Nustebsite, kiek gali vienas krienų šaukštelis: saugo nuo vėžio, o poveikis – kaip antibiotikų

Natūralus antibiotikas, saugantis nuo vėžio ir turintis keliskart daugiau vitamino C, nei citrusiniai vaisiai – tai ne koks naujas stebuklingas vaistas, o paprasčiausi krienai, kuriuos turbūt tekę ragauti kiekvienam. Nors lietuvių mityboje šis prieskoninis augalas sutinkamas ne taip dažnai, specialistai pabrėžia, kad net ir nedidelis jo kiekis turi reikšmingos naudos žmogaus organizmui.

Sveikatai naudingas net ir nedidelis kiekis krienų

Krienai – kryžmažiedis augalas, giminingas garstyčioms, japoniniams krienams (vasabiams), kopūstams, brokoliams ir lapiniams kopūstams. Augalas turi ilgą baltą šaknį ir žalius lapus, bei pasižymi daugybe žmogaus organizmui naudingų savybių.

Kaip teigia gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė, kai šaknis yra iškasama, fermentai paverčia joje esančią medžiagą sinigriną į garstyčių aliejų. Šis aliejus, dar vadinamas alilo izotiocianatais, ir suteikia krienams būdingą aitrų, dirginantį akis, nosį, gerklę, kvapą bei skonį.

„Tarkuota šaknis užpilama marinatu iš vandens, acto, druskos, cukraus ir naudojama kaip pagardas. Dažnai maišoma su majonezu arba grietine. Gamintojai prideda maisto priedų – konservantų, antioksidantų. Krienų lapai taip pat valgomi – švieži arba virti, kaip kam skaniau, jų skonis karčiai aštrus, pipirinis“, – sako gydytoja dietologė.

Ji taip pat pastebi, kad Rytų Europos valgomieji krienai kartais painiojami su vasabiu arba japoniniu pipirkrieniu, kuris yra Japonijos virtuvės neatskiriama dalis. Šie augalai labai giminingi, nes priklauso tai pačiai bastutinių šeimai.

„Kadangi vienu metu įmanoma suvalgyti tik nedidelį krienų kiekį, tai ir kilokalorijų vartojant krienus padauginti sunku. Tačiau net ir nedidelis krienų kiekis yra labai naudingas sveikatai“, – pabrėžia ji.

Gydytoja dietologė nurodo, jog vienas šaukštas (15 g) tarkuotos krienų šaknies turi:

• 7 kcal
• mažiau ne 1 g baltymų
• mažiau nei 1 g riebalų
• 2 g angliavandenių
• 0,5 g skaidulų
• nedidelį kiekį kalcio, kalio, magnio, folatų ir kitų mikronutrientų.

Saugo nuo vėžio, o poveikis prilyginamas antibiotikams

Svarbiausia krienų sudėtinė dalis – gliukozinolatai, kurie skyla iki izotiocianatų ir gali padėti apsisaugoti nuo vėžio, infekcinių ir nervų sistemos ligų. Preliminariais tyrimų duomenimis, gliukozinolatai ir izotiocianatai gali apsaugoti nuo vėžio, nes stabdo vėžinių ląstelių augimą ir skatina jų žūtį.

„Krienuose esantis sinigrinas veikia kaip antioksidantas ir padeda ląstelei apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų pažaidos. Laisvieji radikalai – tai reaktyviosios molekulės, didinančios vėžio riziką, tuomet kai jų kiekis žmogaus organizme tampa pernelyg didelis. In vitro (mėgintuvėlyje) atliktų studijų duomenimis, krienai gali apsaugoti nuo storosios žarnos, plaučių, skrandžio vėžio. Fermentas peroksidazė, kurio yra krienų šaknyje, padeda aktyvuoti priešvėžines medžiagas, kurios atakuoja žmogaus kasos vėžio ląsteles. Nors šie teiginiai skamba labai gerai, tačiau reikia dar daugiau tyrimų jų patvirtinimui“, – teigia D. Pipiraitė-Lazarevičienė.

Krienai pasižymi ir antibakterinėmis savybėmis. Anot gydytojos dietologės, nors tikslus veikimo mechanizmas nežinomas, yra duomenų, kad šios medžiagos naikina tokias bakterijas kaip Esherichia coli, Helicobacter pylori ir Salmonella, taip pat grybus, kurie sukelia nagų infekcijas.

„Buvo tiriamas maisto papildas, turintis 80 miligramų džiovintos krienų šaknies ir 200 miligramų medetkų, ištirta 1500 žmonių, ir nustatyta, kad šio papildo poveikis bronchito ir sinusito gydymui panašus kaip antibiotikų. Taip pat pilna informacijos, kad krienuose esančios medžiagos gali sumažinti simptomus sergant bronchitu, sinusitu, kosint, sloguojant“, – vardija gydytoja dietologė.

Visi žinome, kad valgant krienus jaučiamas deginimo jausmas burnoje, gerklėje, nosyje. Todėl D. Pipiraitė-Lazarevičienė pataria būti atsargiems, arba paklausti savo gydytojo, ar pažeistą nosies, gerklės gleivinę verta dar labiau dirginti aštriaisiais krienais. Anot jos, nors teoriškai krienų izotiocianatai ir naikina mikrobus, bet gali būti, kad gleivinę gali dar labiau sudirginti.

„Apie tai, koks yra galimas šalutinis poveikis vartojant per daug krienų, duomenų labai maža. Kaip jau minėta, tarkuota krienų šaknis yra labai aštri, todėl gali dirginti burnos, nosies ir skrandžio gleivinę. Žalinga vartoti sergant opalige, turintiems virškinimo sutrikimų, sergantiems uždegiminėmis žarnų ligomis. Nereiktų vartoti vaikams, nėsčiosioms ir maitinančioms krūtimi moterims“, – įspėja gydytoja dietologė.

Valgomos ir šaknys, ir lapai: derinių daugybė, tačiau sveiki ne visi

Krienai yra kilę iš Pietryčių Europos, tačiau paplitę visame pasaulyje. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Ligų prevencijos programų koordinatorė Liepa Šalūgaitė teigia, kad valgomasis krienas yra ir Lietuvoje gerai auganti rūšis, todėl jie, kaip prieskoniniai ir vaistiniai augalai, Lietuvoje yra gerai žinomi ir vartojami nuo seno.

Nors Lietuvoje maistui paprastai yra vartojamos augalo šaknys, L. Šalūgaitė pabrėžia, kad vertingi yra ir krienų lapai, kurie gali būti ne tik naudojami konservuojant ar rauginant daržoves, bet ir įmaišomi į salotas.

Vis dėlto, kur kas dažniau vartojame krienų šaknis, derinamas su įvairiu maistu. „Vilnius sveikiau“ Ligų prevencijos programų koordinatorė pastebi, kad lietuvių mityboje krienai dažnai sutinkami prie japoniškų žuvies patiekalų, manant, kad tai japoniškasis vasabi. Tačiau šviežia krienų šaknis mityboje nėra vartojama dažnai, mat šis ingredientas ne visų mėgstamas dėl specifinio aštraus skonio ir kvapo.

„Augalo šaknis vartojama tarkuota ir dažniausiai derinama su mėsos ir žuvies patiekalais, kiaušiniais bei jūros gėrybėmis. Siekiant išsaugoti krienų naudingas savybes, rekomenduojama rinktis šviežiai tarkuotą krieno šaknį, sumaišytą su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, burokėliu, avokadu ar obuoliu, o taip pat ir graikišku jogurtu, kad būtų ne tokia aitri. Nors patys krienai nėra kaloringi ir riebūs, tačiau iš jų dažnai yra gaminami riebūs padažai, vartojama kartu su majonezu, derinama su riebiais mėsos patiekalais. Šių derinių reikėtų vengti“, – pabrėžia L. Šalūgaitė.

Vitamino C kiekis žymiai didesnis nei citrusiniuose vaisiuose

Turbūt dažno mitybos racione krienams atsirastų vietos, jei būtų žinoma jų nauda žmogaus organizmui. Pastebima, kad kai kuriomis reikalingomis medžiagomis krienai dešimtimis kartų lenkia dažniau lietuvių vartojamus tų medžiagų šaltinius.

Kaip aiškina L. Šalūgaitė, krienai yra fitocheminių medžiagų, vitamino C ir kitų organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Krienuose gliukozinolatų, kurie suteikia aštrų skonį ir pasižymi antioksidacinėmis, priešvėžinėmis savybėmis, yra 10 kartų daugiau nei brokoliuose. Iš gliukozinolatų susidarantis alilo izotiocianatas turi antibakterinį poveikį, gali apsaugoti nuo infekcijų. Vitaminas C, flavonoidai – kaempferolis ir kvercetinas, esantys krienuose, pasižymi antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu.

Svarbu pabrėžti, kad krienuose yra itin didelis vitamino C kiekis, kuris gal būti kelis kartus didesnis nei citrusiniuose vaisiuose ir yra svarbus imuninei sistemai. Be to, šiame prieskoniniame augale taip pat yra folio rūgšties, kalcio, mangano, magnio, kalio, fosforo, geležies, vario, cinko.

Nors krienuose gausu naudingų medžiagų, tai nereiškia, kad jais galime piktnaudžiauti. L. Šalūgaitė pažymi, kad krienai gali būti vartojami kasdien, tačiau nedideliais kiekiais, antraip poveikis organizmui bus labiau žalingas, nei naudingas. Be to, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų, krienų net reikėtų vengti.

„Krienai, kaip prieskoninis augalas, skirtas pagardinti patiekalą, gali būti naudojamas dažnai, bet nedideliais kiekis, kadangi dėl aštraus skonio gali dirginti virškinimo trakto gleivinę, sukelti alerginę reakciją. Asmenims, turintiems skrandžio opų, virškinimo problemų, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, reikėtų vengti patiekalų, pagardintų šiuo augalu. Krienų nerekomenduojama vartoti ir mažiems vaikams, kadangi gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus“, – perspėja L. Šalūgaitė.