Stresas ir superherojų laikai: specialistės patarimai, kaip nepatekti į nemigos bei ligų pinkles

Pandemija paskatino mus keisti požiūrį į daugelį dalykų. Vienas iš jų – sveikata: tiek psichinė, tiek fizinė. Apie šio amžiaus rykštę – stresavimą ir stresą, kuo jie skiriasi ir kaip pačiam suprasti, kad esi pervargęs?

Pandemijos metu gana dažnai žmonės sako, kad patiria stresą, sporto psichologė Aistė Žemaitytė sako, kad jei žmogui tai momentinis reiškinys ir jis moka su tuo susitvarkyti, negatyvių pasekmių nėra.

„Jei reaguojame į stresinę situaciją stresuodami, o ne kaip eilinę organizmo mobilizaciją, kuri reikalinga įveikti iššūkius, tokiais atvejais mes rizikuojame daug kuo. Mažų mažiausiai galimas pervargimas, panika, galimi įvairūs psichosomatiniai sutrikimai, nemiga – visa puokštė įvairiausių dalykų, su kuriais žmonės susiduria net nesuvokdami, kad pirminė priežastis buvo netinkamas reagavimas į stresą, – sako A. Žemaitytė. – Stresavimas – tai jei dar neįvykus situacijai aš pradedu būgštauti, nerimauti dėl kažko. Jei aš manau, vertimu, kad mano resursai nepakankami šitam iššūkiui pasiekti, arba galvoju, kokia bus kitų žmonių reakcija, kaip aš čia pasirodysiu – tinkamai ar netinkamai, arba stresui praėjus aš niekaip negaliu nusiraminti: jau įvykis įvykęs, o aš dar verdu tame, kas ten atsitiko. Tai čia ir yra tie dalykai, kurie vadinami stresavimu“.

Anot pašnekovės, lankantis seminare streso valdymo specialistė Monika Fuks paaiškino, kaip viena mintis gali sukelti stresą, nors reaguoti realiai į stresą dar žmogui nereikia. A. Žemaitytė sako tuomet pažiūrėjusi gana skeptiškai, tačiau dabar ji gali padaryti tą patį – sukelti stresą.

„Viena mintis gali būti ir tokia „viskas pradeda griūti, aš nesusitvarkysiu, aš nežinau, ką man dabar daryti“. Dažniausiai nuo to prasideda absoliuti griūtis“, – paaiškina A. Žemaitytė.

Anot pašnekovas, žmogus stresuodamas gali save įstumti į „juodą lauką“, kai nebegalės nė ištarti žodžio. Kaip valdyti stresą, kai medikai kone kiekvieną kartą neradę nemigos priežasties ar dėl ko yra skydliaukės sutrikimų sako „nestresuok“.

„Labai dažnai nutinka tas uždaras ratas, arba vadinamas velnio ratas, kai įvykus kažkokiam įvykiui atsiranda dar didesnė įtampa dėl to, kas jau atsitiko ir kokios dar gali būti pasekmės. Realiai ką galime padaryti, tai jei yra priežastis, stresas arba mano reakcija į stresą, tai galėčiau išmokti efektyviai su tuo tvarkytis. Tada dings ir antrinė priežastis – padidėję limfmazgiai, nemiga. Vietoj to, kad žiūrėčiau, kas manęs dar laukia, kokia grėsmė ateityje, turėčiau grįžti prie šaltinio. Tai tas pats, kai įsipjaunu pirštą ir pradedu galvoti apie kraujo užkrėtimą vietoj to, kad rūpinčiausi žaizdos dezinfekcija“, – aiškina sporto psichologė.

Pandemija dar labiau sustiprino stresą, pervargimą, nors lyg ir viskas buvo sustoję ir žmonės buvo priversti ilsėtis. Vos atlaisvinus ribojimus, stresas ne vienam pasireiškė labai stipriai – reikėjo grįžti į darbą, vaikai vėl grįžo į būrelius, žmonės vėl pateko į aktyvų rėžimą: noras aplankyti draugus, sporto klubas, kita aktyvi veikla.

„Pirmiausia reikėtų susistyguoti savo darbotvarkę. Yra toks paprastas būdas, į kurį verta atkreipti dėmesį, taip pirmiausia susistruktūruoji kas yra skubu ir svarbu. Kai reaguojame į tai, kas yra skubu ir nesvarbu, puolame į tai atsakinėti ar tai veikti, vietoj to, kad galėtume šitai ignoruoti. Dar kitas dalykas – mes labai dažnai nepasiplanuojame, kad kažkas yra neskubu ir svarbu, o tada jis nukrenta tarsi iš dangaus. Pirmiausia, sakyčiau, verta investuoti į išdėliojimą skubu-svarbu. Antras dalykas pasižiūrėti, kaip turi atrodyti dienotvarkė, kad būtų ir darbo, ir poilsio: kai aš dirbu – dirbu, kai ilsiuosi – sąžiningai ilsiuosi“, – pataria sporto psichologė.

Pašnekovė sako, kad pavyzdžiui, sporto klubas – maloni veikla, tačiau jei tai stresas, nes liepė gydytojas, ar „reikia“, tai jau nebebus malonumas. Žmogus turi pats aiškiai susidėlioti veiklas, kad nenukentėtų miegas, poilsis būtų tikras poilsis, tada pavyks suvaldyti ir stresą.

Kasdieniame gyvenime neretas susiduria su superherojams keliamais iššūkiais, kai socialiniuose tinkluose formuojama nuomonė, kad kai kurie žmonės yra tobuli tėvai, tobuli darbuotojai, „tobulos antrosios pusės“, viską suspėja. Tai kai kuriems kelia neviltį ir savotišką gėdą, kad jie nėra tokie, kaip jų matomi socialiniuose tinkluose pasigirti mėgstantys asmenys. A. Žemaitytė siūlo neapsigauti, nes socialiniuose tinkluose paprasta parodyti „retušuotą“ gyvenimą.

„Socialiniuose tinkluose galima rodyti tik tą savo „pūkuotą“ pusę. Šiais metais esu lektorė ir aiškiai išdėstau tą dalyką, kaip būnant moterimi lydere, būnant charizmatiška asmenybe, nepaskęsti darbų sūkuryje ir mokėti įtraukti į savo darbotvarkę poilsį. Regeneracija – tai pertraukos, poilsis – tai ir yra tie raktiniai žodžiai, kurie leis būti ta supermoterimi ar supervyru, kuris nuveiks daugybę darbų ir nebūsiu mažiau reikšmingas, nei kaimynas ar koks kitas žmogus, ar žvaigždė, kuri save demonstruoja tik tam tikru kampu“, – aiškina pašnekovė.

Kaip organizuoti laiką, kad rasti laiko tik sau? A. Žemaitytė pataria, kad jei kolegą vakare aplankė įkvėpimas ir jis atsiuntė žinutę, žmogaus indėlio, kad kreipiasi nereikia nuvertinti, tačiau galima mandagiai žmogui parašyti, kad „žinutę išgirdau, galime apie tai pasikalbėti rytoj ryte“, užuot pulti spręsti naują projektą savo laisvu laiku.

Stresas lydi visus žmones, tad matant šalia esantį žmogų, anot pašnekovės, galima jam padėti užduodant klausimą, ar visuomet tavo gyvenimas buvo toks intensyvus.

„Paieškome resursų pačiame žmoguje. Labai dažnai kiekvienas mūsų gali įvardyti, kada tai prasidėjo, ir tada jam, galbūt, būtų lengviau atstatyti savo buvusį rėžimą, kuriame jis tiek neskubėjo ir vis dėl to buvo sėkmingas“, – pataria sporto psichologė.