Lėtina senėjimą ir saugo nuo vėžio: dažnam šios medžiagos trūksta
Selenas – žmogaus organizmui itin svarbus ir naudingas mikroelementas. Jis ne tik saugo nuo vėžio ir lėtina senėjimą, bet ir pasižymi kitomis geromis savybėmis. Kaip įvardija gydytoja dietologė dr. R. Petereit, selenas įeina į fermentų antioksidantų sudėtį, jis veikia kaip lipidų antioksidantas.
„Svarbu suprasti, kad selenas yra praktiškai būtinas ir reikalingas kaip antikancerogeninė medžiaga. Taip pat jis susijęs su vitamino E apykaita ir dalyvauja riebalų metabolizme, apsaugo mūsų organizmo ląsteles ir lėtina senėjimo procesą“, – naudingas seleno savybes nurodo gydytoja dietologė.
Kaip vertina klinikiniais tyrimais besiremianti dietologė dr. R. Petereit, tautiečiai seleno suvartoja per mažai, o rekomenduojamos paros normos nepavyksta pasiekti net ir tiems, kurie į mitybą žiūri itin kruopščiai ir atsakingai.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad seleno suvartojame per mažai, o problema slypi dirvožemyje. Nesvarbu, ar renkatės itin ekologiškus maisto produktus, ar prisižiūrite savo maitinimosi principus, bet pačiame dirvožemyje seleno yra likę mažiau. Praktiškai, kad ir kaip gerai besimaitintume, mes neužtikriname reikiamo šios medžiagos kiekio“, – sako gydytoja dietologė.
Geriausias seleno šaltinis – jūros gėrybės, kurias vartojame retai
Anot gydytojos dietologės, seleno kiekis maisto produktuose priklauso nuo to, kokio jo kiekio būta dirvožemyje – tai galioja tiek kalbant apie gyvulinius, tiek apie augalinius maisto produktus. Taigi, seleno kiekio dirvožemyje mažėjimo pasekmes gali pajusti tiek visavalgiai, tiek nevalgantys gyvulinės kilmės produktų.
Prieš lyginant, kiek seleno randama įvairiuose maisto produktuose, svarbu paminėti, kad suaugusiems žmonėms seleno paros norma svyruoja nuo 50 iki 70 mikrogramų. Vyrams seleno paros norma siekia 60 mikrogramų, moterims – 50 mikrogramų. Nėščiosioms rekomenduojama paros norma ūgteli iki 60 mikrogramų, o žindymo metu moterims rekomenduojama seleno paros norma siekia 70 mikrogramų.
„Jei valgytume austres, moliuskus ar omarus, su šimtu gramų šių gėrybių gautume būtent tuos reikiamus 60–70 mikrogramų seleno. Tačiau tai nėra kasdieninis lietuvio pasirinkimas, jūros gėrybės mums labiau kaip delikatesas, kurio arba visai nevalgome, arba suvalgome labai retai. Dažniau lietuviai renkasi tunus ir lašišas, kurių 100 gramų turi 40 mikrogramų seleno. Tai įsivaizduokite, kad rekomenduojamai normai pasiekti reikės suvalgyti 200 gramų tuno – tai maždaug sudarytų du delno dydžio gabalėlius. Galbūt tokią porciją įveiktų vyrai, bet moteris – ne kiekviena“, – sako gydytoja dietologė.
Su maistu reikiamo kiekio dažnai negauname
Vartojant kitus seleno turinčius produktus, reikiamas kiekis rekomenduojamai seleno normai pasiekti būtų dar didesnis. Pavyzdžiui, lašiša, plekšnė, karšis ar lydeka turi mažiau seleno, nei tunas, tad jų reikėtų suvartoti apie 300 gramų per dieną. Toks kiekis žuvies, pasak gydytojos dietologės, net prieštarautų sveikatai palankiems mitybos principams.
Nors ir mažiau, tačiau seleno galime gauti ir iš grikių. 100 gramų nevirtų grikių turi 5 mikrogramus seleno, tačiau tokį kiekį košės pajėgtų suvartoti ne kiekvienas. Tad dr. R. Petereit pabrėžia: kad ir kaip besirinktume, pakankamai seleno iš maisto produktų negauname.
Kadangi natūrali ir subalansuota mityba negali garantuoti pakankamo seleno kiekio, pacientams gydytoja pataria pasirūpinti papildomomis jo atsargomis bent 1–2 mėnesius į metus. Kitaip nei vitaminas D, kurį rekomenduojama gerti apie 6 mėnesius, šis mikroelementas tiek daug laiko nereikalauja ir jo pakanka pavartoti kelis kartus į metus.
Trūkstant seleno, išauga vėžinių susirgimų rizika
Seleno trūkumas organizme pasireiškia ne tik suprastėjusia savijauta, bet ir išaugusia ligų rizika. Anot gydytojos dietologės, seleno trūkumas gali iššaukti vėžinius susirgimus.
„Trūkstant seleno, gali būti jaučiamas raumenų silpnumas, taip pat iškyla didelė rizika susirgti onkologinėmis ligomis – tai gali būti viena iš susirgimo priežasčių. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei trūksta jodo organizme, tai seleno trūkumas gali šį trūkumą dar labiau sustiprinti. Todėl geriausia seleno profilaktiškai pavartoti bent keletą mėnesių per metus, pasitarus su gydytoju“, – teigia dr. R. Petereit.
Nors visuomenėje įprastai sutinkami seleno trūkumo atvejai, pasitaiko ir perdozavimo atvejų. Perdozavimą lydi neigiami poveikiai sveikatai, todėl svarbu laikytis gydytojo nurodytų normų.
„Seleną vartojant neadekvačiais kiekiais, gali pasireikšti pertekliaus požymiai. Pavyzdžiui, tai gali būti viduriavimas, vėmimas, nagų ar dantų pažeidimai, dermatitas ar net polineuritas. Jei seleno papildus vartosime per didelėmis dozėmis, pirmiausia pasireiškia ankstyvieji perteklinio seleno suvartojimo požymiai, tokie kaip iškvepiamas česnako kvapas ar metalo skonis burnoje. Esant ūminiam apsinuodijimui selenu, gali pasireikšti sunkūs virškinimo trakto sutrikimai ar net inkstų nepakankamumas. Tačiau tai nutinka labai retai. Vis dėlto seleno stoka sutinkama kur kas dažniau“, – teigė gydytoja dietologė.