Žiemos šventės greitosios pagalbos medikams – tikras darbymetis: įspėja gyventojus, ko vengti ir kaip save apsaugoti

Kūčios, šv. Kalėdos bei Naujieji metai – labiausiai laukiamos metų šventės, kurios jau visai ne už kalnų. Greitai su artimiausiais šeimos nariais bei draugais sėsime už maistu ir gėrimais nukrautų stalų bei smagiai leisime laiką. Vis dėlto, nėra viskas taip gražu: šiuo laikotarpiu akivaizdžiai padaugėja ir žmonių, kuriems prireikia medikų pagalbos. To priežastis, anot Paramedikų asociacijos vadovo Ryčio Malašausko – besaikis vartojimas bei nesaugus elgesys su pavojingomis medžiagomis.

„Paramedikams žiemos šventės – tikrai ne pats lengviausias metų laikas. Dėl įvairių apsinuodijimų, padauginto alkoholio kiekio ar nesaugaus elgesio su degiomis priemonėmis, pavyzdžiui – fejerverkais, tenka dirbti ypač daug ir intensyviai. Kiekvienais metais tikimės, kad žmonės bus sąmoningesni, švęs atsakingiau", – sako 29 metus Kauno greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotyje dirbantis specialistas.

Didžiausia klaida – pasenusio maisto vartojimas

Turbūt ne vieniems mūsų tautiečiams žiemos šventės asocijuojasi su skaniu maistu. Juk norisi gardžiais patiekalais palepinti svečius, išbandyti naujus receptus bei, bent tas kelias dienas metuose, visai negalvoti apie sveiką mitybą. R. Malašauskas sako, kad visai nebūtina prigaminti daugybę patiekalų, mat jie – genda, rūgsta, o surizikavus ir suvalgius ketvirtą dieną stovinčią mišrainę, gali prireikti ir medikų pagalbos.

„Vieni dažniausių iškvietimų šventiniu laikotarpiu – dėl apsinuodijimų maistu. Žmonės nejaučia saiko, valgo didžiuliais kiekiais, pasitaiko, kad ir ne visai šviežią maistą. Praktikoje yra buvę atvejų, kuomet apsinuodijo visa šeima, tad teko skubėti jiems į pagalbą", – dalinasi pašnekovas.

Anot jo, vertėtų suprasti, kad šventės – visai ne proga persivalgyti. Tai – laikas, kurį galime skirti savo artimiesiems, būti kartu. Vietoj besaikio valgymo galima užsiimti kita veikla – žaisti įvairius stalo žaidimus, eiti pasivaikščioti, žiūrėti šventinį filmą.

„Rekomenduočiau itin atsakingai vertinti prieš keletą dienų pagamintą maistą. Verčiau mišraines, silkes ir kitus, gendančius patiekalus, gaminti mažais kiekiais. Nereiktų maisto „maišyti", vienu prisėdimu valgyti žuvį, mėsą ir desertus. Būtina įvertinti ir savo sveikatą – galbūt skrandžio bėdos jums nėra svetimos? Tuomet nerizikuokite, vartokite atsakingai, kad nesutiktumėte Naujųjų metų ligoninėje", – pataria Paramedikų asociacijos vadovas.

Jo nuomone, maistas pernelyg sureikšminamas, švenčių nereikėtų traktuoti kaip meto, kada galima valgyti, kiek telpa. Anot jo, vertėtų gaminti patiekalus mažesniais kiekiais, leisti sau švenčių metu paskanauti maisto, ko įprastai neperkate.

Šventės be alkoholio – ne lietuviams

Dar viena itin dažnų medikų iškvietimų per žiemos šventes priežastis – besaikis alkoholio vartojimas. Paramedikas sako, kad mūsų tautiečiai retai kada švenčia be taurelės, nevengia ragauti skirtingų gėrimų, tad pasitaiko ir apsinuodijimo atvejų.

„Dauguma švenčių prasideda nekaltai, gurkšnojant kažkokį alkoholinį gėrimą. Gerai, jei nesinori gėrimais piktnaudžiauti, tačiau gana dažni atvejai, kuomet tenka vykti pas žmones, stipriai padauginusius svaigiųjų gėrimų", – teigia specialistas.

Jis pasakoja, kad iškvietimai dėl apsinuodijimo alkoholiu paprastai prasideda naktį, įsismarkavus vakarėliams. Paskambinę žmonės sako, kad juos pykina, jie vemia, svaigsta galva. Pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet į greitąją pagalbą kreipiasi jau be sąmonės esančio žmogaus artimieji ar draugai.

„Atvykus specialistams, pagalbos prireikia įvairios, pavyzdžiui – gaivinimo. Vis tik, jei žmogus apsinuodijęs stipriai, tenka jį vežti į ligoninę", – teigia pašnekovas.

Būtent alkoholis kaltas ir dėl kitų problemų. R. Malašauskas sako, kad nėra reti atvejai, kuomet tenka važiuoti pas žmones, kurie padauginę alkoholio ima aiškintis santykius, susipyksta, susimuša. Visi tokie konfliktai, anot specialisto, kyla dėl to, kad žmonės galvoja, kad per šventes būtina ištuštinti visus namuose esančius svaigiųjų gėrimų butelius.

„Mano patarimas būtų paprastas – jei nemokate įsismarkavus vakarėliui pasakyti „stop", galbūt nereikėtų gerti apskritai. Linksmintis puikiai galima ir be alkoholinių gėrimų, o praktika byloja, kad jų padauginus – vienos nelaimės, kurių galima lengvai išvengti, švenčių metu geriant vandenį ar vaisvandenius", – įsitikinęs jis.

Kauno greitosios medicinos pagalbos specialistas sako, kad padauginus alkoholio galimos ir atsitiktinės nelaimės: žmonės krenta, susižeidžia, smarkiai užsigauna. Pasitaiko ir atvejų, kuomet tenka į ligoninę pristatyti asmenis, kurie skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, o pavartojus stipriųjų gėrimų, pasijaučia itin blogai.

Šaudyti fejerverkus – tik blaiviems

Ilgametę patirtį sukaupęs specialistas sako, kad pats švenčių metu nešaudo fejerverkų ir tikrai to nerekomenduoja aplinkiniams. Jo nuomone, tai – lyg žaidimas su ugnimi.

„Fejerverkus dažniausiai šaudo neblaivūs asmenys. Pasitaiko nelaimių, kuomet tenka vykti pas nusideginusius, susižeidusius žmones. Rekomenduočiau suprasti visiems: šaudant fejerverkus galite susižeisti patys, taip pat galite sužeisti aplinkinius žmones ar gyvūnus. Manau, kad šventės puikiai gali vykti ir be fejerverkų", – įsitikinęs pašnekovas.

Jis perspėja, kad netaisyklingai panaudotas fejerverkas gali ne tik sutrikdyti sveikatą, tačiau ir uždegti namus, sugadinti kitą materialų turtą.

„Pasitaiko iškvietimų, kuomet šaudant fejerverkus žmonėms nutraukiamos galūnės – pirštai, rankos. Realybė tokia, kad intensyviausias paramedikų darbas švenčių metu prasideda būtent tuomet, kada lauke girdisi fejerverkų šūviai", – sako medikas.

Anot jo, pinigus, kuriuos žmonės išleidžia fejerverkams, prasmingiau būtų panaudoti kitiems tikslas, kurie taip pat gali džiuginti, tačiau nekeltų grėsmės.

Privalomas sveikatos draudimas gelbės ne visada

Draudimo bendrovės BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas sako, kad kasmet tenka užfiksuoti bent vieną įvykį, kuomet asmuo susižeidžia leidžiant fejerverkus. Anot jo, dažniausiai tokie įvykiai nutinka todėl, mat yra nesilaikoma saugumo reikalavimų arba nusipirkti fejerverkai būna brokuoti.

„Deja, iš anksto nustatyti, ar fejerverkas brokuotas – negalime. Todėl, traukti loterijos bilietą, ar ne, sprendžia pas žmogus", – įsitikinęs specialistas.

Pašnekovas pabrėžia, kad apsinuodijimas alkoholiu yra priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių, tad prieš sėdant prie stalo, reiktų tai įvertinti.

„Vis dėlto, pagal BTA Asmens draudimo taisykles, draudimo apsauga galioja išgėrus kelias taures vyno. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, stovint ant „Tauro" kalno ir stebint fejerverkus, paslydus bei susilaužius uodegikaulį, draudimo apsauga galios, net jei esate išgėręs dvi taures šampano", – paaiškina jis.

Specialistas priduria, kad išimtis taikoma tik mirties atveju.