Neatsargus nuotykis lovoje – prakeiksmas visam gyvenimui: kankinasi daugybė žmonių, o prisipažinti gėda

Pūslelinė – vienas labiausiai paplitusių virusų, kasdien sukeliantis nepatogumų milijonams žmonių. Nors didžioji dalis sergančiųjų virusą perėmė iš neatsargiai besiglėbesčiuojančių artimųjų dar vaikystėje, kitiems pakanka vieno neatsargaus nuotykio lovoje ar net pasinaudojimo svetimu rankšluosčiu, kad nejauki problema persekiotų visą gyvenimą. Kol kas niekas negali apsaugoti nuo to, jog kartą pasirodžiusios pūslelės ant lūpų, veido ar lytinių organų srityje nesugrįš, o vakcinos kūrimas iki šiol nėra perėjęs bandymų stadijos. Vis dėlto, viruso paplitimo mastai – stebinantys, ir verčiantys būti itin atsargiems.

Užkratą nešioja didžioji dalis populiacijos: pavojus slypi ir ten, kur nesitikime

Lūpų pūslelinė, bėrimas veido ar lytinių organų srityje, vėjaraupiai – štai už tokius nemalonumus atsakinga Herpes virusų šeima. Kaip teigia „Antėja“ klinikos gydytoja Ieva Vieversytė, labiausiai paplitusi yra paprastosios pūslelinės (lot. herpes simplex) virusų rūšis: pirmo tipo HSV-1 virusas labiausiai pažeidžia burnos, lūpų gleivinę, o antro tipo HSV-2 – lytinių organų sritį, odą apie išangę.

Skaičiuojama, jog net apie 70-90 proc. populiacijos yra užsikrėtę paprastosios pūslelinės virusu. Tačiau virusas kliniškai pasireiškia ne visiems asmenims, tad pūslelinis bėrimas atsiranda tik daliai užsikrėtusiųjų. Užsikrėtus ar persirgus, šis virusas žmogaus organizme išlieka visą gyvenimą lėtinėje formoje, o daugumai žmonių virusas suaktyvėja tuomet, kai nusilpsta organizmas.

„HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su pažeista burnos ar lūpų gleivine, HSV-2 infekcija – per pažeistą lytinių organų gleivinę ar gimdymo metu. Didžiausia tikimybė užsikrėsti yra tuo metu, kai infekcija užsikrėtęs žmogus turi pūslelių. Tačiau užsikrėtęs asmuo gali platinti virusą ir neturėdamas jokių ligos požymių, todėl ši infekcija ir yra taip plačiai paplitusi“, – aiškina I. Vieversytė.

Gydytoja įspėja, jog dažniausiai užsikrečiama atsitiktinių lytinių santykių ir artimo kontakto su asmenimis, kuriems pasireiškia niežėjimas, deginimas, paraudimas odos srityje ir pūslelės, metu. Užsikrėtimo riziką galima sumažinti lytinių santykių metu naudojant prezervatyvus ir nesinaudojant sergančio asmens rankšluosčiais, mat virusas gali plisti ir per juos.

Virusas ne visiems pasireiškia vienodai: tai daugiausia priklauso nuo imuniteto

Ar pūslelės pasirodys, ir kaip dažnai atsikartos, daugiausia priklauso nuo imuninės sistemos savybių. Vieniems virusinės infekcijos sukeltos pūslelės atsiranda kartą per metus ar visai nepasireiškia, kitiems – dažniau. I. Vieversytė pažymi, kad infekcijos suaktyvėjimo rizika didesnė tuomet, kai organizmas nusilpsta: menstruacijų metu, patiriant stresą, sergant tam tikromis ligomis.

„Dažniausiai odoje atsiradusios paprastosios pūslelinės viruso sukeltos pūslelės sugyja ir išnyksta savaime nepalikdamos jokių liekamųjų odos pažeidimo požymių. Sunkesniais ligos atvejais, kuomet pūslelių yra daug, jos išplitusios, labai skausmingos, ar dėl tam tikrų lėtinių ligų bei taikomo gydymo žmogaus imuninė sistema yra nusilpusi, skiriamas priešvirusinis gydymas. Jo metu siekiama sustabdyti viruso dauginimąsi ir taip sutrumpinti ligos trukmę, sumažinti odos pažeidimo išplitimą ir kito žmogaus užkrėtimo riziką“, – sako šeimos gydytoja.

Kai kuriais atvejais pūslelinę gali lydėti įvairios komplikacijos. Pasak šeimos gydytojos, dažniausia komplikacija – prisidėjusi odos bakterinė infekcija, tačiau rimtesnės komplikacijos yra retos. Jei pūslelinis bėrimas atsiranda lytinių organų srityje, virusas gali būti perduodamas naujagimiui gimdymo metu, gali kilti problemų su šlapimo pūsle, atsirasti uždegimas išangės srityje.

„Atsiradus odos niežėjimui, deginimui veiksmingi antivirusiniai medikamentai. Lūpų pūslelinei gydyti galima vartoti antivirusinius tepalus pažeistoje odos srityje. Antivirusiniai vaistai veiksmingiausi tuomet, kai jų vartojimas pradedamas pačioje ligos pradžioje. Pažeistą odos sritį rekomenduojama laikyti sausai, švariai ir nepridengtą. Besimptomiu ligos periodu rekomenduojama stiprinti imunitetą, vengti streso, išsimiegoti, sveikai maitintis, vartoti pakankamai skysčių, vengti alkoholio“, – pataria gydytoja.

Neatsargus elgesys su artimaisiais dar vaikystėje prišaukia bėdą visam gyvenimui

Tuo metu Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/AIDS/LPI ir hepatitų stebėsenos skyriaus gydytoja epidemiologė Agnė Šimkūnaitė-Zažeckė pažymi, jog HSV-1 infekcija dažniausiai užsikrečiama dar vaikystėje nuo namiškių, taip pat per seiles, dalijantis žaislais, rečiau per kitus kietus aplinkos daiktus. Todėl itin svarbu laiku atpažinti pūslelinės viruso požymius ir laikytis tam tikrų taisyklių, kad virusu neužkrėstume artimųjų.

„Viruso patekimo vietoje po 2–7 dienų ant paraudusios odos ar gleivinės atsiranda grupinės skausmingos pūslelės, niežėjimas, deginimas. Jeigu pūslelės ar bėrimai atsiranda lytinių organų srityje, gali būti skausmingas šlapinimasis, padidėti kirkšnių limfmazgiai bei atsirasti bendrų negalavimo simptomų – pakyla temperatūra, atsiranda bendras silpnumas, raumenų, galvos skausmai“, – viruso požymius įvardija epidemiologė,

Nors minėti požymiai dažniausiai išnyksta po 2–3 savaičių, HSV infekcija linkusi kartotis, nes užsikrėtus šiuo virusu, jis išlieka organizme visą gyvenimą. Po pirminės infekcijos virusai žmogaus organizme išlieka lėtinės būklės ir aktyvinasi nusilpusiame organizme, o tam įtakos gali turėti ne tik stresas, bet ir ultravioletinė spinduliuotė.

„Priklausomai nuo infekcijos lokalizacijos, esant požymiams, būtina susilaikyti nuo visų rūšių lytinių santykių bei vengti tiesioginio kontakto, pavyzdžiui, bučinių. Kadangi infekcija galima užsikrėsti ir nuo požymių neturinčio lytinio partnerio, rekomenduojama lytinių santykių metu visada naudotis prezervatyvais. Nėščia moteris turėtų vengti tiesioginio kontakto su infekcijos požymių turinčiu žmogumi, nes užsikrėtus infekcija vėlyvo nėštumo metu padidėja viruso perdavimo kūdikiui rizika“, – perspėja epidemiologė.

Virusas kankina milijardus žmonių, tačiau sukurti vakcinos dar nepavyko

Pūslelinė gali sukelti ne tik estetinių problemų, bet ir padaryti didesnės žalos organizmui. Nors įprastai infekcijos klinikiniai požymiai išnyksta savaime, kai kurios infekcijos formos, tokios kaip gingivostomatitas, herpinė egzema ar sunkios eigos genitalijų infekcija, gali būti ilgai gyjančios ir varginančios, sukeliančios didelį diskomfortą, ypač sutrikusio imuniteto žmonėms ar vaikams.

„Būtina pažymėti, kad herpes infekcijos sukeliami odos ir gleivinių išopėjimai didina užsikrėtimo ŽIV ir kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis riziką. Gimdymo metu perduota infekcija, sisteminis infekcijos išplitimas gali sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, kaip herpetinis encefalitas, ar net naujagimio mirtį.

Sergant lytinių organų pūsleline, dėl jos keliamo diskomforto kenčia gyvenimo kokybė, nerimaujama, kaip ši infekcija paveiks bendrą sveikatą, lytinį gyvenimą ir tarpusavio santykius. Čia būtina pabrėžti, kad nors pūslelinė nepagydoma, ji yra valdoma infekcija. Medikamentinis gydymas ir imuniteto stiprinimas sumažina aktyvios formos pasireiškimo dažnumą ir požymių intensyvumą“, – teigia A. Šimkūnaitė-Zažeckė.

Nors nei vaistų, nei vakcinos, kurie galėtų išnaikinti paprastosios pūslelinės virusą, kol kas dar nėra, mokslininkai aktyviai ieško sprendimo. Svarbiu faktoriumi vakcinos išradimui tampa ir didelis viruso paplitimas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra paskaičiavusi, kad visame pasaulyje apie 3,7 mlrd. jaunesnių nei 50 metų žmonių (66,6 proc.) yra užsikrėtę HSV-1 infekcija ir beveik 500 mln. 15–49 metų žmonių (13,2 proc.) turi HSV-2 infekciją.

Genitaline HSV-1 arba HSV-2 infekcija yra užsikrėtę apie 600 mln. žmonių – anot A. Šimkūnaitės-Zažeckės, tai rodo, kad šie virusai daro didelę įtaką milijonų žmonių lytinei ir reprodukcinei sveikatai visame pasaulyje. Nustatyta, kad HSV-2 infekcija dažnesnė tarp moterų ir ypač yra paplitusi Afrikos regione, kur šio tipo virusu užsikrėtusi kas antra 25–34 metų moteris, turinti padidintą užsikrėtimo ŽIV riziką.

„Todėl dedamos pastangos šios infekcijos valdymui, siekiant sukurti apsaugines, t. y., nuo užsikrėtimo apsaugančias, ir terapines, skirtas išvengti aktyvių ligos formų, vakcinas. Tačiau dėl šių virusų savybės „pasislėpti“ nuo imuninės sistemos ir kitų priežasčių HSV vakcinų kūrimas yra nuolatinis iššūkis, trunkantis ne vieną dešimtmetį. Vakcinų, kurios užtikrintų pakankamą apsauginį poveikį prieš abiejų virusų tipų sukeliamas infekcijas, sukurti kol kas nepavyko, tačiau vakcinų prieš HSV-2 infekciją kūrimas yra preklinikinėje arba bandymų stadijose, laukiama rezultatų“, – teigia gydytoja epidemiologė.