Žolininkė papasakojo, kokių arbatų turi būti kiekvienuose namuose, – jos ne tik stiprina imunitetą

Rudeninių darganų neatsiejami palydovai – sloga, kosulys, tad nemažai žmonių, ieškodami greito poveikio, griebiasi tabletės. Gamtos dovanas puikiai pažįstanti ir „Arbatų skrynią“ sukūrusi Ligita Guldupienė siūlo savo namų spinteles papildyti žolelių ir džiovintų laukinių obuolių arbatomis, kurios padeda stiprinti imunitetą.

„Namų vaistinėlėje turėtų būti taip mėgstamų liepų, šeivamedžių žiedų, raudonėlių, šalavijų, čiobrelių, vaistinių medetkų, juodųjų serbentų lapų, jonažolių, mėtų, reiktų nepamiršti ir uogų, tokių kaip šermukšnių, aronijų, putinų, spanguolių. Galima pasidžiovinti ir laukinių obelų obuoliukų“, – vardija L. Guldupienė, kaip skaniai stiprinti organizmą nenaudojant sintetinių maisto papildų.

Tiems, kurie nežino, kaip derinti žoleles, moteris siūlo kasdien gerti skirtingų rūšių arbatų – taip tikrai nesuklysite. O jei visgi norisi įvairesnių skonių ar padėti organizmui kovoti su peršalimo ligomis, tuomet galima gaminti žolelių mišinių ar net sirupų.

„Jei skania arbata norim pasimėgauti kiekvieną dieną, siūlyčiau kasdien rinktis įvairias žoleles,

o dar geriau – darytis mišinuką iš kelių žolelių. Jei žolelių arbatos vartojamos profilaktiškai arba dėl kokių nors sveikatos negalavimų, patartina gerti tris savaites po keletą puodelių kasdien. Paskui reikia daryti pertrauką arba pakeisti kitu žolelių mišiniu. Nereikia bijoti prakaitavimo, nes organizmas turi išsivalyti. Gerdami liepų žiedų arbatą prakaituojam tik tuo atveju, jei sergam. Žmogus yra kompleksinė sistema, tad jei slopinsim išsivalymą, negerumai nukeliaus į kitus organus ir gali būti dar blogiau. Ar norim to? Ko gero, ne. Tad leiskime organizmui valytis, sloga taip pat yra valymasis. Galime pasigaminti juodauogių šeivamedžių uogų ar čiobrelių sirupų – jie palengvina peršalimo simptomus. Organizmui pastiprinti po ligos būtų puiki pagalba raudonųjų dobilų milteliai su medumi“, – žiniomis dalijasi L. Guldupienė.

Pašnekovė sako, kad nereikia skubėti mušti temperatūros, nes ji parodo, jog organizmas kovoja su „įsibrovėliais“. Tiesa, vaikai kartais sirguliuoja ir dar dėl vienos priežasties – pasak žolininkės, mažieji į aplinką, tėvų emocijas, reaguoja kur kas jautriau nei suaugusieji.

„Aukštesnė kūno temperatūra nei įprasta sergant yra gerai, nes organizmas ją sukelia, kad pašalintų susikaupusius toksinus. Vaikų ligos dažnu atveju priklauso nuo tėvų emocinės būklės, nes vaikai iki 7 metų perima jų emocijas“, – pastebi žolininkė.

Deja, neretai skubėdami žmonės pamiršta, kad patys sau padarome meškos paslaugą per daug nekreipdami dėmesio į tai, ką valgome. L. Guldupienė primena, kad imunitetas bus stipresnis, jei valgysite sveiką, šviežiai pagamintą maistą.

Reiktų vartoti daugiau vaisių, daržovių. Renkantis maistą svarbu atsižvelgti į metų sezoną – ką randam savo darže ar sandėliuke. Taip pat labai svarbu mūsų emocinė būklė, mintys. Kol neaplankė šalnos, savuose darželiuose dar galime rasti topinambų, serenčių, nasturčių, vaistinių medetkų, dedešvų žiedų. O laukuose, kur pievos buvo nušienautos, iš atolo dar galima prisiskinti kai kurių žolelių. Tiesa, jos nebus tokios naudingos kaip vasarą. Ruduo – tas laikas, kai augalai energiją atiduoda šaknims, todėl viršutinė dalis jau nyksta. Ruduo – šaknų laikas“, – kur šiuo metų laiku dairytis gamtos gėrybių, atskleidžia žolininkė. – Visų šaknų karalienė – kiaulpienė. Iš jos ir kavos galim pasidaryti, ir kepenims, žarnynui pamaitinti tinka.“

Anot L. Gulpienės, žiemai rekomenduojama turėti vaistinių taukių. Šias šaknis galima džiovinti ar šaldyti.

„Vaistinių taukių šaknys pagelbės kaulams lūžus. Gudobelių uogos pagerina plonojo žarnyno darbą, širdelę pastiprina. Dar galima spėti prisirinkti ir juodauogių šeivamedžių, putinų, šermukšnių, šaltalankių uogų. O kaip prieskoniai puikiai tiks krienų šaknys – tiek sveikatai, tiek patiekalams pagardinti. Galim jas naudoti ir šviežias, ir džiovintas. Gerai paieškoję gal dar rastume ir laukinių morkų sėklų – jos pagerina virškinimą, pamaitina inkstų sistemą ir net gali atstoti pipirus“, – vardija pašnekovė, kuo šiuo metu dar dosni gamta.

Žolininkė primena, kad ilgą laiką geriant tų pačių žolelių arbatos organizmas gali priprasti, – kai reiks jų pagalbos, neveiks taip, kaip mes norėtume.

„Saugiausia ir naudingiausia žoleles naudoti mišiniais. Visad reikia klausytis organizmo. Jei klausom jo, galim pajausti, kas mums tinka, kas ne. Apsinuodijus gali pasireikšti tokie požymiai kaip pykinimas, vėmimas, odos bėrimas, viduriavimas. Be to, būtina rinkti tik tuos augalus, kuriuos tikrai pažįstame. Imti iš gamtos reikia atsakingai – tik tas augalų dalis, kurios mums reikalingos, ir tik tiek, kiek reikia. Nerinkite augalų, kurie yra saugotini: jie skirti pasigrožėti. Tausokime gamtos resursus“, – moteris pataria nepamiršti gamtos gėrybėmis naudotis pagarbiai.