Ilga istorija
Šiandien pasaulio finansų centru laikomose Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmieji atvirieji investiciniai fondai pradėjo veikti prieš maždaug šimtą metų. Jų atsiradimą paspartino po Didžiosios depresijos įvykdyta JAV vertybinių popierių rinkos reforma.
Tačiau kaip pranešime spaudai sako „Swedbank” mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas, tikrasis fondų aukso amžius prasidėjo devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir tęsiasi iki šiol. Skaičiuojama, kad 2020 m. pirmąjį ketvirtį bendra investicinių fondų vertė visame pasaulyje siekė 47,1 trilijono eurų.
Kaip veikia investiciniai fondai?
Investiciniame fonde būna sukauptas daugelio investuotojų turtas, kurį valdo profesionalus valdytojas. Fonde visų investuotojų lėšos investuojamos į vertybinius popierius pagal pasirinktą strategiją – dažniausiai į bendrovių akcijas, valstybių ar įmonių obligacijas.
„Fondo akiratyje taip gali būti ir nekilnojamas turtas, išvestinės priemonės, valstybių valiutos ir pan. Tuo ir skiriasi fondai – kiekvienas veikia pagal numatytą investavimo strategiją. Pasirinkta fondo investavimo strategija lemia investavimo riziką, atitinkamai – ir tikėtiną grąžą“, – sako G. Vercinskas.
Fondo portfelį sudarančios akcijos ar kiti turto vienetai jau būna atrinkti fondo valdytojo, tad pradedančiojo investuotojo neslegia našta skirti laiko ir atsirinkti vienos ar kitos bendrovės akcijas. Taip išvengiama ir rizikos sudedant visus kiaušinius į vieną krepšį – fondo portfelis dažniausiai susideda iš daugelio bendrovių akcijų.
Taip pat yra fondų, kurie seka vertybinių popierių biržų akcijų indeksus, proporcingai investuodami pagal konkrečios biržos indekso sudėtį. Pavyzdžiui, vienas fondas gali sekti JAV akcijų indeksą „S&P 500“, kitas – Europos ar Azijos šalių indeksus.
Kita fondo ypatybė yra reguliariai atnaujinamas investicijų portfelis. Anot G. Vercinsko, fondo valdytojai už investuotojus atlieka svarbų darbą – nuolat seka konkretaus sektoriaus ar regiono rinkos pulsą, skaito bendrovės ar sektoriaus ataskaitas, bei visą laiką vertina priimtus pasirinkimus.
Fonde sukauptos lėšos leidžia ir smulkiems investuotojams investuoti į turto klasę (tarkime, nekilnojamąjį turtą) ar regionų vertybinius popierius (pavyzdžiui, Azijos šalių) net ir nedidelėmis sumomis. Tam kas mėnesį galima skirti kad ir keliasdešimt eurų.
„Skirtingos strategijos lemia ir pačių fondų madas bei tendencijas. Pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų dėmesio sulaukia fondai, investicijas atrenkantys pagal aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir geros valdymo praktikos (angl. ESG) kriterijus. Tai ypač akcentuojama Europos Sąjungoje“, – aiškina ekspertas.
Pavyzdžiui, fondų valdytoja „Swedbank Robur“ tarp savo valdomų formų taip pat turi su tvarumo susietus fondus, kurių taisyklės remiasi 2015 m. Paryžiuje pasiektu šalių susitarimu dėl kovos su klimato kaita.
Fondų pasirinkimas
„Fondų gausa turėtų sudaryti galimybes kiekvienam atrasti savo kryptį. Pasirinkite fondus pagal savo investavimo strategiją, geografiją, dominančius veiklos sektorius. Strategija lems, kokia dalis akcijų ar obligacijų bus fondo portfelyje – daugiau akcijų turinčio fondo svyravimai bus didesni, tad didesnė bus ir rizika. Didesnę obligacijų dalį turintis fondas, tikėtina, bus stabilesnis, bet galima grąža mažesnė“, – pataria G. Vercinskas.
Anot jo, svarbu riziką vertinti pagal savo asmeninius investavimo tikslus – ar norite didesnės grąžos, ar tiesiog apsaugoti esamas santaupas nuo infliacijos ir pan. Reikėtų nepamiršti palyginkite atskirų fondų investicijų rezultatus, bet svarbu įsidėmėti, kad praeities rezultatai negarantuoja sėkmės ateityje. Tačiau šis žingsnis svarbus, nes leis suprasti, kokio dydžio svyravimų galima tikėtis iš vieno ar kito fondo.
Kaip žengti pirmąjį žingsnį?
Pasak G. Vercinsko, „Swedbank“ siūlo platų investicinių fondų vienetų spektrą – galima rinktis iš „Swedbank“ grupės bei kitų valdytojų valdomų fondų, tiek valdomų aktyviai, tiek sekančių biržų indeksus ar net biržoje prekiaujamų fondų (angl. exchange traded funds, ETF), kurių vienetai kaip akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržose.
Norėdami pradėti investuoti, pirmiausia turėsite atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Tai padarę, pagal savo investavimo tikslus jau galėsite rinktis iš didelės fondų gausos. Ekspertai pradedantiesiems rekomenduoja išbandyti periodinį investavimą, kuomet nustatoma suma, kuri kas mėnesį bus automatiškai investuota į pasirinktą vieną ar kelis fondus. „Taip investavimo rizika pasiskirstys per visą pasirinktą investavimo laikotarpį, be to nereikia didelių sumų. Investuoti galima ir nuo 1 euro”, – teigia G. Vercinskas.
Investavimas susijęs su rizika. Ankstesni investicijų rezultatai negarantuoja grąžos ateityje. Fondų vienetų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti, todėl nėra garantijų, kad atgausite pradinę investuotą sumą. Aukštos rizikos klasei priskiriamų investicinių fondų vertė gali reikšmingai svyruoti.