Ar šiuo metu jau pastebite pacientų antplūdį?
Taip. Kaip ten bebūtų, peršalimas, kovidas ar gripas turi sezoniškumą. Labai tikimės, kad ir kovidas taps sezonine eiline liga. Mes grįžome į kontaktinį gyvenimą: vaikai – į mokyklas ir darželius, suaugusieji – į biurus ir t.t., todėl aišku, kad pradedame keistis virusais tarpusavyje ir atšalus orams peršalimo ligų, virusinių ir kitokių infekcijų padaugėja.
Varvanti nosis, perštinti gerklė, kosulys – atrodo įprasti rudens atributai. O kokie simptomai išduoda, kad tai nėra paprastas peršalimas?
Ir paprastas peršalimas yra infekcinė liga. Tas šalčio terminas pavadinime, tas procesas dažniausiai ir pasako, kad mes sušalome ir tada mūsų negrūdintos nosytės ir gerklytės tapo nebe tokios atsparios tai infekcijai, kurią mes nešiojame savyje, nes mes visi savyje kažką nešiojame, ir ji pradėjo bujoti.
Esminis klausimas – ar jau reikia kažkokio papildomo gydymo ir pradėti galvoti apie kažkokias komplikacijas, ar ne. Lygiai tas pats galioja kalbant apie tą patį kovidą – jeigu jis yra nekomplikuotas, tai visas gydymas yra likti namuose ir gerti arbatas.
Jeigu susirgimas rimtesnis, jau tikrai ta savijauta prastėja, gal šiais laikais reikėtų ir du testus atlikti – gripo ir koronaviruso?
Taip. Iš tikrųjų viruso diagnostika nėra tokia lengva. Mes dažniausiai atliekame kraujo tyrimus tam, kad įsitikintume, kad tai nėra bakterija, nes bakterijai taikomas specifinis gydymas. Jau praėjusį sezoną buvo atsiradęs tyrimas du viename – tiesiog vienu nosies pakrapštymu nustatome ar tai yra korona, ar tai yra gripas. O kraujo tyrimai lieka visgi tam, kad nustatytume, ar tai yra virusas kažkoks, ar tai yra bakterija.
Atlikus koronaviruso testą mes prisidedame prie statistinių duomenų, padedame apskaičiuoti visas rizikas. Specifinio gydymo vis dar nėra, ypač nekomplikuotam virusui. Tai – tiesiog žinojimas, kad tai yra koronavirusas, ne kažkas kita, ir tada galbūt nereikia skubėti daryti kraujo tyrimų, ieškoti kitų ligų.
Gripo testas leidžia mums diagnozuoti gripą, vėlgi nustatyti, kas tai per liga. Gripas, skirtingai nuo koronaviruso, turi specifinį gydymą. Tai yra, jeigu yra kažkokia rizika ar kažko rimtesnio pradžia, mes galime skirti gydymą ir tokiu būdu palengvinti paciento savijautą ir galimas ligos išeitis.
Šiuo metu pasijutę blogai ir atlikę greitąjį koronaviruso testą namuose bei gavę teigiamą atsakymą žmonės vis dar kreipiasi į gydytojus ir dažnai sulaukia tik pasiūlymo kelias dienas pailsėti namuose. Kokiais atvejais vis dar atliekami PGR testai – kada jie vis dar reikalingi?
PGR testai dabar atliekami išimtinai mokslo labui, mokslo vardan, tam, kad nustatytume, koks tiksliai tas koronavirusas. Ir tikrai nuvažiavus į priimamąjį ar nuėjus pas šeimos gydytoją jums bus atliktas panašus testas, kaip ir namuose.
Vienintelis skirtumas, tai yra apiforminimas ta administracine tvarka – ar tas testas atsidurs e.sveikatos įraše ar ne. Jeigu jis bus atliktas laboratorijoje, tai laboratorija įrašą suves. Tai vienintelis skirtumas, kur jūs atliksite tą testą, yra QR kodas, jeigu jis jums kažkam reikalingas, tai tada reikia vykti arba į gydymo įstaigą, arba į sertifikuotą laboratoriją ir jums bus atliktas tyrimas.
Pakalbėkime šiek tiek apie profilaktiką. Šiuo metu sergant koronavirusu, jei ta forma yra besimptomė, galima netgi eiti į darbą. Maža to, šalia tyko gripas. Kokia būtų profilaktika, norint neužsidaryti namuose ir apsisaugoti nuo šių ligų?
Galėčiau jums paprieštarauti dėl to leidimo eiti į darbą. Taip, niekas nedraudžia, turiu omenyje administracine tvarka – mums nėra baudų, mums nėra uždarymo, bet sveikas protas, kaip ir sakė tą patį ir iki pandemijos, ir po jos, ir su gripu, ir visais kitais – jeigu jau jautiesi prastai ir įtari, kad tau yra virusas, tai tikrai tu tą virusą gali platinti kitiems. Tai ar esi pakankamai sąmoningas ir esi pakankamai drąsus užkrėsti kitus? Su tuo požiūriu, kad kažkas mane užkrėtė ir aš dabar atkeršysiu – galima eiti į darbą. Visais kitas atvejais – ne.
Juolab kad bet kokio viruso pagrindinis gydymas susidaro iš dviejų pagrindinių stulpų, pamatų ir dviejų pagrindinių būdų: vienas iš jų yra poilsis ir komfortas, o kitas – pakankamas skysčių vartojimas. Jeigu jūs sugebate darbe ilsėtis ir gerti šiltas arbatėles – galbūt jūs galite eiti į darbą. Jeigu jūs to nesugebate daryti, galbūt nereikėtų eiti ten nei iš pilietiškumo, nei iš racionalumo, nei iš meilės sau ar nenoro gauti komplikacijų.
Statistikos duomenimis, iki pandemijos Lietuvoje buvo registruojama apie 500 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, tarp jų ir gripu, bet pandemijos metu, kai visi nešiojome kaukes, jų sumažėjo beveik perpus. Tai gal vis dėlto reikėtų ir prie kaukių grįžti, kai ateina ruduo, žiema ir visi virusai pradeda bujoti?
Statistika turbūt kažkiek iškreipta. Kovidas turėjo ir savo pliusų: jis mus grąžino į realybę, į tai, kad reikia plauti rankas, susirgus sėdėti namuose, nereikia bastytis ten, kur nereikia, jeigu sergi ar gali užsikrėsti. Jis mus grąžino į informuotumą apie skiepijimąsi nuo infekcinių ligų. Taip pat žmonės išmoko gydyti peršalimus. Kitas dalykas, sumažėjo poreikis kreiptis į gydytojus, pavyzdžiui, norint dėl peršalimo gauti nedarbingumą, nes tiesiog buvo leista gydytis iš namų. Tai aš manau, kad taip, be abejo, per koronaviruso pandemiją, per uždarymus mes vienareikšmiškai mažiau dalijomės virusais, bet ir mažiau buvo kreipimosi dėl paprastų slogų. Nereikėjo pažymos, nedarbingumo ar dar kažko. Todėl ir susirgimų statistiškai mažiau.
O kaukės tikrai apsaugo. Tačiau jos apsaugo, jeigu yra teisingai nešiojamos ir jeigu mes jas nešiojame sąmoningai ir patys to norėdami. Kai kaukės buvo maunamos per jėgą, aišku, negalėjome tikėtis, kad tas žmogus, kuris netiki, nenori, nesuvokia barjerinės apsaugos reikšmės, jas nešios. Lygiai taip pat yra n žmonių, kurie nesugeba užsimauti prezervatyvo, kur iš principo apsauga panaši į barjerinę, tik kad kontaktas yra gerokai glaudesnis.
Tai taip, ir kaukės, ir nevaikščiojimas kur nereikia, ir rankų plovimas, ir vengimas didelių susibūrimų infekcijos protrūkių metu, aišku, lieka visiškai normali apsauga, tik reikėtų ją palikti sąmoningiems žmonėms. Tiems, kurie nori arba siekia apsaugoti kitus, arba jeigu jie abejoja dėl savo sveikatos ir nori apsisaugoti patys, jeigu mano, kad jie galbūt yra imlesni. Ir nepamirškime skiepų, nes jeigu yra skiepas, tai tikrai jis gali apsaugoti. Aišku, paskatinčiau pagalvoti apie gripo skiepą visai šeimai ir visam darbui, nes visi aplinkui turėtų būti paskiepyti – tada apsauga yra didžiausia.
Koks gripo sezonas mūsų laukia, kai nebėra ribojimų? Ar jis negrįš sustiprėjęs?
Jau praeitais metais mes bijojome, kad jis grįš sustiprėjęs ir kaip matėme, paleidus vadžias, kai baigėsi karantinas, gripas savo atsiėmė. Labai gražiai apie tai pasakė Naujosios Zelandijos imunologas: mes visi turėjome atiduoti skolą savo imunitetui. Tai mes ir dabar ją turime atiduoti. Dėl minėto uždarymo beveik tris sezonus mes nesikeitėme daugeliu virusų ir šią vasarą, ypač didmiesčiuose, ypač jaunų vaikų mamos gali paliudyti, kad ji buvo pilna peršalimų, nes vaikai keitėsi tais virusais. Lygiai taip pat mes nesikeitėme gripo virusais.
Tas Lietuvos piliečių įsitikinimas, kad gripas yra paprastas peršalimas ar kad pagripuos ir praeis, dažnam baigiasi reanimacijoje. Tai mes nesikeitėme tais virusais ir tikrai jis gali būti kur kas pavojingesnis, dėl to, kad mes nebeturime bandos imuniteto. Vienintelis būdas grąžinti tokį bandos imunitetą, kaip iki kovido, yra pasiskiepyti nuo gripo. Bet gripo skiepas yra kur kas veiksmingesnis, kai pasiskiepija ir visi žmonės aplink tave: namiškiai, bendradarbiai. Tada šansas užsikrėsti yra labai labai mažas.