Skaitmeninės etikos centro ekspertė, visuomenės sveikatos specialistė dr. Vilma Liaugaudaitė sako, kad viešoje erdvėje, spaudoje, skelbiama apie itin padidėjusį naudojimąsi skaitmeniniais įrenginiais ir išmaniaisiais telefonais. Tyrimai rodo, kad lietuviai vien prie telefono praleidžia nuo 3 iki 5 valandų.
„Laisvalaikį ir darbo laiką reikėtų atskirti, nors mūsų darbinė veikla dažnai atsiduria skaitmeniniame pasaulyje, atliekama skaitmeniniais įrenginiais. Kai mes kalbame apie probleminį įrenginių naudojimą, tikrai neturėtume to sieti su darbine veikla, kuri dažnai atliekama per išmaniuosius telefonus ar kompiuterius. Labai svarbu įsivertinti ir atskirti tikslias ribas tarp darbo ir laisvalaikio, – sako V. Liaugaudaitė ir vardija, į ką reikia atkreipti dėmesį, kas rodo, kad prie išmaniųjų įrenginių praleidžiame per daug laiko. – Didžioji interneto vartotojų grupė susitelkusi į socialinius tinklus, bendravimo platformas. Be abejo, reikėtų paminėti ir žaidimus internete, įvairius azartinius žaidimus, apsipirkimą internetu ar tiesiog vaizdų žiūrėjimą.“
Kaip žmogaus organizmas reaguoja ilgai leidžiant laiką prie ekranų? Anot skaitmeninės etikos centro ekspertės, naršymas internete sukelia malonumo jausmą, tačiau dažnas vartotojas praranda laiko pojūtį. Tuomet neretam atsiranda nusivylimas dėl pasiglemžto laiko.
„Jei jaučiame, kad buvimas internete daugiau atima, nei duoda, tai vienas pagrindinių signalų, jog mums vertėtų atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir imtis kitos veiklos. Vienas dažnesnių požymių – atsiradęs poreikis tikrinti telefoną kas kelias minutes, nors žinome, kad greičiausiai nieko svarbaus neįvyko. Taip pat dažnu atveju išryškėja suirzimas, kai ilgesnį laiką negalime prisijungti, apatija, nuobodulys ir pagerėjusi nuotaika naršant internete, prisijungus; žmogus netgi gali apleisti savo pareigas“, – vardija pašnekovė.
Išsivaduoti iš tokio uždaro rato, anot V. Liaugaudaitės, padeda skaitmeninė detoksikacija. Kitaip tariant, sąmoningas išmaniųjų prietaisų atsisakymas ar ribojimas. Paskirstytas laikas kitoms veikloms, kaip sako specialistė, padeda atgauti pusiausvyrą. Kiek laiko reikalinga tokia detoksikacija, anot pašnekovės, turi spręsti kiekvienas individualiai.
„Ne paslaptis, kad tiek darbas, tiek laisvalaikis vis labiau susaistyti su virtualia erdve, ilgainiui toks laiko leidimas pradeda atsibosti, varginti ir tada atsiskleidžia ta vadinamoji atsijungimo nuo skaitmenos svarba. Trukmės laikas labai individualus – nuo keleto dienų iki keleto savaičių ar net mėnesių, priklausomai nuo siekiamo tikslo, kurio vedami norime atitrūkti nuo skaitmeninių įrenginių. Vieniems tai gali būti būdas iškelti sau iššūkį „ar aš galiu?“, kitiems tai gali būti produktyvumo gerinimas ar, tarkim, savo tapatumo paieškos, na, o treti tai daro siekdami išsilaisvinti iš priklausomybės gniaužtų“, – dalijasi V. Liaugaudaitė.
Kaip žmonės jaučiasi išbandę tokią detoksikaciją, atliktas ne vienas tyrimas. Skaitmeninė detoksikacija, tyrimų duomenimis, turi ne tik teigiamą pusę. Tyrimuose paprastai dalyvaudavo žmonės, kurie jautė švaistantys laiką. Dar viena priežastis – geriau susikoncentruoti į darbą. Dalis žmonių suvokė, kad technologijos neigiamai veika jų psichologinę būseną.
„Didžioji dauguma dalyvavusių tyrime, atsisakę technologijų pastebėjo kur kas geresnį produktyvumą, pagerėjusią psichologinę būklę, kai kurie ėmė geriau miegoti, padidėjo dėmesio koncentracija. Labai maža dalis teigė, kad nepajautė jokio pagerėjimo. Yra žinoma, kad kai kurie asmenys, atsitraukę nuo skaitmeninių įrenginių, jaučiasi labiau nerimastingi, labiau suirzę, tačiau atliekant šį tyrimą neigiamų požymių nebuvo nustatyta“, – apie technologinių įrenginių įtaką ir pakitimus pasakoja specialistė.
Pašnekovė sako, kad perteklinis technologijų naudojimo ribojimas nėra vienintelis būdas suvaldyti situaciją.
„Tyrimuose įvardijamos ir kelios vietos, kur žmonės dažniausiai tikrina savo telefonus. Nustatyta, kad dažniausiai – vonios kambaryje ar miegamajame, o juk iš tiesų tai yra mūsų pagrindinės poilsio zonos, kur turėtume rūpintis savo kūnu labiau nei telefonais. Vienas iš pirmųjų patarimų – savo miegamąjį padaryti zona be telefono. Tai jau būtų didžiulis žingsnis. Beje, sąmoningo įrenginių naudojimo šalininkai pasisako už dienos pradžią be telefono ir pabaigą be skaitmeninių įrenginių. Taigi jei telefoną naudojame kaip žadintuvą, tai jį vertėtų palikti kitame kambaryje. Taip išvengtume ne tik darbo pranešimų, kurie ateina vėlesniu laiku, ar kitų poilsį trukdančių telefono signalų“, – dėsto pašnekovė.
Laiko ribojimas internete, anot specialistės, – viena svarbiausių sąlygų, norint pailsėti nuo technologijų. Be to, reikia įvertinti vietą, laiką ir informaciją, kada ir kam skiriamas dėmesys pasitelkus technologijas. Sąmoningas naudojimas išugdomas, tad siūloma labiau sutelkti dėmesį, pavyzdžiui, geriau perskaityti vieną ilgą straipsnį, o ne dešimtis antraščių, ar pažiūrėti vieną filmą, o ne dažnai keisti vaizdus ekrane.
„Jei dirbame su kokiu nors dokumentu, ar tai būtų darbinė, ar asmeninė veikla, rekomenduojama neatsidarinėti kitų skirtukų, pranešimų. Netgi leisdami laisvalaikį, jei, tarkim, žiūrime televizorių, neturėtume laikyti telefono rankoje. Tokie pasirinkimai daug veiksmingesni nei laiko ribojimas ar detoksikacija, nes jie pakeičia technologijų naudojimo būdą, kad neapkrautume savo kūno ir smegenų“, – sako V. Liaugaudaitė.
Specialistai pataria pasitelkti programėles telefonuose – jos parodo, kiek laiko praleidžiama naudojant mobilųjį. Stebint savo veiklą ir laisvalaikį, anot specialistės, kur kas lengviau atsakingai naudotis išmaniaisiais technologiniais įrenginiais ir skirti laiko poilsiui.