Medicinos mokslų daktaras sako, kad tai ne tik jo mintis, pasaulio mokslininkai nuogąstauja, jog pandeminis laikotarpis padarė nemažai žalos turint omeny atsparumą kitoms ligoms.
„Visi suprantame, kodėl turi būti švarios rankos, kodėl turi būti švarus, neužterštas mikroorganizmais maistas, tai lygiai taip pat mes turėtume kvėpuoti švariu oru. Pandemijos metu buvome uždaryti savo socialiniuose burbuluose, į juos mums niekas neatnešdavo gripo ar kitų virusų, kitų ligų sukėlėjų. Dėl to porą metų labai mažai buvo kitokių susirgimų. Kita priežastis – tas agresyvesnis koronavirusas tarsi nustelbė gripo virusą, jam buvo sunkiau cirkuliuoti. Dabar, kai neliko ribojimų, mes daugiau bendraujame ir paprasčiau dalijamės tais mikroorganizmais, kurių kažkur vienas ar kitas „pasigauname“. O gripo virusas niekur negali dingti: pasaulyje jį platina ne tik žmogus žmogui, bet ir paukščiai bei kiti gyvūnai“, – paaiškina S. Čaplinskas.
Profesorius sako, kad ne tik šios priežastys lemia gripo sergamumo šuolį. Pandemijos metu nusilpo daugelio žmonių imuninė sistema. Su tuo susijusios ir COVID-19 pasekmės, ir pasikeitęs gyvenimo būdas.
„Kiti mikroorganizmai, kurie tada neturėjo galimybės plisti, dabar atsigriebs. Jie turi galimybę plisti daug anksčiau, tai ir pastebime, – anksčiau prasidėjo peršalimo ligų sezonas ir tos ligos gali sukelti sunkesnę klinikinę eigą“, – paaiškina pašnekovas.
Medicinos mokslų daktaras sako, kad kiekvienam žmogui virusai sukelia skirtingų pasekmių, tačiau dabar gripo atvejų gali būti kur kas daugiau nei kovido, nes dauguma žmonių COVID-19 virusu jau persirgo ar yra pasiskiepiję.
„Amerikiečių duomenys rodo, kad 95–97 procentai bendros populiacijos jau yra arba persirgę, arba pasiskiepiję, arba ir viena, ir kita, tad imunitetas, imuninė atmintis likusi. Dabar, kalbant apie koronavirusą, gerai tai, kad plinta sukeliantis lengvesnę klinikinę eigą. Blogai tai, kad jis plinta daug sparčiau, tai reiškia, kad gali paveikti daugiau žmonių. Gripą jau aptarėme, trumpai šnekant, 5–10 procentų suaugusių ir 20 ar net daugiau procentų vaikų kiekvienais metais suserga gripu. Dabar tas procentas gali būti aiškiai didesnis“, – sako S. Čaplinskas.
Dar nė neįpusėjus žiemai, jau pranešama ir apie gyvybių pareikalavusias gripo sukeltas komplikacijas. Pirmoji auka – 94-erių metų vilnietis. Antroji gripo auka – taip pat vyresnio amžiaus žmogus. Profesorius sako, kad visų ligų komplikacijos pavojingiausios vyresnio amžiaus ir gretutinių ligų turintiems žmonėms.
„Kaip ir bet kurios kitos ligos – sunkiausiai sirgs tas, kas silpniausias. Ir gamtoje lygiai taip pat – pirmiausia krenta silpniausi. Kalbant apie ligas, silpniausi – arba visai maži vaikučiai, arba senjorai. Taigi turint omeny peršalimo ligas gripas ypač pavojingas būtent senjorams, turintiems gretutinių ligų. Tas bus ir su kovidu, tik jis vaikučiams kur kas mažiau pavojingas. Ir visi pripažįsta, ir pačioje pradžioje buvo perspėjimų, kad negalima taikyti tokių ilgų lokdaunu, kaip buvo ir pas mus, ir kitose Europos šalyse, nes dėl to labai nukentėjo vaikai. Išeina, kad mes, saugodami senjorus, švelniai tariant, nuskriaudėme savo vaikus“, – sako profesorius.
Medicinos mokslų daktaras pabrėžia, kad visgi ne visos ligos mažiausiai pavojingos vaikams.
„Kitas virusas, respiracinis sincitinis, kuris taip pat plinta šaltuoju metų laiku, labai pavojingas vaikučiams iki 4–5 metų, o ypač – mažiems vaikams iki 2 metų. Aš socialiniuose tinkluose pasidalinau simptomais, tačiau supraskime, kad labai sunku aiškiai atskirti šią ligą. Taigi labai svarbu specifinė diagnostika. Pripažinkime: nors ir buvo perspėjimų, nebuvo laiku pasirūpinta, kad užtektų tiek greitųjų, tiek PGR testų. O bendrai gyventojams reikėtų štai ką pasakyti – jei šiandien buvote svečiuose, o rytoj susirgote, tai greičiausiai bus gripas. Iš kitos pusės, kol klinikiniai reiškiniai nėra labai ryškūs, jei bendra savijauta nelabai bloga, nėra aukštos temperatūros, tai 2–3 dienas galima būtų stebėti ir patiems gydytis liaudiškomis priemonėmis, ką patys puikiai žinome, ir stengtis neplatinti viruso“, – pataria S. Čaplinskas.
Profesorius patikina, kad stebėti savo būklę būtina, ir jei temperatūra aukšta, visgi reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Pašnekovas įspėja, kad šiuo metu į medikus pagalbos daugiausia kreipiamasi dėl mažųjų sveikatos, tad šeimos gydytojai turi išties nemažai darbo ir gali būti sunkiau pasiekiami.
S. Čaplinskas sako, kad jei vienu metu paplis dvi ligos, nereikia būti baigus medicinos mokslų, kad suprastume, jog situacija būtų išties gana sudėtinga.
„Jau seniai žinoma ir sakoma, kad gripas pavojingas pats savaime: virusas pažeidžia įvairias mūsų organizmo sistemas. Antra, jis tarsi atveria kelią įvairioms kitoms ligoms ir suaktyvina komplikacijas, ypač turimų kitų ligų. Kalbant apie kovidą, kuo toliau, tuo labiau aišku, kad šios ilgos pasekmės, vadinamas ilgasis kovidas, pokovidiniai sindromai, besitęsiantys daugiau nei 12 savaičių, yra daug dažnesni, nei buvo manoma pačioje pradžioje“, – žiniomis dalijasi medicinos mokslų daktaras.
Pašnekovas sako, kad turimos žinios kur kas išsamesnės, – jau žinoma apie molekulinius mechanizmus, kodėl lieka vadinamasis smegenų rūkas, kaip pažeidžiamos smegenys, aiškėja, kodėl po kovido dažniau vystosi antrojo tipo diabetas. Žinios padeda užkirsti kelią pasekmėms arba, jei nepavyko to padaryti, padeda tas pasekmes gydyti. S. Čaplinskas sako apgailestaujantis, kad dar yra žmonių, kurie iš viso neigia kovido egzistavimą, kelia įvairias diskusijas, kokia šio viruso kilmė.
„Dabar džinas jau išleistas iš butelio ir reikia daryti viską, kas įmanoma. Grįžkime prie to, nuo ko pradėjome, – stenkimės kvėpuoti švaresniu oru, kad būtų kuo mažesnė tikimybė mums ir mūsų šeimos nariams užsikrėsti kovidu. Tiems, kam pavyko jo išvengti ankstesniu sezonu, gali būti, deja, nepavyks dabar. O pakartotinis užsikrėtimas (antrą ar trečią kartą) daliai žmonių gali sukelti sunkesnę klinikinę eigą“, – sako pašnekovas.
S. Čaplinskas primena, ką jau kalbėjo COVID-19 plitimo pradžioje: 80 procentų užsikrėtusių žmonių šiuo virusu persirgs lengvai, tačiau 20-čiai procentų prireiks medikų pagalbos, bus didesnis mirštamumo pavojus. Be to, nemažai buvo besimptomių atvejų, tai neišvengiama ir dabar, o ligos eiga kiekvienam bus skirtinga.
Šiuo metu virusinių ligų viršūnėje atsidūrus gripui, pašnekovas patariam nekeliauti klaidingų sprendimų keliu.
„Ko nereikėtų daryti, tai masiškai uždaryti mokyklas, mokymo įstaigas. Kai kurios klasės ar dalis jų galbūt tam tikram laikotarpiui ir galėtų izoliuotis, bet visgi reikia pasirūpinti, kad uždarose patalpose kvėpuotume kuo švaresniu oru, ir, aišku, svarbu bendros higienos priemonės, apie kurias visi puikiai žinome. Jei kalbėtume apie kaukes mokyklose, tai ir pandemijos metu visi suprato, kad tai bergždžias dalykas, – ar vaikai visą laiką gali išbūti su kaukėmis klasėje ir dar taisyklingai nešioti? Dar dabar pastebiu, kad kai kurie žmonės lauke būna ar sportuoja su kauke – tai absurdas, nes jei žmogus su ta kauke įeis į uždarą patalpą, ji jau bus praradusi efektyvumą. Kaukė negali visiškai apsaugoti nuo užsikrėtimų, oru plintančių virusų. Čia tas pats kaip motociklininko šalmas: nelygu, į kokią avariją pateks, – šalmas gali apsaugoti, o gali ir neapsaugoti“, – paaiškina medicinos mokslų daktaras.