Svarbu nelikti abejingais stebėtojais
Šeimos gydytoja Simona Neliubšienė sako, kad dažniausiai žmonėms pritrūksta elementarių žinių apie pagalbą springstant, nudegus ar nukritus ir taip susižeidus.
„Tokiais atvejais žmonės, kurie gali suteikti pagalbą, neretai nusprendžia nejudinti traumą patyrusio asmens. Tai – didelė klaida. Taip pat pasitaiko pacientų, kurie įvairias žaizdas nudegus gydo kremais, aliejais, o tada trauma komplikuojasi į rimtą infekciją“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.
Anot jos, itin svarbu suvokti, kad pagalbą reikia teikti, o ne likti abejingais stebėtojais. Kiekvienas iš mūsų gali išmokti efektyviai ir teisingai stabdyti kraujavimą, imobilizuoti galūnę po patirtos traumos, suteikti pagalbą springimo ar traukulių metu, nudegus.
„Kiekvienas žmogus savo namų vaistinėlėje turėtų turėti preparatų, malšinančių skausmą, kraujavimą, karščiavimą, alergijas, padedančių susidūrus su vėmimu ir viduriavimu. Tai itin svarbu ir susiruošus į kelionę. Taip pat reiktų nepamiršti binto, pleistrų, elektrolitų“, – teigia specialistė.
Gydytoja sako, kad iki šiol pasitaiko pacientų, kurie net suteikdami pirmąją pagalbą kliaujasi liaudiškomis priemonėmis. Tiesa, tokių žmonių vis mažėja. Visgi, S. Neliubšienė pasakoja, kad kartais, atvykus pacientui, tenka užduoti nemalonų klausimą: „Kur jūs buvote anksčiau?“. Anot jos, nereiktų laukti, kol liga pasieks sunkiai gydomą stadiją ar žaizdos infekcija komplikuosis.
„Labai norėčiau atkreipti dėmesį į realius pirmosios pagalbos kursus ir jų svarbą. Visi vairuojantys, dirbantys didelėse įmonėse, mokymo įstaigose, teikiantys sporto ir sveikatingumo paslaugas, privalo būti baigę pirmosios pagalbos kursus. Nelaimės tikrai toli gražu ne visada vyksta tik darbe ar kelyje, todėl norėtųsi, kad visuomenė būtų suinteresuota periodiškai atnaujinti šias žinias ne tik dėl savo darbinės veiklos. Džiaugiuosi, kad jau matomi pokyčiai, jauni žmonės teiraujasi apie pirmosios pagalbos įgūdžius, tėvams organizuojami kursai. Nelikime abejingi, dažnai pagalbos teikimas nėra toks sudėtingas, kaip rodo filmuose“, – įsitikinusi specialistė.
Teikiant pagalbą pravers susikaupimas
Kokie įgūdžiai svarbiausi ir ką turi žinoti kiekvienas apie pirmosios pagalbos suteikimą? Jaunųjų maltiečių pirmosios pagalbos koordinatorius ir skubios medicinos pagalbos specialistas Justinas Vasiliauskas sako, teikiant pirmąją pagalbą svarbiausia įsitikinti, kad jums pačiam yra saugu šią pagalbą teikti. Taip pat svarbu mokėti vertinti nukentėjusio būklę, mokėti tvarstyti ir stabdyti kraujavimą, atpažinti grėsmingų ligų simptomus, mokėti atlikti pradinį gaivinimą ir naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi. Specialistas pabrėžia, kad svarbu nepasimesti ir nepanikuoti bei greitai reaguoti į situaciją.
„Kiekvienas žmogus turi reguliariai atnaujinti pirmosios pagalbos žinias. Manau, kad pirmosios pagalbos kursus vertėtų įtraukti ir į mokyklų mokymosi programas. Vieno dalyko išskirti, kurį svarbiausia mokėti ir žinoti, negaliu. Būna įvairių situacijų, todėl reikia skirtingų įgūdžių ir žinių. Visgi, egzistuoja nelaimės, su kuriomis susiduriama dažniau, tad joms itin svarbu pasiruošti“, – teigia jis.
Nudegus – jokių naminių priemonių
Viena dažniausiai pasitaikančių traumų – įvairūs nudegimai. J. Vasiliauskas paaiškina, kad nudegimai gali būti skirtingi: įvairūs cheminiai, sukelti elektros srovės, terminiai. Norint suteikti pagalbą, svarbu identifikuoti nudegimo laipsnį.
„Nudegimai yra skirstomi į 1, 2, 3 laipsnio. Antrojo laipsnio nudegimas skirstomas į A ir B tipus. Pirmojo laipsnio nudegimas lengvai atpažįstamas, mat jis išsiskiria tiesiog paraudusia ir skaudančia oda. Jei susidūrėte su tokiu nudegimu, teikiant pirmąją pagalbą vėsinkite nudegusią vietą. Tai darykite naudodami kambario temperatūros tekantį vandenį. Nudegimo vietos jokiu būdu netepkite riebalais: grietine, kefyru, sviestu. Taip pat galite naudoti įvairius nudegusioms vietoms skirtus tepalus“, – teigia specialistas.
Susidūrus su antrojo ir trečiojo laipsnio nudegimo žaizdomis, svarbu itin skubiai reaguoti, mat jie – pavojingesni ir kelia pavojų net žmogaus gyvybei. Žmogus, kuris nudegė daugiau nei 20 proc. kūno, gali neišgyventi. Skubios medicininės pagalbos specialistas pabrėžia, kad susidūrus su tokiomis traumomis, svarbu vėsinti nudegusias vietas bei nuraminti traumą patyrusį žmogų. Esant didesniam nudegimo plotui, itin svarbu nedelsiant kviesti profesionalios medicinos pagalbos specialistus.
Apie lūžius ir kraujavimą
Artėja vasara, kuomet žmonės daugiau laiko praleis lauke, vaikai dūks žaidimų aikštelėse, prie vandens telkinių. Natūralu, kad vasarą neišvengiama ir įvairių traumų, o su jomis susidūrus reikia žinoti, kaip elgtis.
„Susižeidus svarbiausia įvertinti susižalojimo mąstą, jeigu reikia – kviesti greitosios medicinos pagalbos specialistus arba vykti į skubios pagalbos skyrių. Žaizdos gali būti įvairiu tipų ir dydžių. Jeigu žaizda nedidelė, ji nestipriai kraujuoja, bet manote, kad ją reikia susiūti arba žaizda padaryta surūdijusiu daiktu, patarčiau vykti į skubios pagalbos skyrių patiems. Jeigu žaizda stipriai kraujuoja, pažeista krūtinės ląstą, pilvas, ji padaryta aštriu, ilgesniu daiktu, kvieskite greitosios medicinos pagalbos specialistus“, – pataria pašnekovas.
Jei griuvote ir manote, kad galūnė lūžo, J. Vasiliauskas rekomenduoja imobilizuoti ją taip, kad ji nejudėtų.
„Esant uždaram lūžiui imobilizuokite galūnę taip, kad ranka nejudėtų per aukščiau ir žemiau lūžio vietos esančius sąnarius. Lūžus vienam iš dilbio kaulų, imobilizuosime ranką taip, kad ji nejudėtų per riešą ir alkūnę. Esant atviram lūžiui, imobilizavimą atlikite taip pat. Draudžiama spausti atgal į žaizdą išlindusius lūžgalius, esant kraujavimui iš žaizdos, spaudžiamąjį tvarstį arba turniketą dėkite virš lūžgalių“, – sako jis.
Specialistas pataria susidūrus su svetimkūniais žaizdoje išlikti budriems – griežtai draudžiama juos traukti iš žaizdos, teikiant pirmąją pagalbą svetimkūnį reikia įtvirtinti, kad jis kuo mažiau judėtų.
„Jei patyrėte traumą ir kraujuojate arba norite padėti žmogui, kuris kraujuoja, svarbu atskirti – kraujavimas vidinis ar išorinis. Jei susidūrėte su išoriniu kraujavimu, pirmiausia reikėtų įvertinti jo stiprumą, atpažinti, koks tai kraujavimas: kapiliarinis, veninis ar arterinis. Kapiliarinis kraujavimas negausus, atrodo lyg rasos lašai ant odos. Taip kraujuojant reikia kraujavimą stabdyti – užklijuoti ar uždėti paprastą tvarstį. Veninis kraujavimas stipresnis, nesuteikus pagalbos gali būti mirtinas. Jį atskirti galima iš tamsaus ir gausaus kraujo. Dažniausiai tokį kraujavimą reikia stabdyti spaudžiamuoju tvarsčiu arba turniketu ir priklausomai nuo nukentėjusio būklės kviesti greitosios medicinos pagalbos specialistus arba vykti į skubios pagalbos skyrių. Arterinis kraujavimas – pats stipriausias kraujavimas, kraujas ryškiai raudonos spalvos, trykšta iš žaizdos čiurkšle. Tokį kraujavimą reikia stabdyti turniketu arba spaudžiamuoju tvarsčiu. Sustabdžius arterinį kraujavimą kvieskite profesionalią pagalbą. Svarbu po kraujavimo sustabdymo įvertinti nukentėjusio būklę: sąmoningumą, kvėpavimą. Jeigu žmogus nekvėpuoja, svarbu nedelsiant pradėti pradinį gaivinimą. Taip pat labai svarbu uždėjus turniketą, jo patiems nenuimti ir neatleisti. Būtina nepasimiršti užrašyti turniketo uždėjimo laiką“, – vardija specialistas.
Jei reikia padėti žmogui, kuriam prasidėjo vidinis kraujavimas, svarbu identifikuoti, ar kraujavimas vyksta dėl ūmių ar lėtinių ligų, o gal dėl patirtos traumos. Pavojingiausias toks kraujavimas į didžiąsias kūno ertmes: pleuros ertmę, pilvo ertmę, dubenį. Pašnekovas sako, kad svarbiausia laiku atpažinti vidinį kraujavimą ir nedelsiant kviesti greitosios medicinos pagalbos specialistus. Vidinį kraujavimą galima atpažinti iš aštraus skausmo, tuštinimosi krauju, vėmimo krauju, silpnumo, blyškumo, dažnų širdies susitraukimo dažnių, žemo arterinio kraujo spaudimo. Jei kraujuojama į pleuros ertmę, gali prasidėti dusulys. Šie požymiai priklauso nuo netekto kraujo kiekio. Pirmoji pagalba vidinio kraujavimo metu, anot J. Vasiliausko, paprasta: būtina kviesti greitosios medicinos pagalbos specialistus, suteikti patogią padėtį nukentėjusiam žmogui.
Prireikus gaivinti žmogų
Viena ekstremaliausių situacijų, kuomet pagalbos reikia čia ir dabar – žmogaus gaivinimas. Skubios medicinos pagalbos specialistas sako, kad vaiko ir suaugusiojo gaivinimas skiriasi, tad šie jo patarimai pravers gaivinant suaugusį.
„Egzistuoja tam tikri gaivinimo pagalbos žingsniai. Pirmiausia reikia įsitikinti, kad prieiti prie žmogaus – saugu. Jeigu turite, užsidėkite apsaugos priemones, pavyzdžiui pirštines. Pabandykite išsiaiškinti, kas žmogui nutiko, jeigu jis nereaguoja – pajudinkite, sukelkite skausminį dirgiklį. Jeigu žmogus nereaguoja pajudinus, sukėlus skausminį dirgiklį, skambinkite greitosios pagalbos numeriu arba liepkite juo skambinti aplinkiniams žmonėms. Kol laukiate pagalbos, atverkite nukentėjusio žmogaus kvėpavimo takus – atloškite jo galvą. Tai darykite tik tuo atveju, jeigu neįtariate stuburo traumos. Kvėpavimą vertinkite dešimt sekundžių: dėkite ausį prie burnos, ranką – ant krūtinės. Girdėkite, jauskite ir matykite žmogaus būseną. Jei kvėpavimo nejaučiate – pradėkite pradinį gaivinimą“, – vardija pašnekovas.
Jis rekomenduoja tokioje situacijoje aplinkinių paprašyti atnešti automatinį išorinį defibriliatorių. Tada apžiūrėti nukentėjusio žmogaus burną, įsitikinti, kad joje nėra svetimkūnių. Jei yra – juos pašalinti. Tai atlikus, reikia apnuoginti žmogaus krūtinės ląstą, surasti krūtinkaulio kardinę ataugą, kuri yra krūtinkaulio apačioje. Ant jos reikia dėti du pirštus, virš jų – ranką ir pradėti daryti krūtinės ląstos paspaudimus. Šių paspaudimų dažnis turėtų būti 100–120 kartai per minutę, gylis – 5–6 centimetrai, paspaudimų ir įpūtimų santykis – 30:2. Pašnekovas priduria, kad įpūtimų atlikti neprivaloma, jeigu neturite tam skirtų apsaugos priemonių. Svarbu žinoti, kad nutraukti gaivinimą galima tuomet, kai labai pavargote, atvyko greitosios medicinos pagalbos specialistai, pasidarė nesaugu gaivinti, o gal nukentėjęs žmogus atsigavo.
Užspringus nereikia vadovautis mitais
Jei užspringote patys ar užspringo greta jūsų esantis žmogus, J. Vasiliauskas rekomenduoja atskirti, kokio tipo užspringimas patiriamas – dalinai obstrukcinis ar visiškai obstrukcinis.
„Susidūrus su dalinai obstrukciniu užspringimu, žmogus ima kosėti, tačiau kalba, todėl galime suprasti, kad kvėpuoja. Teikiant pagalbą dalinės obstrukcijos metu skatinkite žmogų kosėti, niekada netrenkite jam per nugarą. Esant visiškai obstrukcijai, nukentėjusysis negali kvėpuoti, nebekosėja, mėlynuoja. Teikiant pagalbą būtinai pasakykite, kad padėsite, kad žmogus nurimtų. Tada palenkite žmogų 90 laipsnių kampu ir delnu suduokite penkis kartus tarp menčių, po to penkis kartus atlikite Heimlicho manevrą ir taip kartokite, kol žmogus atsprings arba praras sąmonę. Jeigu nukentėjusysis praranda sąmonę, pradėkite pradinį gaivinimą“, – pasakoja specialistas.
Užspringus vaikui pašnekovas rekomenduoja daryti tuos pačius veiksmus, tačiau svarbu žinoti, kad už kojų purtyti žemyn galva vaiką griežtai draudžiama. Užspringus kūdikiui galite trenkti penkis kartus tarp menčių, po to spausti krūtinės ląstą penkis kartus.
„Jeigu esate vienas ir galite kosėti, kosėkite kuo stipriau, pasilenkite ir palenkite galvą. Jeigu obstrukcija tampa visiška, atlikite Heimlicho manevrą patys sau. Tą darykite vienos rankos kumštį uždėję ant viršutinės pilvo dalies duobutės srities, iš karto žemiau krūtinkaulio pabaigos, tada kita ranka suimkite už savo kumščio ir staigiu judesiu visu kūnu trenkitės į šalia esantį stabilų objektą, pvz., stalą, kedės atlošą, spintelę“, – sako pašnekovas.