtimai. Tam, kad įpūtimai būtų atliekami saugiai, turime naudoti pirmosios pagalbos gaivinimo kaukę“, – paaiškina Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė.
Tokią gaivinimo eigą būtina pakartoti kelis kartus. Turint defibriliatorių, jį reikia įjungti ir veikti pagal įraše sakomą eigą. Defibriliatoriaus pakuotės kišenėlėje yra elektrodų. Aparato įraše sakoma, kad juos reikia uždėti ant nukentėjusiojo. Ant elektrodų nurodyta, kaip taisyklingai juos uždėti ant kūno. Be to, instrukcijos įraše paaiškinama, kad elektrodai turi būti uždėti ant sausos ir neplaukuotos odos dalies. Tuomet elektrodus reikia tinkamai įjungti į įrenginį.
„Nesilieskite prie paciento“, – pranešama defibriliatoriaus įraše, kai elektrodai yra įjungiami.
Kai defibriliatorius sukelia impulsus, įraše pranešama, kada vėl reikia imtis gaivinimo veiksmų, tad naudoti defibriliatorių nesudėtinga, tik būtina klausytis instrukcijų. Gaivinimą reikia tęsti tol, kol žmogus pradės kvėpuoti.
„Tęsiame gaivinimą 2 minutes, paskui defibriliatorius vėl vykdys analizę. Analizuojamas širdies ritmas ir defibriliatorius nusprendžia, ar reikalingas smūgis, ar ne. Mes šito nesprendžiame, viską sprendžia defibriliatorius per elektrodus“, – apie pagalbininką, skirtą gyvybei išgelbėti, pasakoja E. Kasparienė.
Moteris pataria, kad pradinį gaivinimą reikia atlikti, iki atvyksta greitosios pagalbos medikai ir žmogus atsigauna. Galbūt yra žmonių, kurie galėtų Jus pakeisti. Defibriliatorių naudoti galima asmeniui nuo vienų metų.
Anot E. Kasparienės, defibriliatorius yra saugus naudoti, net jei liesite žmogaus kūną, kai bus atliekama iškrova. Tačiau tokiu atveju nukentėjusiajam tokia iškrova bus mažiau efektyvi.
„Labai svarbu žinoti, kad defibriliatorius nepakeičia mūsų, jis tik papildo, tad būtina mokėti atlikti pradinį suaugusiojo gaivinimą“, – sako E. Kasparienė.