Vitaminų ir mineralų užtaisas: žolininkas įvardijo 6 arbatas, kurios akimirksniu sustiprins imunitetą ir apsaugos nuo ligų

Turbūt niekas nepaneigs, kad šaltus žiemos vakarus gera leisti su karšto gėrimo puodeliu rankose. O jei tame puodelyje dar kvepia vaistažolėmis, gėrimas ne tik šildo, bet ir gydo, stiprina imunitetą bei didina organizmo atsparumą ligoms. Su žolininku ir vaistininku Mariumi Lasinsku kalbamės apie tai, kokios vaistažolės šiuo metu geriausiai stiprina imunitetą ir kaip jas vartoti, kad iš jų išgautume kuo daugiau naudos.

Imuniteto pagrindas – prasminga veikla ir sveiki įpročiai

Kaip pabrėžia žolininkas ir vaistininkas M. Lasinskas, žmogaus sveikata – tai ne tik fizinių ligų nebuvimas, bet ir fizinė, psichinė, socialinė ir dvasinė gerovė. Todėl tik sveikatinantis visose šiose srityse mes galėsime kalbėti apie visa apimantį imunitetą.

„Pirmiausiai labai svarbu išlikti ramiam, imtis jums mielos ir prasmingos veiklos, o dar geriau, kad ši veikla pasitarnautų ir kitų žmonių gerovei“, – sako jis.

Taip pat imunitetui didelės reikšmės turi darbo ir poilsio režimas. Anot M. Lasinsko, pakankama miego trukmė turėtų apimti 8–10 val., o miegoti reikėtų eiti iki 22 val.

Ne mažiau svarbi ir subalansuota mityba – reikia bent 3 kartus per dieną valgyti daržovių, vaisių, kad gautumėte reikalingus vitaminus, mikro ir makro elementus.

„Ryte atsikėlus svarbu neskubėti valgyti, o geriau paskalauti burną geru aliejumi, nusivalyti liežuvį, išgerti 1–2 stiklines vandens ar iš vakaro pasiruoštos žolelių arbatos. Padaryti 10 minučių mankštą, o tuomet galime jau ruošti grikių, avižų ar kita košę, suvalgyti lietuvišką obuolį“, – sveikus dienos pradžios įpročius siūlo jis.

Tam, kad turėtume didesnį atsparumą ligoms, būtina fiziškai pajudėti bent 30 minučių per dieną ir kiek įmanoma daugiau būti gamtoje. Anot žolininko, čia gausu „skraidančių vitaminų“.

„Jau nuo senų senovės išmintingi žmonės patardavo: jei nori būti sveikas ir laimingas, pasivaikščiok 2-3 valandas pušyne, eglyne ar kadagyne. Juk miške oras švaresnis 200 kartų nei mieste, o kur dar natūralūs „skraidantys vitaminai“: eteriniai aliejai, fitoncidai, kurie stiprina mūsų kvėpavimą, gerina gleivių ir odos sveikatą. O jeigu dar parsinešite iš švarios aplinkos pušų, eglių ar kadagių spyglių, kurie žiemos metu įgyja pačias geriausias savybes, ir pasidarysite arbatos ar nuoviro, tai bus didžiulė nauda jūsų sveikatai ir imunitetui“, – pataria M. Lasinskas.

Vaistažolėse gausu medžiagų, būtinų stipriam imunitetui

Kai daroma viskas, kas buvo anksčiau aprašyta, imunitetui stiprinti didžiulės pagalbininkės gali tapti vaistažolės. Tačiau žolininkas perspėja, kad kitu atveju jos bus tik trumpa pagalba – juk nepašalinus tikrųjų silpnos sveikatos ar prasto imuniteto priežasčių, sunku bus iš augalų sulaukti efektyvios pagalbos.

Kaip pabrėžia M. Lasinskas, vaistiniai ir maistiniai augalai turi daugybę biologiškai aktyvių medžiagų, kurios dažnai net viršija 100, todėl jie gali žmogui suteikti būtinų vitaminų, mikro ir makro elementų, fermentų ir kitų medžiagų, būtinų stipriam imunitetui išsaugoti.

„Taip pat reiktų žinoti, kad imunitetas yra įgimtas ir įgytas, todėl tikrai verta rūpintis sveikata, kad galėtume ilgiau džiaugtis sveiku gyvenu. Ne paslaptis, kad imunitetą labai lemia mūsų vidaus organų tinkama veikla: limfinė sistema, žarnynas, kepenys – labai svarbios stipriam imunitetui. O tam gali padėti įvairios vaistažolės, kurių mūsų nuostabioje Lietuvoje nereikia toli ieškoti – jos yra tiesiog čia pat po kojomis ar virš galvos“, – sako žolininkas.

Paklaustas, kokios mums pasiekiamos vaistažolės pasižymi geriausiu poveikiu imunitetui stiprinti, M. Lasinskas įvardija mūsų gamtoje randamą siauralapį gaurometį, pelkinę vingiorykštę, paprastąją kiaulpienę, juoduosius serbentus, juoduogį šeivamedį, paprastąją pušį. Kitus imunitetui naudingus augalus galima užsiauginti kaime ar sode – rausvažiedę ežiuolę, rausvąją rodiolę, vaistinį čiobrelį ir kitus.

Kaip teisingai vartoti, kad būtų kuo daugiau naudos?

Puikus būdas įsisavinti naudingas vaistažolių savybes – gerti virtas arbatas. Kaip nurodo žolininkas M. Lasinskas, arbata turi būti gaminama naudojant 1–2 arbatinius šaukštelius smulkintos džiovintos žaliavos arba žiupsnelį šviežios žaliavos stiklinei (200 ml) karšto, 85–90^o C vandens.

Tuomet arbatą reikia palaikyti uždengus apie 10–15 minučių arba tiek, kol bus galima jau gerti.

Patariama gerti 1–2 kartus per dieną po 1 stiklinę, 30–60 minučių prieš valgį arba 1–2 valandas po valgio.

Tačiau jei sveikatos problema yra senoka, tęsiasi ilgiau nei metus, tuomet reiktų gerti 3–4 kartus per dieną. O jeigu norite sau pagelbėti čia ir dabar, esant ūmiai situacijai, tuomet reiks 5–6 kartų per dieną (t.y. apie 1–1,2 litro arbatos).

„Vaistažoles galite vartoti vienas arba kartu su medumi – jis gali gerokai pagerinti žolelių įsisavinimą organizme. Žinoma, arbatas galite gardinti ir natūraliomis sultimis, ar uogienėmis. Ypač tai aktualu vaikams“, – pataria žolininkas.

Kas nemėgsta gerti daug arbatų, galite augalą tinkamai sudžiovinti (iki 40^o C) ir sumalti į miltelius – geriausia tai būtų padaryti akmeninėje arba kitoje grūstuvėje, o ne kavamalėje. Tuomet 1 valgomąjį šaukštą tokių miltelių sumaišyti su puse stiklinės vandens ir išgerti kelis kartus per dieną sveikatai palaikyti.

Svarbiausia nepadauginti: taip vaistažolės neteks galios

M. Lasinskas perspėja, kad vaistažolių arbatomis nereikėtų piktnaudžiauti ir vartoti itin ilgą laiką. Tokiu atveju, prie vaistažolių priprantama ir jų veiksmingumas nebebūna toks pat.

„Rekomenduoju daryti pertraukas tarp augalų vartojimo kursų. Jei gersite vieną augalą 7 dienas, padarykite 3 dienų pertrauką, jei gersite mišinį su kitais augalais, tuomet po 21 dienos vartojimo, darykite 7 dienų pertrauką ir vėl galite kartoti iš naujo. Pertraukos reikalingos, kad nepriprastume prie augalų ir nereiktų didinti dienos normos“, – perspėja žolininkas.

Jis priduria, kad minėtos dozės yra apytikslės – reikia žinoti, jog kiekvienas žmogus yra individualus ir jam rekomenduojamą dozę lemia žmogaus amžius, kūno svoris, sveikatos lygis, ligos sudėtingumas ir kita. Todėl M. Lasinskas pabrėžia, kad tiksliausią gydymo schemą ir dozę gali parinkti gydytojai, kurie domisi vaistažolėmis, arba vaistininkai, pasirinkę vaistažolininko kelią.

Geriant vaistažolių arbatas, svarbu atsižvelgti ir į jų temperatūrą. Anot žolininko, įvairios augalų medžiagos tirpsta skirtinguose tirpikliuose ir skirtingose temperatūrose. Kaip geriau paruošti tam tikras vaistažoles, reikėtų nagrinėti kiekvieną augalą atskirai – vienos jų medžiagos geriau tirpsta šaltame, o kitos karštame vandenyje. Todėl kad gauti visą, kas geriausia, reiktų pasidomėti to augalo sudėtimi, arba tiesiog paversti milteliais ir užgerti saldintu vandeniu.