Taupo ir kaupia – investuoti bijo
Laidoje „Investavimo akademija“ parodytas dar vienas investuotojo portretas. Tai – 28-erių Viktorija Chockevičiūtė. Ji – „Delfi“ verslo aktualijų žurnalistė. Ketverius metus moteris gilinasi į verslo ir finansų temas, keletą pastarųjų metų užima verslo rubrikos redaktorės pareigas.
Jauna moteris laidoje pasakojo, kad šiuo metu dalyvauja pensijos kaupime bei stengiasi atsidėti pinigus finansinei pagalvei. Moteris kaupia pinigus nenumatytiems atvejams, pavyzdžiui, jei staiga netektų darbo.
„Finansinei pagalvei kas mėnesį man pavyksta atsidėti nuo 20 iki 30 procentų gaunamų pajamų. Tokį procentą pasiekti padėjo pandemijos laikotarpis, kai nebuvo išlaidų laisvalaikiui, kai negalėjai leisti laiko baruose, restoranuose, kelionėse. Tai padėjo gana nemažai padidinti taupymo procentą. Dabar, kai atlaisvėjo ribojimai, natūralu, jog šis procentas gali kažkiek sumažėti, tačiau jau yra atsiradę tam tikri taupymo įpročiai, kurie leidžia palaikyti didesnę atsidedamą sumą“, – laidoje sakė pašnekovė.
Viktorija turi sukaupusi finansinę pagalvę, kurios užtektų daugiau nei šešiems mėnesiams. Ji aiškiai suvokia, kad infliacija graužia jos pinigus ir reikėtų juos įdarbinti. Žurnalistė pripažįsta – žinių finansų srityje pakanka, tačiau drąsos rizikuoti savo pinigais – gerokai mažiau. Investavimo pradžios rekomendacijas ji puikiai žino, vis dėlto moteris neslepia – jai tiesiog baisu prarasti turimus pinigus.
„Negaliu sakyti, kad garantuotai prarasiu pinigus investavusi. Aišku, svarbus patarimas, jog nereikia pradėti nuo didelių sumų, neturint pakankamai patirties“, – atviravo ji.
Viktorija galvoja, kad ją nuo pirmo žingsnio investuoti sulaiko tikrai ne informacijos trūkumas, priešingai – per didelis pasirinkimas.
„Priemonių tokia daugybė, kad gali pasimesti. Kai nesi bandęs investuoti, bijai, nes supranti, kad tai – tam tikra rizika. Nesi garantuotas, kad uždirbsi tokią grąžą, kurios tikiesi, kad priimsi teisingą sprendimą, kur investuoti. Pasirinkus investavimo būdą, reikia aiškiai suprasti, kokie finansinio įrankio mokesčiai. Galiausiai, kai uždirbsi grąžą, turėsi uždirbtą sumą deklaruoti ir vėlgi dalį pinigų atiduoti mokesčiams. Faktorių spektras, svarstant, kokius sprendimus priimti prieš investavimą, yra ganėtinai didelis“, – pasakojo žurnalistė.
Tiki Dievu ir pinigų neskaičiuoja
Nors Viktorija bent jau kol kas neinvestuoja, ji kaupia pinigus ir svarsto apie investavimą ateityje. Tačiau gatvėje kai kurie sutikti ir kalbinti praeiviai vis dar įsitikinę, kad investuoti apskritai nereikia.
„Man atrodo, svarbu pasitikėti Dievu ir viskas. Ne fanatiškai, o tiesiog žinoti, kad jis mus myli, lydi ir jeigu mes su juo gyvenam, mes turėsime, ko mums reikia. Jeigu žmogus protingas ir žino, ką su pinigais daryti, tai tegul investuoja ir tegul dar kitiems pataria. Aš tikrai esu nelabai nuovoki ir tikrai dėl to nelabai rūpinuosi. Kol kas mano gyvenimas rodo, kad aš šiandien turiu tai, ko man reikia“, – pasakojo Vilniaus centre sutikta moteris.
Tad apie finansinę gerovę ateityje galvoja tikrai ne kiekvienas. Netrūksta tų, kurie gyvena šia diena, o ir finansinių žinių ir raštingumo šioje sferoje stinga. Tačiau net ir tie, kurie apie finansus nusimano menkai, puikiai žino, kad svarbu nuolat investuoti į save.
„Vienas svarbiausių dalykų – investicijos į save, į išsilavinimą, į erudiciją. Tai yra tai, ko nelabai nupirksi, bet tai – labai gera investicija“, – išmintimi dalijosi vilnietė pensininkė.
Dar vienas kalbintas vyras ironizuojančiai pašiepė šiandieninius finansinius patarimus ir investavimo galimybes.
„Konsultantai siūlo įdėti pinigus į kažkokius fondus, iš kurių negalėčiau imti pinigų dvidešimt ar trisdešimt metų. Atsiprašau, bet aš jiems aš sakau, mielieji mano, aš nežinau, ar aš dar tiek laiko išbūsiu šitoje žemėje“, – teigė jis.
Kiti sakė, kad neturi pakankamai pinigų investavimui. O štai jaunimas žinių apie investavimą turi ir jau dabar galvoja apie ateitį ir finansinę nepriklausomybę.
„Į savo ateitį reikia investuoti. Į Jungtinių Valstijų fondą, į technologijas, nes jos didžiausias palūkanas duoda – 16 procentų. Gal vėliau užaugęs turėsi finansinę laisvę“, – pasakojo paauglys.
Žinios – dar ne viskas
Bene kiekvienas sutiktų – norint investuoti, reikalingos žinios ir įgūdžiai, kurie leistų priimti racionalius finansinius sprendimus. Kaip laidoje „Investavimo akademija“ kalbėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė, gyventojų finansinis raštingumas apima keletą aspektų: žinias, elgseną ir nuostatas (požiūrį).
„Tai labai panašu į sveiką mitybą ir sportą. Dažnas mūsų atsakys, kad žino, kaip reikia sveikai maitintis ar sportuoti, bet nebūtinai taip elgiasi. Tai su investavimu, ar su finansiniu raštingumu apskritai, yra labai panašiai – vien žinių nepakanka. Aišku, tai yra bazė, tačiau lietuvių finansinis raštingumas tiek Europos Sąjungos, tiek pasaulio mastu nėra labai aukštas. Žinių bagažą įgyti galima, tačiau jį turint, reikia ir elgtis pagal finansinio raštingumo taisykles“, – sakė ji.
A. Klimavičienės teigimu, norint įdarbinti pinigus, žmonės turėtų žinoti, kad investavimas nėra orientuotas į rytojų – niekas negali pasakyti ir niekas negali pažadėti, kad rytoj uždirbsite dvigubai daugiau nei investavote. Tai – ilgalaikis procesas, o laikas yra investuotojų sąjungininkas.
„Tas „ilgalaikis“ reiškia 10, 20 ir net 30 metų. Kodėl Warrenas Buffettas yra vienas turtingiausių ir sėkmingiausių investuotojų? Priežastis nėra vien tai, kad jis sėkmingai ir gerai investuoja, atsirenka, ką pirkti, bet ir tai, kad jam dabar yra virš 90 metų, o investuoti jis pradėjo būdamas paauglys. Jeigu jūs investuosite 70 metų, net ir puikiai nežinodami kur, o tiesiog į rinkos indeksą, tikėtina, kad po 70 metų irgi būsite milijonieriai“, – optimistiškai nuteikė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja.
Pasak „Swedbank“ Lietuvoje ekonomisto Vytenio Šimkaus, finansinis gyventojų raštingumas tiesiogiai koreliuoja ir su šalies ekonominiu išsivystymu. Kaip aiškino jis, kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnis procentas joje investuojančių gyventojų. Kitaip tariant, kuo daugiau žmonės turi pinigų – tuo aktyviau jie domisi finansiniais įrankiais.
„Besivystančios neturtingos šalys, kur net bankininkystės paslaugų nelabai yra, kur vyrauja šešėlinė ekonomika, su laiku vystosi, o žmonės tada gauna daugiau pajamų, atsiranda galimybės ir šiek tiek sutaupyti, kol kas gal tik tik baziniam rezervui. Tada jie natūraliai investuoja tik į nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena. Tačiau, kai žmonėms pavyksta susitaupyti didesnę pinigų sumą, jie natūraliai pradeda domėtis, kur galėtų pinigus padėti ir apsaugoti nuo nuvertėjimo“, – aiškino ekonomistas.
Nuo ko pradėti?
Ekonomistas V. Šimkus pirmiausia rekomenduoja pradedančiajam aiškiai žinoti, kiek jis pasiryžęs rizikuoti, kokiam laikotarpiui investuojama bei svarbiausia, kokie yra investavimo tikslai – ar ruošiamasi sutaupyti senatvei, ar pinigų reikės kur kas greičiau. Jo teigimu, jei gyventojui baisu prarasti pinigus arba jis bijo skirti per daug ar per mažai pajamų, reikėtų investuoti periodiškai ir nusistatyti fiksuotą sumą bei diversifikuoti investicijas.
„Jeigu investuoja jaunas žmogus, kuris dar turi ilgą investavimo horizontą ir turėtų turėti didesnę rizikos toleranciją, nes jam nereikia tų pinigų šiandien, jis gali laukti, kol pasibaigs didesni ekonominiai svyravimai.
Kelis procentus viso portfelio galima skirti kriptovaliutoms, nes neaišku, kas su jomis bus ateityje. Potencialas technologijose gal ir nėra mažas ir galima gauti didelę grąžą, bet ji gali būti ir visiškai nulinė, kaip kad buvo su interneto burbulu – išliko vos keletas kompanijų, kurias mes šiandien žinome, didžiosios dalies jau nebėra.
Jeigu istorija mus moko, gali būti, kad panaši situacija bus su kriptovaliutomis. Tąkart didelis laimėtojas buvo „Amazon“. O kas bus laimėtojas kriptovaliutų srityje? Neįmanoma pasakyti. Todėl šioms priemonėms rekomenduočiau skirti labai nedidelę dalį savo portfelio. Jei baisu dėl savo pinigų, tai galbūt reikia konservatyvesnių finansinių priemonių, labiau diversifikuotų: akcijų, obligacijų fondų ar kažkokių kitų“, – mokė jis.
Bijantys rizikuoti, kaip aiškino A. Klimavičienė, neturėtų bandyti pergudrauti rinkos ir stengtis jos aplenkti. Ji teigė, kad, pavyzdžiui, ilguoju laikotarpiu investuojant į akcijų rinkas, galima uždirbti 5-7 procentus virš infliacijos. Tačiau investuoti, kaip aiškino ir V. Šimkus, reikia periodiškai, nebandant pagauti pigimo ar brangimo bangos.
„Aišku, pradžioje tikrinsite, nesvarbu, jog galvojate, kad dešimčiai metų nusipirkote. Man lygiai tas pats buvo. Nusipirkau fondą, o kitą dieną pasižiūrėjau, kiek tas fondas kainuoja. Vėliau pasimiršta. Bet jeigu tai yra pirmasis pirkinys, tikrinsite dažnai, tačiau jums ir skaudės labiau“, – patirtimi dalijosi specialistė.
Laidoje komentuodamas žurnalistės V. Chockevičiūtės atvejį, asociacijos „Crypto economy organisation“ prezidentas Vytautas Kašėta pabrėžė: jei pavyksta sutaupyti finansinę pagalvę, vadinasi, pavyktų surasti lėšų ir investavimui. Tačiau būtinai reikia nusistatyti tokį tikslą, antraip – gali nepavykti.
„Galima būtų nusistatyti kažkokius tikslus ir taip, kaip buvo tikslas sukaupti pagalvę ir kažkokiu būdu link jo pavyko nueiti, net jei buvo skausminga, bet sukaupti pavyko, taip vėl reikia žengti žingsnelį, mokytis, po truputį praktiškai investuoti ir atidėti po kelis procentus. Ne veltui yra posakis, kad investuoji tiek, kiek negaila prarasti. Kad ir skamba negražiai, bet taip kartais būna. Iš tikrųjų, išmokti investuoti tikrai galima“, – laidoje kalbėjo investuotojas.