Pasiruošti žiemai galime kiekvienas
Žolininkė A. Karaliūnaitė ligų sezonui ruošiasi ištisus metus. Pašnekovė nuolat renka įvairias žoleles, vienas jų džiovina, kitas – šaldo. Anot jos, šiais laikais žmonės gali natūralių augalų arbatoms tiesiog nusipirkti, tačiau pasigaminti sveikatą tausojančių gėrimų ir energijos suteikiančių užkandžių iš gamtoje randamų gėrybių įmanoma ir patiems.
„Dalinuosi nuostabiu receptu, kuris puikai tinka šaltuoju metų sezonu. Jam prireiks 50 g bitkrėslės žiedynų, 10 g karčiojo pelyno žolės, 10 g kiaulpienės šaknų, 10 g varnalėšos žiedynų, 10 g tagetės žiedlapių, 10 g ajero šakniastiebio, 100 g medaus, 100 g aguonos sėklų. Augalus sumalkite kavamalėje iki labai smulkių miltelių. Juos sumaišykite su medumi, tada padalinkite į 50 lygių dalių. Šias dalis suformuokite į rutuliukus. Tai darykite lėkštėje, paskleidę aguonas, kuriomis rutuliukai ir aplips. Tokius sveikuoliškus natūralius rutuliukus reikia saugoti švariame stiklainyje, sausoje ir tamsioje vietoje. Suvartoti juos reiktų per 30 dienų“, – pasakoja pašnekovė.
Pasak jos, tokius pačių pasigamintus rutuliukus reiktų valgyti nepiktnaudžiaujant – vos po vieną, užgeriant arbata surinkta iš mėtų, petražolių, kmynų ir kalendros sėklų mišinio. Ši arbata – viena populiariausių, kurią neretai renkasi žolininkės klientai. Jos dėka iš organizmo valosi kirminai, nebepučia pilvo, naktį negraužia rėmuo.
Kokias vaistažoles rinktis?
Apie lietuviškąsias žoleles prirašyta daugybė knygų, informacijos galima rasti ir internete. Vis dėlto, žolininkė pataria kritiškai vertinti besikeičiančias madas ir gaminius, teigiančius, kad gydo visas ligas.
„Mėgstantiems žoliauti ir gaminti įvairias arbatas verta pasirinkti geriausiai žinomų augalų: sąnarių skausmui mažinti – vaistinės agurklės, kraujotakai pagerinti – vietinės gudobelės vaisių, kvėpavimo takams – pelkinės vingiorykštės žolės, inkstų, šlapimo takų sveikatai – dirvinio asiūklio arba takažolės žolės, virškinimo palengvinimui – paprastojo (dirvinio) kiečio žiedynų, streso mažinimui – tikrojo lipiko žolės, puikiojo bijūno šaknies. Šie augalai gerai padės pirmomis dienomis pajutus negalavimus“, – pasakoja A. Karaliūnaitė.
Žolininkė ragina išbandyti jau paruoštus augalų rinkinius, tepalus, raugalus ar sirupus, kuriuos pati kruopščiai kūrė, o išbandžius – pabandyti pasigaminti ir patiems.
Sultys – sveikatos šaltinis
Pa6nekovė dalinasi savo pačios patikrintu ir mėgstamu būdu stiprinti imuninę sistemą. Tai – reguliarus natūralių sulčių vartojimas kiekvieną rudenį.
„Sultis gaminu iš įvairių vaisių ir uogų – obuolių, vynuogių, šaltalankių. Taip pat jas spaudžiu ir iš žolių – dedešvų, varnalėšų, plačialapio gysločio lapų, kiaulpienės, ajero šaknų. Tokias, iš žolių pagamintas sultis galima maišyti su obuolių sultimis, gausis subtilaus skonio gėrimas“, – patarimais dalinasi pašnekovė.
Žolininkė lapus sultims surenka dar vasarą ir juos užšaldo. Prinokus obuoliams, prikasa šaknų ir viską kartu išspaudžia, tada sultis pasterizuoja. Norint stiprinti sveikatą, tokius natūralius vitaminus reiktų vartoti bene kasdien, tad A. Karaliūnaitė pataria sulčių pasigaminti tiek, kad užtektu visiems metams.
„Tokių natūralių sulčių geriu kiekvieną rytą po nedidelę stiklinę. Per šitiek metų darbinės patirties įsitikinau, kad norint kuo mažiau sirgti būtina pamaitinti didžiausią kūno organą – biotą. Geriau milijardai sočių ir laimingų draugų žarnyne, negu piktų priešų. Mokslas tik paskutiniu metu pradėjo tinkamai įvertinti biotos svarbą sveikatai. Neverta jos erzinti atsitiktiniais maisto produktais ar vaistažolių nuovirais. Bakterijos mėgsta pastovumą, tad kuo paprasčiau ir nuobodžiau – tuo joms geriau“, – sako žolininkė.
Pašnekovė prisipažįsta, kad nuolat daug dirba, yra linkusi tukti bei skundžiasi paveldėtomis prastomis kraujagyslėmis, tad spręsti šioms problemoms dienos metu geria savo pačios sukurtą augalų rinkinį arbatai „Juokis ir duokis“, kurį sudaro tik iš medžių lapų ir žiedų surinktos gamtos gėrybės. Siekiant geriausio efekto, žolininkė vieną šaukšto šio augalų mišinio užpila puse litro verdančio vandens ir palieka nakčiai. Tokį gėrimą patogu pasiimti į darbą ar automobilį.
Patarimai pradedantiesiems žolininkams
Susigundžius savo jėgas išbandyti renkant žoleles A. Karaliūnaitė turi keletą patarimų. Anot jos, svarbiausia nuspręsti, kuriuos augalus reiks džiovinti, o kuriuos – užšaldyti, kurie tinkamiausi sausti sultims, virti uogienę, užraugti ar suvalgyti tuojau pat.
„Jus galite pasiruošti visko, ko tik reikia iš Lietuvoje augančių ar net ant palangės užsiaugintų augalų. Patarčiau apsilankyti mano svetainėje, kurioje nuolat dalinuosi savo patirtimi ir sukauptomis žiniomis. Taip pat kartą per mėnesį visus kviečiu į nuotolinę paskaitą apie sveikatos stiprinimą augalais“, – dalinasi pašnekovė.
Žolininkė pataria atsargų sukaupti tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis arba kenčia dėl imuninės sistemos sutrikimų. Pasak jos, visada tarpusavyje derės liepžiedžiai ir aviečių uogienė, džiovintos obuolių žievelės, erškėtuogių sirupas. Pajutus peršalimo požymius, tai – pirmoji pagalba.
„Išgerkite bent pusę litro iš dviejų šaukštų tokio augalų mišinio užplikytos šiltos arbatos, užsimaukite vilnones kojines, į kiekvieną įbėrę po porą šaukštų valgomosios druskos, užsivilkite medvilninius marškinius ir eikite ilsėtis. Gerai išprakaitavus, persirenkite sausais marškiniais ir miegokite kuo ilgiau“, – sako žolininkė.
Ji pataria, kad pradėjus viduriuoti saugu naudoti nuovirus iš juodalksnio kankorėžių, o jei vargina šlapimo pūslės ir šlapimtakių dirglumas – padės takažolė. Šaltuoju metų laiku sušalus kojoms verta gerti nuovirą iš varnalėšos sėklojų, jaunų beržų lapų, šermukšnio uogų.
Nesiūlo žavėtis egzotiškais produktais
Šiuo metu itin populiaru vartoti įvairiausias organizmą stiprinančias tyres, egzotiškuose kraštuose augančius prieskonius. Žolininkė A. Karaliūnaitė sako nesuprantanti šios mados, o ir mūsų krašte, anot jos, auga daugybė organizmą stiprinančių augalų ir žolelių.
„Nežinau, kodėl Lietuvoje populiariems nuomonių formuotojams ir maisto tinklaraštininkams naudinga be saiko reklamuoti ciberžolę, imbierą, granatų vaisius, citrinas. Jei nors kartą pamatytumėte, kaip tolimuose kraštuose auginami vaisiai ir gydomieji augalai, pirkti jų nenorėtumėte“, – įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, neretai didžiuosiuose prekybos centruose galima įsigyti įvairių arbatų ir tyrių, tačiau šiuose produktuose dažnai gausu maisto skonio stipriklių, cukraus, druskos, koncentratų. Net ir pateikiami kaip labai sveiki ir imuninę sistemą stiprinantys produktai gali būti visai nenaudingi, tad tai, ką perkate, anot žolininkės, vertėtų vertinti kritiškai.